<h2>Kodėl Rusijos ir Ukrainos kare teroristine valstybe tampa Amerika?</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">Rusijos Dūmos atstovas Oleg Morozov žiniasklaidai </span><span style="font-weight: 400;">pranešė[1]</span><span style="font-weight: 400;"> norintis paskelbti Jungtines Amerikos Valstijas teroristine valstybe po to, kai Belgorodo mieste, esančiame vos 40 kilometrų nuo Ukrainos sienos, po įvykusių kelių sprogimų, nusinešusių žmonių gyvybes, Amerika buvo apkaltinta teikusi žvalgybinę informaciją Ukrainos karinėms struktūroms. Sprogimų metu žuvo bent trys žmonės, buvo apgadinta 11 daugiabučių pastatų ir 39 nuosavi namai. O. Morozov teigimu, žvalgybinės informacijos teikimas Ukrainai yra tolygus Amerikos įsitraukimui į karą, demonstruojant agresiją prieš Rusiją ir stojant Ukrainos pusėn.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Sprogimai įvyko, kai Ukraina į Belgorodo miestą paleido tris balistines raketas „Tochka-U“, kurios Rusijos priešlėktuvinės gynybos pastangomis buvo numuštos ore, tačiau keletas skeveldrų vis dėl to nukrito ant miesto, sukeldamos sprogimus, žalą infrastruktūrai ir nusinešdamos gyvybes. Teigiama, kad Ukrainos įvykdytas išpuolis buvo nukreiptas ne prieš karines pajėgas, bet prieš civilius gyventojus.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Kremlius išreiškė pasipiktinimą, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir NATO teikia įvairiapusę pagalbą Ukrainai, įskaitant žvalgybinę informaciją, tačiau, be jokios abejonės, Ukraina neprisiima atsakomybės dėl išpuolio, o Amerika teigia neteikusi tokio pobūdžio informacijos ir nieko nežinojusi apie Ukrainos planus. </span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Ukrainos gynybos ministerijos atstovas </span><span style="font-weight: 400;">teigė</span><span style="font-weight: 400;">[2]</span><span style="font-weight: 400;">, kad tai netikras incidentas, kuriuo siekiama apkaltinti Ukrainą ir kad jų saugumo tarnybos jau ne kartą buvo perėmusios Rusijos kariškių telefoninius pokalbius, kurie įrodo, kad tokie veiksmai yra pačios Rusijos pusės provokacijos. Kitaip tariant, Ukrainos gynybos ministerijos pozicija šiuo klausimu yra tokia, kad išpuolį įvykdė Rusijos pajėgos. </span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;"><img src="77_CDN_URL/images/forest-katsch-p1tig2gv2c-unsplash.jpg" alt="Raketos" /></span></p>
<h2>Būtų juokinga, jei nebūtų graudu</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">Kai dar visai neseniai girdėjome apie žudynes Bučoje, dėl kurių visas pasaulis taip negailestingai pasmerkė ne tik Putiną kaip Rusijos Federacijos vadovą, bet ir visą rusų tautą, nepriklausomi žurnalistai </span><span style="font-weight: 400;">šaukte šaukė</span><span style="font-weight: 400;">[3] apie istorijos neatitikimus ir didelius šansus, jog tai gali būti vidinė Ukrainos operacija, kuomet specialiosios Ukrainos tarnybos, pasinaudojusios jėga galimai galėjo išžudyti savo gyventojus, ir suklastotais, „pritemptais“ įrodymais visu tuo apkaltino Rusiją.</span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Dabar girdime tą patį argumentą, tik iš kitos pusės – Ukraina teigia, jog balistinių raketų ataką prieš Belgorodo miesto gyventojus įvykdė pati Rusija. </span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Paradoksalu yra tai, kad meilėje ir kare visos priemonės tinkamos, dėl to, greičiausiai, nereikėtų tikėtis rasti sąžiningo atsakymo, kas iš tiesų ten nutiko. Tačiau lengvai pasamprotavus galime įsivaizduoti, kad visi variantai tikėtini.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Kare, kuris vyksta ne tarp eilinių žmonių, bet tarp didžiulių galios jėgų, paprasto žmogaus gyvybė nėra tokia jau svarbi. Ir nesvarbu, kad mūšio lauke susitikę du vyrai, turintys atstovauti priešiškas pozicijas, žiūrėdami vienas į kitą mato tik žmogų, labai panašų į save patį. Bet dėl kažkokių jiems nesuprantamų priežasčių jie turi nekęsti vienas kito, rizikuodami savo gyvybėmis pašalinti vienas kitą, kai iš tiesų tarpusavyje jie randa daugiau panašumų nei skirtumų. </span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Ir tos didžiosios galios jėgos nė nemirktelėję gali paaukoti vieną ar kitą žmogų, vieną ar kitą miestą vardan savo tikslo. Jeigu galima žudyti svetimus, kodėl negalima žudyti savų?</span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;"><img src="77_CDN_URL/images/tetiana-shyshkina-dsmqyoocxom-unsplash.jpg" alt="Karas" /></span></p>
<h2>Pasiūlė Rusijos viršgarsines raketas perkelti arčiau Jungtinių Amerikos Valstijų</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">Greitai po minėtų sprogimų politinę atmosferą dar pakaitino Rusijos Dūmos narys Andrei Gurulyov, šalies žiniasklaidoje atvirai </span><span style="font-weight: 400;">pasiūlęs</span><span style="font-weight: 400;">[4] perkelti Rusijos turimas viršgarsines raketas arčiau Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos – Kuba būtų labai tinkama vieta – tam, kad priverstų Joe Baideno administraciją pradėti derybas su Rusija ir neleistų Jungtinėms Valstijoms tiekti Ukrainai ginklų gynybos reikmėms. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Jo teigimu, Amerika jau dabar tiekia daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir keletą kitų ginklų rūšių, kad tik Rusija pralaimėtų šį karą. Taip pat baiminamasi, kad Amerika siųs Ukrainai lėktuvus, priešlėktuvines sistemas, priešraketines sistemas ar net branduolinės bombos sistemas. Esą todėl jam ir kilo mintis įrengti viršgarsinių raketų bazę arti Amerikos krantų, kur raketos skrydis netruktų nė 5 minučių, kad Jungtinės Valstijos pajustų šiokį tokį realybės skonį ir dar kartą peržiūrėję įvertintų savo veiksmus teikiant pagalbą Ukrainai.</span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Viršgarsinės raketos pasižymi savo neįtikėtinu greičiu – jos skrieja net penkis kartus greičiau nei garsas. </span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Šią technologiją Rusija vystė lygiagrečiai su Kinija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet būtent Rusija pirmauja šio tipo raketų plėtojime ir pritaikyme. Tai gali būti netgi tam tikras pokštas, Rusijos mestas Amerikai, norint prieš nosį pamojuoti savo sėkme, turint omenyje, kad dar visai neseniai Amerikos specialiosios pajėgos deklaravo uždarančios šio tipo technologijos plėtojimo programą dėl nuolatinių nesėkmių.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;"><img src="77_CDN_URL/images/don-jackson-wyatt-sbhubyl7lwi-unsplash.jpg" alt="Lėktuvas" /></span></p>
<h2>Šaltasis karas ir besikartojanti istorija</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">Tiesą sakant, Rusijoje sklandanti idėja nugabenti savo raketas į Kubą yra ne kas kita kaip besikartojanti istorija – 1962 metais Kuboje vyko trylika dienų trukusi </span><span style="font-weight: 400;">„Kubos raketų krizė“</span><span style="font-weight: 400;">[5]. Tuo metu Amerikos prezidento Kenedžio administracija bandė nuversti Fidelį Castro ir visą komunistinę Kubos vyriausybę, tačiau bandymai buvo nesėkmingi ir Castro kreipėsi pagalbos į Sovietų Sąjungą. Na, o Sovietų Sąjunga su Chruščiovu priešakyje buvo be galo patenkinta galėdama suteikti paramą Kubai ne tik dėl to, kad sumažintų įtampą šalyje, bet kad tuo pačiu pareikštų savo atsakomąją poziciją į Amerikos veiksmus – jų turimas branduolines raketas, dislokuotas Italijoje ir Turkijoje.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Štai čia prasideda įdomumas ir visas besikartojančios istorijos siaubas. </span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Kubos raketų krizės metu Sovietų Sąjungai įpusėjus aprūpinti šalį branduolinėmis raketomis, Amerika paskelbė karantiną Kubai ir uždraudė laivais gabenti bet kokią karinę techniką į šią šalį. „Karantinas“ buvo labai specifinis ir lanksčiai parinktas terminas, leidžiantis uždrausti laivais gabenti šaliai reikiamas priemones neskelbiant karo padėties. </span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;"><img src="77_CDN_URL/images/history-in-hd-rhiit1q6gig-unsplash.jpg" alt="" /></span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Kitas alternatyvus variantas buvo „blokada“, kuris realiai būtų atlikęs tą patį veiksmą – draustų Sovietų Sąjungai laivais gabenti reikiamas priemones į Kubą, tačiau teisiniame lygmenyje tai jau būtų reiškę karo padėtį, kas leistų Sovietų Sąjungai smogti atsakomąjį smūgį. Tai buvo momentas, kai abi supervalstybės priartėjo prie branduolinio konflikto.</span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Ir šiandieninė situacija yra kur kas labiau panaši į 1962-ųjų situaciją nei dauguma iš mūsų mano. </span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Mes vis dar žiūrime į NATO kaip į grynai politinio ir karinio pobūdžio sąjungą tarp savanoriškai prisijungusių valstybių, kokia ji iš pradžių ir buvo. Tačiau ši politinio ir karinio pobūdžio sąjunga vis labiau įgauna ekonominį atspalvį. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad Jungtinės Amerikos Valstijos šioje organizacijoje turi neįtikėtinai didelę rolę – jų skiriamas biudžetas ir įtaka yra bene didžiausi lyginant su kitomis šalimis narėmis. </span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Dabar, kai Suomija ir Švedija pareiškė norą prisijungti prie organizacijos, Baltijos jūra tampa vidine NATO jūra. Šioje situacijoje Rusija įžvelgia nemažą grėsmę, kadangi esant Kaliningrado blokadai, kurią inicijavo Lietuva, ir kurią tik vakar atšaukė Europos Sąjunga, ir NATO savo rankose turint Baltijos jūrą, Rusijos krovininiai laivai gali būti nepageidaujamas svečias. </span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Panašių problemų Rusija turi Bosforo sąsiauryje, kuris yra Turkijoje ir per kurį Rusijos laivams ne visada leidžiama sklandžiai praplaukti.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Žiūrint į NATO kaip į Amerikos jėgos ir galios sferą, greitai besiplečiančią Europoje, darančią įtaką politiniame, kariniame ir ekonominiame lygmenyje, pridedant Amerikos paramą Ukrainai ginklais ir žvalgybine informacija, patirtą Kaliningrado blokadą ir vykdomas karines operacijas Ukrainoje, gal ir nenuostabu, kad šiandieninė Rusija nori pakartoti 1962-ųjų Kubos raketų krizę, kuri, beje, baigėsi taikiu abiejų šalių sutarimu ir nusiginklavimu. Tačiau tai nereiškia, kad šiandien kam nors 1962-ųjų scenarijus realiai išeitų į naudą ir kad istorijos baigtis būtų tokia pat sėkminga. </span></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/michael-held-unm61mjt1sa-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Istorikų manymu, yra </span><span style="font-weight: 400;">dvi priežastys</span>[6]<span style="font-weight: 400;">, dėl kurių 1962-ųjų Kubos raketų krizė baigėsi taikiu susitarimu.</span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Pirmoji ir svarbiausia priežastis yra ta, kad Chruščiovas nenorėjo karo. Jo tikslas buvo apsaugoti Castro vyriausybę atgrasant, o ne kovojant su Jungtinėmis Valstijomis.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">„Karą gali pradėti bet kuris kvailys", – sakydavo jis. Ir žiūrint į šiandieninius politikus, tokių kvailių parodyti galime ne vieną.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Antroji priežastis, dėl kurios buvo išvengta branduolinio karo, yra ta, kad tuometinis Amerikos prezidentas primygtinai reikalavo patarėjų kabineto, jog Chruščiovui būtų suteikta politiškai priimtina išeitis iš nepavykusio lošimo. Reikėjo suteikti Sovietų Sąjungos lyderiui kitų galimybių negu kapituliaciją arba karą.</span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Vargu, ar šiandieninis Amerikos prezidentas turėtų pakankamai diplomatinių gebėjimų tokiam rezultatui pasiekti.</span></p>
</blockquote>
