Rinkimų apžvalga ir ateinančių Seimo rinkimų perspektyvos
Būsimosios Seimo kadencijos darbą vakar idealiai tiksliai apibūdino mano šiaip nelabai mėgstamas politologas M. Jastramskis LRT studijoje: „Socialdemokratai pasakė, kad jie nebus arogantiški ir klausys žmonių, bet o ką jie dar kitaip darys nei Konservatorių partija – apie tai jie nekalbėjo. Taigi, jie toliau darys tą patį, ką darė ir Konservatorių partija, tik nebus arogantiški ir klausys žmonių“.
Jo nuomonė tobulai sutampa su manąja nuomone apie socdemus. Jie už konservatorius geresni tik vienu aspektu – viešuose ryšiuose. Tiesa, ne tiek kaip labai puikūs viešaryšininkai, bet labiau kaip tie, kurie nėra tokie pasibaisėtini netikėliai kaip konservatoriai šioje srityje.
Tačiau tai suponuoja ir dar vieną išvadą ateinančiam 4 metų laikotarpiui Lietuvoje. Vargu ar joje bus daug vietos protestiniams judėjimams, visokiems sąjūdžiams ir panašiai.
Dėl šios išvados nesilažinčiau. Nemanau, kad gyvensime ramesniais laikais. Didžiosios ideologinės, geopolitinės ir ekonominės slinktys pasaulyje dar nesibaigė, o tai reiškia, kad mūsų ir toliau laukia didelės turbulencijos. Beje, gal net ne dešimtmečiais, o šimtmečiais. Vedančios link kažkokios naujos eros, įskaitant santvarką ir t.t. Galbūt artimiausiu metu ir neregėsime didelių karų pašonėje ar naujų pandemijų. Tačiau tai nereiškia, kad nepatirsime kitokių didelių sukrėtimų. Kokie tie sukrėtimai bus ir ką jie gali sukelti konkrečiai Lietuvoje – Dievas žino.
Šiuos rinkimus jau pilnai apibendrinau keliais įrašais anksčiau po pirmojo turo, dar iki antrojo turo. Pati nuobodžiausia švytuoklė ir besiformuojanti dvipartinė sistema. Landsbergio dvasia vs. Brazausko dvasia. Nepastebint, kad Brazauskui mirus jo dvasios pas socdemus seniausiai neliko, o 1991 m. Landsbergio dvasią išdavė pats Landsbergis ir dabar ji pas konservatorius visai kitokia.
Socdemai turi savo pastovų elektoratą, konservatoriai – savo. Tiesa, pastarieji didesnį ir ištikimesnį, galbūt ir todėl, kad turėdami iškrypusią Lansbergio dvasią vis dar turi ir patį gyvą Landsbergį. Dar galima kalbėti apie kažkiek mažesnius pastovius elektoratus liberalams, lenkų rinkimų akcijai, Karbauskiui bei Skverneliui.
Na ir vienuose rinkimuose balsuojama už vienus, o kituose – jau už kitus, kurie valdžioje nebuvo. Ir taip toliau. Nepamenu kas būtų išsilaikęs dvi kadencijas iš eilės. Tai reiškia tik viena – nei vienų vykdoma politika žmonėms netinka. Bet apie tai kodėl „jie visi tokie“ jie pernelyg nesusimąsto. Tiesiog svyruoja švytuoklės principu. Nuo esamų valdančiųjų link tų ne valdančiųjų, kurie jų manymu yra stipresni.
Šioje vietoje tarsi jau galėčiau baigti šį įrašą nuprognozavęs, kad ateinančius rinkimus laimės konservatoriai, bet…
Ne. Matematika gaunasi kiek sudėtingesnė. Pažvelgus ne 4 metus atgal, o daug daugiau, galima nustatyti ir tos švytuoklės svyravimo periodą. Jis yra 8 metai. Tokiam laikui rinkėjai nubaudžia tuo metu valdžioje buvusią partiją, tiek laiko po to jos valdžioje nebūna. Tokia yra Lietuvos rinkėjo politinė atmintis.
Todėl ateinantiems rinkimams dėliojasi įdomus vaizdelis. Socdemai neturėtų būti perrinkti. Bet neturėtų būti perrinkti ir konservatoriai – jų bausmės laikotarpis bus dar nepasibaigęs. Galbūt ir vėl Karbauskis ar Skvernelis? Galėtų, jei pasiseks tvarkingai partijas išlaikyti ir būtinai su viena sąlyga – jei patys nebus šioje valdžioje.
Jei visgi Skvernelis ar Karbauskis, ar abu „susidegins“ pabuvę valdžioje, tai kas dar? Žemaitaitis? Na, jeigu nesusidegins valdžioje. O jei nebus valdžioje – jei neištirps ir neišsivaikščios kaip partija, ką jam daug kas prognozuoja, tame tarpe ir aš. Tokiu būdu atsiras vietos naujam „gelbėtojui“. Na, jos ir šiaip visuomet būna.
Žodžiu, atsiranda perspektyvų ateinančius Seimo rinkimus laimėti visiškai naujai jėgai. Kokia ji turėtų būti?
Manau, kad prieš bandant nupiešti josios portretą, pirmiau reikėtų atsakyti į klausimą – o koks gi yra tas Lietuvos rinkėjas?
Jau apkalbėjome, kad jis negali pakęsti esamos valdžios ir vieningai prieš ją išstoja. Tokiu būdu esamos valdžios su visa jos politika jis nenori. O ko gi jis nori?
Eee… jis pats nežino ko jis nori! Toliau politinio sąmoningumo jam nebeužtenka. Tą galima atskleisti ir nagrinėjant „Nemuno Aušros“ pavyzdį šiuose rinkimuose. Pirmajame rinkimų ture jai sekėsi geriau nei antrajame. Mat antrajame nemažai apygardų jis papuolė ne su konservatoriais ar liberalais. Rinkimų aktyvumas šiose apygardose – pats mažiausias Lietuvoje. Ir daug kur nemuniečiai pralaimėjo. Jų rinkėjas nebėjo. O kam? Svarbu, kad konservatorių neliko ir to užtenka. Kai kur jis buvo nusiraminęs jau tiek, kad leido laimėti ir konservatoriui ar liberalui antrajame ture.
Tokiu būdu „Nemuno Aušra“ yra gryna partija „prieš“, o ne už kažką „už“. Pereituose rinkimuose tokie ryškiausi „prieš“ Skvernelį atrodė Laisvės partija. Na, bet vakar pamatėme galutinį jos likimą, kaip seniau matėme Valinsko partijos likimą, Naujosios Sąjungos likimą, etc.
Mūsų vad. antisistemininkų flange nelabai pavykusios ir gerokai pavėluotos vienijimosi pastangos irgi vyko aplink ašį „prieš Landsbergį“. Žemaitaitis smarkiai mus perspjovė, na gal pirmiausiai dėl minėtų priežasčių.
Dabar teks atsižvelgti, kad eiti po vėliava „prieš Landsbergį“ nebepavyks – jie gi sau saugiai sėdės opozicijoje
Prieš Blinkevičiūtę? Prieš Palucką ar pan.? Irgi labai sudėtinga, tai tau ne prieš Landsbergį, dėl pačioje šio rašinio pradžioje minėtų priežasčių jie žmonėms tokių neigiamų emocijų nekelia, gali būti sunkoka.
O gal pirmą kartą pabandyti būti už ką nors?
Ir už ką gi? Akivaizdu, kad šnekėjimai apie visokias taikas ir pedofilų kastravimus tiek neužkabina ir nepadeda. O juo tuo labiau pasakojimai kaip pagerinsime ten visokias sveikatos apsaugas, švietimus, pensijas, kelius ir t.t. ir pan. – žmonės tokių dalykų nei girdi, nei klauso. Mat lygiai iš visų jie girdi tą patį. Kaip minėjau, už kažką jie balsuoja visiškai nesivadovaudami tais vad. programiniais motyvais. Jau aprašiau kokie motyvai žaidžia Lietuvos rinkėjui.
„Politinės programos tapo pas mus visiškai devalvuotomis“, – neseniai privačiai mums pareiškė politologas Krupavičius.
O jeigu jas revalvavus? Juk politinės programos bei idėjos ir yra tikrosios politikos tikrasis pagrindas, turėtų toks būti! Tik kaip?
Štai čia ir yra tas pats sunkiausias klausimas, į kurį atsakymo aš neturiu. Būkime turtingi ir ne naivūs, Lietuvos piliečiai, na bent didžioji jų dauguma jokios politinės sąmonės neturi. O be jos jokios programos nei idėjos negali būti įvertintos ir suprastos. Valdžia tos sąmonės išugdyti tikrai nepadės, atvirkščiai – trukdys, nes taip jai naudingiau. Teks patiems. Tik kaip?
Išugdyti politinę sąmonę, tai tau ne išaiškinti kokią mokesčių reformą
Mat sąmonė yra grynai dvasinis dalykas. Dvasinio dalyko tiesiog taip nepaaiškinsi. Tai kur kas, daug kartų labiau sudėtingiau. Gal net ne žmogaus pastangoms. O kartais gaunasi tiesiog taip, visiškai paprastai.
Bet judėti tokiu tarsi tiesiog kunigo keliu, manau, verta. Nes visa kita – darbas prastame cirke, kam gerai apmokamas, o kas gali susirasti ir geriau.
Galiausiai noriu padėkoti žmonėms, kad atėjo ir nubalsavo prieš konservatorius antrajame ture. Kad pas mus likęs nors toks nesitaikstymo su neteisybe instinktas irgi gerai.
Netgi dar labiau šį kartą galiu padėkoti ir sau bei savo kaimynams. Išbalsavome lauk savo apygardoje Gabrielių Landsbergiuką, o tai jau šioks toks ir istorinis Lietuvos politinis įvykis. Viena dinastinė Lietuvos politinė dvasia ir toliau silpsta. O tai ir gerai, nes tai yra bloga dvasia.
