Tėvai turėtų būti budrūs: plinta nauji kvaišalai

Gydytojai įspėja: vartoti tokias medžiagas gali būti mirtinai pavojinga

Snusas tapo madinga tendencija Lenkijos mokyklose^[1]. 

Klausiantiems, kas tai, atsakymas paprastas: tai nedideli nikotino paketėliai. Tačiau gydytojai įspėja, jog vartojant šią medžiagą didelėmis dozėmis gresia mirtinos pasekmės.

Snusas yra pakankamai nauja, tačiau jau tapusi populiari medžiaga tarp jaunų žmonių. Iš pažiūros, regis, niekuo nepavojinga – tik maži nikotino paketėliai, dedami į burną arba po liežuviu, nikotinui per gleivinę patenkant į organizmą. Šis preparatas tapo madingas, nes, visų pirma, yra daug mažesnis už cigaretes, neskleidžia dūmų ir neturi tabakui būdingo kvapo, dėl ko jį benaudojantį paauglį sunku „nutverti už rankos“. 

Snusas taip pat lengvai prieinamas internete. Vis dėlto, reikia žinoti, kad jame yra didelės nikotino dozės: paketėlyje gali būti iki 50 mg nikotino, o šios dozės pakaktų mirtinam apsinuodijimui. Kadangi vartojant per daug nikotino neretai pastebimai sumažėja kraujospūdis, atsiranda neurologinių sutrikimų, svaigsta galva ir pasireiškia gausius prakaitavimas, tam tikrais atvejais galima prarasti sąmonę.

Negana to, snusas sukelia priklausomybę. Todėl mokyklos vis dažniau įspėja tėvus, kad pastarieji pasikalbėtų su savo vaikais ir stebėtų, ką jie perka internete ir kokie jų įpročiai apskritai.

Nenorint sau pakenkti, derėtų visiškai atsisakyti nikotino ir tabako

Dar pernai metais kalbėta, esą kas septintas švedas kaip alternatyvą vartoja vadinamąjį snusą – šlapią kramtomąjį tabaką^[2]. Tačiau gydytojai baiminosi, kad visuomenė šį produktą vertina pernelyg teigiamai, nepaisant tyrimų, konstatuojančių akivaizdžią žalą. Dar daugiau nerimo sukėlė tai, kad snusai varijuoja pagal skonį, tad įtinka net ir išrankiausiai auditorijai.

Europos Sąjungoje tradicinis snusas, kurio sudėtyje yra tabako, uždraustas nuo 1992-ųjų. Tačiau Švedijai nuo pat prisijungimo prie bloko taikoma išimtis, gamintojams tvirtinant, esą tai ne tas pats kaip nikotino pagalvėlės – snusas šioje šalyje neva gaminamas celiuliozės pagrindu. Be to, Švedijos vyriausybė nevengia eskaluoti, esą snusas švedams gali padėti mesti rūkyti, dėl ko pastaraisiais metais įprastoms cigaretėms mokesčiai išaugo 9-iais procentais, o tradiciniam snusui sumažėjo. 

„Labai nustebau ir nusivyliau, kai supratau, kad Švedijos vyriausybė pasiūlė sumažinti mokesčius snusui ir padidinti cigaretėmis. Tai rodo, kad valdžia visiškai patikėjo verslininkų pasakomis. Jie tik bando įsitvirtinti rinkoje, teigdami, kad šie produktai daro mažesnę žalą, bet tai patvirtinančių įrodymų nėra. Priešingai, žinome, kad, pradėjus vartoti naujus nikotino ar tabako gaminius, padidėja rizika pradėti rūkyti, ir tai nėra sveiki produktai, todėl reikia apsaugoti jaunąsias kartas“, – teigė Švedijos vėžio draugijos generalinė sekretorė Ulrika Arehed Kagstrom.

Nors prireiks laiko, kol bus įvertintas snuso poveikis sveikatai, nenorint sau pakenkti derėtų šią priemonę apeiti ratu.

„Jau žinoma, kad snusas ir panašūs produktai gali sukelti kraujospūdžio pokyčių, o tai kelia riziką ilgainiui susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Žinome, kad tai tikrai kenksminga nėščioms moterims. Poveikį sveikatai reikia tirti, tačiau nerimauju, kad darome klaidą, kaip tada, kai į rinką atėjo cigaretės. Prireikė tikrai daug laiko, kol tyrimai parodė, kad tai iš tikrųjų daro didelę žalą mūsų sveikatai“, – sakė U. A. Kagstrom.

Švedija skelbė norinti tapti pirmąja nerūkančia šalimi Europoje, didžiuodamasi, kad šalyje tabako gaminius rūkančių žmonių yra mažiau nei 10 proc. Bulgarijoje, Graikijoje ir Kroatijoje šis skaičius viršija 35 proc. Remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje tuo tarpu pastoviai rūko 31.1 proc., šaliai veržiantis į priekį ir pagal elektroninių cigarečių vartojimą Europoje^[3].

Snusas yra siejamas su smarkiai padidėjusia gerklės ir kasos vėžio rizika

Šių metų birželį Norvegijos visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas parodė, jog gerklės ir kasos vėžio rizika tarp dažnai vartojančiųjų snusą buvo tris ir du kartus didesnė nei tarp nevartojančių šių produktų^[4]. 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2024 m. tyrimo duomenimis, snusą Švedijoje nors vieną kartą gyvenime mėgino 5 proc. apklausoje dalyvavusių 18–74 metų amžiaus gyventojų; 1 proc. apklaustųjų per paskutines 30 dienų vartojo uostomą ar kramtomą tabaką. 

„Nerūkomo tabako vartojimas gali sukelti įvairių formų vėžį, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, aibę kitų ligų ir priklausomybę nuo nikotino“, – tvirtino NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. 

Priduriama, jog tabako kramtymas taip pat didina dantų ėduonies bei dantenų uždegimo tikimybę. Ilgesnį laiką vartojant nerūkomą tabaką, suprastėja ir skonio receptorių jautrumas. 

„Per pirmuosius tris nerūkomo tabako vartojimo metus leukoplakija, galinčia sukelti burnos vėžį, suserga daugiau nei pusė vartotojų“, – pabrėžia G. Belian. 

60–78 proc. nerūkomo tabako vartotojų kamuoja ir burnos gleivinės pažeidimai: kuo ilgesnį laiką ir dažniau nerūkomo tabako gaminiai vartojami ir ilgiau laikomi burnoje, tuo daugiau atsiranda burnos pažeidimų.

Nerūkomo tabako gaminiuose iš viso aptinkamos 28 kancerogeninės medžiagos, sukeliančios įvairius vėžinius susirgimus: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, skrandžio bei kasos vėžį. Tai gali pasireikšti jau per pirmuosius penkerius vartojimo metus. Nepaisant to, kad siekiant mesti rūkyti pradedami vartoti nerūkomi tabako gaminiai, tyrimai rodo, jog tai nėra veiksminga priemonė.

Nors prekyba snusu Lietuvoje yra nelegali, priemonės šalyje gana lengvai prieinamos, trendui ateinant iš Skandinavijos šalių. Anot specialistų, kad to išvengti, ne tik bendruomenėms, tačiau ir tėvams derėtų užsiimti savo atžalų švietimu.