Teismas neatmetė skundo dėl galimai neskaidrios D. Kreivio veiklos ir pareiškė jį nagrinėsiantis
Vyriausiasis administracinis teismas visgi nusprendė nagrinėti parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio kartu su 30 kolegų inicijuotą skundą dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio galimų aferų, o Konstitucinis Teismas (KT) priėmė sprendimą nagrinėti, ar Atsinaujinančių energijos išteklių pataisos neprieštarauja šalyje galiojantiems teisės aktams.
Triumfuojant teisingumui politikas R. Žemaitaitis pareiškė, kad belieka tikėtis, jog ministras kartu su savo komanda ir, paak jo, kartu daromais „nešvariais“ darbeliais, pagaliau prieis liepto galą. Tačiau vertinant pastarojo meto realijas ir tai, kaip KT nagrinėja visuomenei nepalankių sprendimų (pavyzdžiui, dėl galimybių paso) skundus, vargu, ar ir šį kartą bus sulaukta teisybės.
Lietuvos regionų frakcijos narys R. Žemaitaitis puolė džiaugtis dar pernai metais gavęs pranešimą iš Vyriausiojo administracinio teismo, pareiškusio, kad skundas dėl D. Kreivio veiklos vis dėlto bus nagrinėjamas.
„Lieka tikėtis, kad šis ponas ir jo šutvė prieis liepto galą, mėgindama mus lietuvius antrą kartą istorijoje, padarydami priklausomais nuo kremliaus ponų ir jų finansinių krepšelių. Kartais reikia atkaklumo ir daug darbo, kad rezultatą pavyktų pasiekti. Šiuo atveju 6 mėnesių ir dar, manau, 1 metų, kol bus galutinis Teismo nutarimas“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Žemaitaitis.
Tačiau gerus politiko užmojus suskubo raminti ir internautai, teigę, kad neperšokus griovio, nevalia sakyti „op“ – juk tiek administraciniame, tiek Konstituciniuose teismuose „sėdi“ ne kas kitas, kaip tų pačių konservatorių patikėtiniai. O štai, jei būtų tas, kas gina viešąjį interesą, jau esą seniai visa ši „šaika“ sėdėtų teisiamųjų suole.
Visgi, į pesimistinius pasisakymus R. Žemaitaitis žvelgė su optimizmu ir patikino, kad jau gerai vien tai, kad apskritai skundas buvo priimtas – vadinasi, procesas yra.
Pažeidimai buvo padaryti gerokai viršijant galios dydį
R. Žemaitaitis įvardijo ir pažeidimus, kuriuos galimai padarė Energetikos ministerija su D. Kreiviu priešaky. Nepaisant to, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas buvo papildytas nuostata, kad saulės šviesos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, šis dydis jau buvo viršytas ir siekė 3,5 GW[2].
Kadangi šis dydis jau yra viršytas, pasak parlamentaro, nustatyti tokio dydžio maksimalią ribą nepažeidus asmenų teisių ir pareigų yra neįmanoma. Tokia pati situacija yra ir su saulės šviesos energijos elektrinėmis, kai įstatyme nustatytas dydis viršytas beveik du kartus ir niekas esą nežino, ką reikės daryti su perviršiu, kas galės toliau vystyti saulės šviesos energijos elektrines, o kam tai bus draudžiama.
D. Kreiviui „gražių“ žodžių negailėjo ir pats Arūnas Valinskas, taręs, kad energetikos ministras yra vienas iš tų žmonių, „ties kuriuo apsiš… konservatoriai“, mat ministras nė nemanė deklaruoti savo turimų „Ignitis“ akcijų ir pasiuntė visus velniop.
O štai dar vienas D. Kreivio „darbelis“ – tai ketinimas vėjo jėgaines statyti Baltijos jūroje, kur jos bus žymiai brangesnės ir galiausiai tik pabrangins energiją.
„Tikėtina, kad būtent dėl to ir sukurtas 2 GW limitas – būsime priversti pirkti elektrą iš tos pasakiškai brangios jėgainės jūroje!“ – rėžė R. Žemaitaitis[2].
Politikas įsitikinęs, kad toks valstybės kelias veda ne į ką kitą kaip į paramą Rusijai iš jos perkant dujas, jomis šildantis ir iš jų gaminant elektros energiją.
Konstitucinis Teismas vertins Atsinaujinančių energetikos išteklių pataisų teisėtumą
Antradienį KT taip pat pranešė priimsiantis Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar maksimali komercinių saulės jėgainių projektų galia iki 2 GW buvo apribota nepažeidžiant pagrindinio šalies įstatymo[4].
Pataisomis numatoma, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus, neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo.
Teismų maratonais grasinti pradėjo už borto likę saulės parkų vystytojai, mat gruodžio 29 dieną Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) viešai paskelbė dar tuomet nepatvirtintą sąrašą projektų, kurių bendra galia siekia beveik 3,33 GW. Juos įvertinus paaiškėjo, kad Lietuvoje vietos lieka tik 6 didesniems saulės parkams.
Pati Energetikos ministerija savo tokius veiksmus teisino tuo, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams esą buvo nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek vėjo bei kitu atsinaujinančių jėgainių pajėgumams[4].
