- Teigiama, kad V. Putino aplinka neturi vieningos nuomonės dėl išpuolio Maskvoje
- Marija Zacharova apie „Bloomberg“: „visų melagienų motina“
- Oficiali informacija dėl Maskvos žudynių atsakomybės yra skirtinga
- Vakarai Kijevo kaltę dėl teroristinio išpuolio neigia
Teigiama, kad V. Putino aplinka neturi vieningos nuomonės dėl išpuolio Maskvoje
Dalis valdininkų iš artimiausios Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos nesutinka su nuomone, kad Ukraina gali būti prisidėjusi prie išpuolio prieš „Crocus City Hall“ areną, remdamasi šaltiniais pranešė „Bloomberg“. Rusijos užsienio reikalų ministerija tokią informaciją pavadino melagiena.[1]
Pasak keturių neįvardintų agentūros pašnekovų, esą artimai susijusių su Kremliumi, jokių įrodymų, kad prie išpuolio galėjo prisidėti Ukraina nėra. Vieno šaltinių teigimu, V. Putinas asmeniškai dalyvavo pasitarime, kurio metu valdininkai pripažino, kad jokių ryšių tarp Kijevo ir teroristinio išpuolio nėra.
Kito pašnekovo teigimu, tarp jo pažįstamų iš Rusijos politinio ir šou elito nėra nė vieno, kuris galvotų, kad arenos užpuolimui vadovavo Ukraina.
Šaltiniai patikino, kad Kremlius buvo šokiruotas tos aplinkybės, jog nepavyko užkardyti teroristinio išpuolio.
Marija Zacharova apie „Bloomberg“: „visų melagienų motina“
Į „Bloomberg“ straipsnį netruko sureaguoti oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova. Ji informaciją pavadino „naujienų šedevru“ ir „visų melagienų motina“. Pasak M. Zacharovos, ypač gerai išėjo tai, kad straipsnis pasirodė tos dienos rytą, kuomet pas V. Putiną lankėsi generalinis prokuroras Igoris Krasnovas, FST direktorius Aleksandras Bortnikovas ir kiti aukšti valdininkai bei pareigūnai.[2]
„O Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas ir A. Bortnikovas dar ir davė interviu, kuriuose nurodė, kad už viso šito stovi JAV, Didžioji Britanija ir Ukraina“, - apibendrino M. Zacharova.
Oficiali informacija dėl Maskvos žudynių atsakomybės yra skirtinga
Pirmadienį, kovo 25 d., V. Putinas pareiškė, kad „Crocus City Hall“ atakavo islamistai, tačiau užsiminė, kad tokios piktadarystės gali būti tik viena iš ilgos bandymų atakuoti Rusiją grandinės sudėtinių dalių, kurios gale yra tie, kurie kovoja su ja nuo 2014 metų.
Kovo 23 d. V. Putinas nurodė, kad teroristinio išpuolio vykdytojai mėgino pasprukti į Ukrainos pusę. Pasak Rusijos prezidento, preliminaria informacija, ukrainiečiai sienoje buvo palikę „langą“, pro kurį užpuolikai būtų galėję patekti į Ukrainą.[3]
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kovo 26 d. pareiškė, kad piktavaliai negalėjo patekti į jo šalį, nes buvo sustiprinta sienų apsauga ir esą patys teroristai tai matė. Todėl nusikaltėliai apsigalvojo ir pasuko link Ukrainos – Rusijos sienos. „Bloomberg“ atkreipė dėmesį į tai, jog Baltarusijos prezidento išsakyti pastebėjimai paneigė Maskvos teiginius apie nusikaltėlių siekį bėgti tiesiai į Ukrainą.[4]
Rusijos saugumo tarybos sekretorius N. Patruševas tą pačią dieną pareiškė, kad išpuolį surengė Kijevas. Dūmos pirmininko Viačeslavo Volodino teigimu, už ataką atsakinga Ukraina, Vašingtonas ir Briuselis. FST vadovo A. Bortnikovo nuomone, išpuolį rengė JAV, Didžioji Britanija ir Ukraina.
„Bloomberg“ perspėja, kad kaltindama Ukrainą, Rusijos valdžia gali pamėginti pasinaudoti tragedija tautos pykčio sukėlimui, kas leistų sustiprinti karinius veiksmus Ukrainoje, įskaitant ir rezervistų mobilizaciją.
Vakarai Kijevo kaltę dėl teroristinio išpuolio neigia
Per pastarąsias dienas Kijevas ne kartą atmetė jo adresu išsakomus kaltinimus esą prisidėjus prie išpuolio organizavimo. Ukrainos URM tokius teiginius linkusi sieti su Kremliaus planuota provokacija, kuri leistų stiprinti visuomenės antiukrainietiškas nuotaikas.
Atsakomybę už išpuolį „Crocus City Hall“ prisiėmė Islamo valstybė (IV). Amerikiečių žiniasklaidos teigimu, jį parengė IV padalinys iš Afganistano – grupuotė „Vilajant Horasan“. Tai esą patvirtina ir amerikiečių žvalgybos duomenys. Analogiškas versijas pateikia Vokietija ir Prancūzija.[5]
Kalbėdamas apie „Vilajat Horasan“, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) priminė, kad ši grupuotė mėgino surengti teroristinius išpuolius ir jo šalyje. Taip pat jis paragino Rusiją nemėginti panaudoti atakos eskalacijai prieš Ukrainą, nes tai būtų cinišką ir neduotų laukiamo rezultato.
Baltieji rūmai kovo 25 d. pareiškė, kad nors Kremlius ir labai stengiasi kaltę už išpuolį suversti Ukrainai, jokių jos dalyvavimo tame įrodymų nėra, o kalta dėl visko IV ir taškas.
Kremlius komentuoti versijos apie IV nepanoro ir pasiūlė remtis Rusijos teisėsaugos organų išvadomis.
Išpuolis „Crocus City Hall“ jau nusinešė 140 žmonių gyvybes, daugiau negu 300 buvo sužeisti.
