Fronto linija driektųsi nuo Suomijos per Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją?
Žiniasklaidoje pasirodė straipsniai, analizuojantys galimus Trečiojo pasaulinio karo scenarijus ir fronto linijas Europoje, jei Rusija pradėtų karinę agresiją prieš NATO šalis[1]. Žurnalas „Newsweek“ pristatė galimą konflikto žemėlapį, kuriame numatoma, kad fronto linija galėtų driektis nuo Rusijos sienos su Suomija per Baltijos šalis, Lenkiją ir iki Vokietiją.
Ypatingas dėmesys skiriamas Suvalkų koridoriui – strategiškai svarbiam ruožui tarp Lenkijos ir Lietuvos, skiriančiam Rusijos Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos. Manoma, jog šioje vietoje galėtų prasidėti vieni pirmųjų susidūrimų dėl koridoriaus strateginės reikšmės. Taip pat prognozuojama, kad aktyvios kovos galėtų vykti Juodojoje ir Azovo jūrose. Pietine kryptimi NATO gali susidurti su sunkumais dėl įtvirtintų Rusijos pozicijų Abchazijoje[2].
Scenarijai yra hipotetiniai ir skirti analizuoti galimas grėsmes bei pasirengti įvairiems įvykių vystymosi variantams. Tiesa, kai kurie ekspertai ragina vengti panikos ir nepasiduoti spekuliacijoms. Žinoma, kad iki šiol Lietuva susidūrė su grėsmėmis, tokiomis kaip informaciniai karai ir kibernetinės atakos. Pastarieji, kaip teigiama, kelia pavojų nacionaliniam saugumui, demokratiniams procesams ir infrastruktūrai.
Informaciniai karai apima dezinformacijos sklaidą, propagandą ir kitus metodus, siekiant paveikti visuomenės nuomonę bei politinius procesus. 2022 m. birželio mėn. Lietuva patyrė intensyvią kibernetinę ataką, kuri paveikė valstybinių institucijų ir įmonių veiklą. Atsakomybę už šią ataką prisiėmė su Rusija siejama programišių grupuotė „Killnet“[3]. Be to, 2024 m. rugsėjo mėn. Krašto apsaugos ministerija pranešė apie dažnėjančias kibernetines atakas, nukreiptas į infrastruktūrą Baltijos jūros regione, įskaitant Lietuvą[4].
D. Trumpas žadėjo užbaigti karą
Gerovės valstybė su informaciniais karais dorojasi kaip vieną iš priemonių pasitelkdama visuomenės informuotumą apie dezinformacijos pavojus, „baubų” scenarijams tuo tarpu ruošiasi pirkdama tankus ir kitą amuniciją. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą teigė, kad užbaigs karą Ukrainoje per 24 valandas. Jis dar prieš rinkimus tvirtino, kad sugebėtų greitai pasiekti taiką tarp Rusijos ir Ukrainos. Visgi, nepateikė konkrečių detalių, kaip tai būtų įgyvendinta.
Gali būti, jog diskusijos apie Trečiojo pasaulinio karo fronto linijas – „ta pati panelė, tik kita suknelė”, užglaistanti pažadą užbaigti karą per parą.
Taikinys – Baltijos šalyse gyvenantys rusai
Europos lyderiai ne kartą tvirtino, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija nesibaigs tik Ukrainoje.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius iškėlė šią perspektyvą birželio mėn. sakydamas, jog V. Putinas „gali net užpulti NATO šalį“. Dėl to „iki 2029 m. turime būti pasirengę karui“. Lapkritį Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas išreiškė panašią nuomonę. Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas tą pačią dieną, kai šalies vyriausiasis vadas Micaelis Bydenas perspėjo švedus „psichologiškai pasiruošti“ konfliktui, pareiškė, jog „karas gali persikelti į Švediją“.
„Nėra abejonių, kad V. Putinas ir toliau agresyviai sieks įgyvendinti savo interesus Europoje, ypač Rytų Europoje“, – sakė Šiaurės centrinio koledžo politikos mokslų profesorius Viljamas Mukas. Jis pridūrė: V. Putinas stengsis išnaudoti bet kokį plyšį, kad padidintų Rusijos įtaką.
Generolas leitenantas Jürgenas-Joachimas von Sandrartas, buvęs NATO daugianacionalinio korpuso šiaurės rytuose vadovas, anksčiau sakė, kad vienas iš galimų motyvų Rusijai užgrobti Baltijos šalių žemes – jose gyvenantys rusai, sudarantys nemenką dalį populiacijos.
Vasario mėnesį Estijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad per ateinantį dešimtmetį NATO iš tikrųjų gali susidurti su kariniais veiksmais tuo atveju, jei Maskva reformuos savo kariuomenę. Tuo tarpu kaimyninėje Lietuvoje įrengtos prieštankinės betoninės piramidės, vadinamos „drakono dantimis“ – dar viena vieta po padidinamuoju stiklu. Visgi, nemažai rusų gyvena ir Moldovoje bei Ukrainoje. Galima karinė „avantiūra“ kol kas gali pasilikti ir ten.
Kita vertus, labiausiai susiskaldžiusios šalys, kaip teigiama, gali tapti akstinu įsigalėti Putinui. Pavyzdžiui, Rusijos įtaka Gruzijoje gali dar labiau sustiprėti dėl joje vykstančių protestų prieš valdančiąją koaliciją „Gruzijos svajonė“, siekiančią glaudesnių ryšių su Maskva. Į „juodąjį sąrašą“ galimai įeina ir Turkija, kuri ribojasi su Pietų Kaukazo Respublika, 2008 m. kariavusia su Rusija.
Kita vertus, jeigu NATO aljansas sugebės išlikti vieningas, nepaisant Rusijos pastangų skatinti chaosą ir susiskaldymą, tikimybė, kad V. Putinas išplės savo karą už Ukrainos ribų, kaip teigiama, gali sumažėti. Mat susiskaldymas valstybėse gali tapti Putino nesantaikos sėjimo mechanizmu. Vienas iš nesantaikos rodiklių – pasitikėjimas valdžia ir jos veiksnumu. Remiantis naujausiais duomenimis, demokratija Lietuvoje nepatenkinti 56 proc. apklaustųjų[5].
