Klaipėdos rajono savivaldybė: meras, Gargždai, seniūnijos, gyventojai ir naujienos

Kas yra Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, į rytus ir pietus nuo Klaipėdos miesto, prie Baltijos jūros ir Kuršių marių. Skirtingai nei kitų rajonų, jos pavadinimas nesutampa su centru: savivaldybės centras ir administracija yra Gargžduose. Kiti miestai – Priekulė, miesteliai – Dovilai, Endriejavas, Veiviržėnai, Judrėnai ir kiti.

Rajonas apima Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos etnografinių regionų dalis, nuo Karklės pajūrio iki Dreverno pamario.

Klaipėdos skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Klaipėdos rajonas – jauniausia Lietuvos savivaldybė: vaikų iki 15 m. dalis (18,4 %) didžiausia šalyje, o pensinio amžiaus žmonių dalis (15 %) – mažiausia. Per dešimtmetį gyventojų padaugėjo net 41 % – daugiau tik Neringoje, o 2025 m. į rajoną atsikėlė apie 2 500 žmonių daugiau nei išvyko. Gimstamumas – antras didžiausias Lietuvoje, pradėtų statyti būstų (apie 1 200 per metus) – penkta vieta.

Toks augimas lemia ir iššūkius: biudžeto pajamos vienam gyventojui (apie 2 251 euras) yra vienos mažiausių šalyje (56-a vieta), nors registruotas nedarbas (6,8 %) mažas, o socialinės pašalpos gavėjų – vieni mažiausių skaičių. Įdomu, kad kultūrai, sportui ir poilsiui savivaldybė skiria apie 16 % išlaidų – ketvirta didžiausia dalis šalyje, o turistų apgyvendinimo įstaigose (apie 112 tūkst. per 2025 m.) – septintas rezultatas Lietuvoje.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Bronius Markauskas (rinkimuose iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga); prisiekė 2023 m. balandžio 17 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 27 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 11
• Liberalų sąjūdis – 6
• Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 3
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3
• Lietuvos socialdemokratų partija – 2
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 2

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 27 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė išaugo: 2016 m. pradžioje čia gyveno 50 843, o 2026 m. sausio 1 d. – jau 71 652 žmonių (+40,9 %). Pagal augimo tempą tai 2-a vieta tarp 60 savivaldybių, kai visos Lietuvos gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį beveik nepasikeitė (–0,3 %). Tai ryškiai kaimiška savivaldybė: miestuose gyvena tik 23,3 % žmonių, o šalyje miestiečių dalis siekia 68,5 %.

Vaikai iki 15 metų sudaro 18,4 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 15,0 % (šalyje – 21,9 %). Jaunų šeimų čia daugiau nei vidutiniškai, todėl itin svarbūs darželiai ir mokyklos. 2025 m. savivaldybėje gimė 565 vaikai (7,9 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –77. Atvykusiųjų buvo daugiau nei išvykusiųjų: neto migracija siekė +2 472, iš jų vidaus migracijos saldo – +1 748.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 367 € (neto – 1 462 €). Tai 90 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 12-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 10,7 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 6,8 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 6-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo panašus – 6,0 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 3 008 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 3 678 ūkio subjektai – 51,3 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 26 984 samdomi darbuotojai, arba 377 tūkstančiui gyventojų.

Rajono ekonomika sparčiai keičiasi iš kaimiškos į priemiestinę: aplink Klaipėdą kuriasi logistikos, gamybos ir prekybos įmonės, dauguma gyventojų dirba uostamiestyje. Ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų čia šešta daugiausia šalyje. Vėžaičiuose veikia žemdirbystės mokslo filialas, pajūryje (Karklėje) ir pamaryje (Drevernoje) – poilsio ir turizmo verslas.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 161,3 mln. eurų pajamų – 2 251 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 56). Palyginti su 2021 m. (80,8 mln. eurų), pajamos išaugo 100 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 56,2 % pajamų, valstybės dotacijos – 33,4 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 168,3 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (43,5 %), kultūrai, sportui ir poilsiui (15,8 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (12,2 %).

Geografija ir gamta

Vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje su Endriejavo kalvagūbriu ir aukščiausia vieta – Žvaginių kalnu (148 m). Miškai užima apie 24 %, vandenys – apie 10 % ploto. Teka Minija su Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržu ir Dangė; per rajoną eina Klaipėdos kanalas. Pajūryje yra Pajūrio regioninio parko dalis su Olando kepurės skardžiu, pamaryje – Kuršių marių pakrantės pelkės ir žvejų kaimai.

Ribojasi su Šilutės rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Šiaulių rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė.

Istorija

Gargždai minimi nuo 1253 m. ir yra vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų. Priekulė ir pamario kaimai iki 1923 m. priklausė Klaipėdos kraštui, todėl jų architektūroje ir kultūroje ryškus Mažosios Lietuvos palikimas – Priekulėje gyveno rašytoja Ieva Simonaitytė. Klaipėdos rajonas sudarytas 1950 m., 1995 m. įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybė. Per pastaruosius du dešimtmečius Sendvario ir Dovilų seniūnijose prie Klaipėdos išaugo nauji gyvenamųjų namų kvartalai.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 11 seniūnijų. Didžiausia – Gargždų seniūnija (apie 15 tūkst. gyventojų 2021 m.), antra – Sendvario seniūnija, apimanti Klaipėdos priemiesčius ir administruojama iš Slengių; toliau – Priekulės, Dovilų ir Kretingalės. Mažiausia – Judrėnų seniūnija.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Karklės pajūris ir Olando kepurė – Pajūrio regioninio parko skardis, paplūdimiai.
• Dreverna – pamario žvejų kaimas su apžvalgos bokštu ir uosteliu.
• Priekulė – Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus.
• Gargždų senamiestis ir Gargždų krašto muziejus.
• Minijos slėnis – baidarių maršrutai.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 11 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.