Teisininkas A. Mozeris: Konstitucinis teismas atvėrė Pandoros skrynią

77.lt pakalbino teisininką Alvį Mozerį

Vis dar nerimstant aistroms ir ginčams dėl Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, portalas 77.lt pasidomėjo, ką apie tai mano teisininkas Alvis Mozeris.

Svarbus ne tik ne tik KT sprendimas, bet ir motyvai

Pasak A. Mozerio, svarbu yra ne tik tai, ką KT nusprendė, bet ir tai, kokiais motyvais jis rėmėsi priimdamas aptariamą KT sprendimą.

„Viešojoje erdvėje informacija pateikiama ne visai teisingai, todėl yra būtina labai aiškiai pasakyti, kokį klausimą nagrinėjo KT ir, ką KT nusprendė. Tiesa, atsakomybė dėl to, kaip KT sprendimas suprantamas viešojoje erdvėje, tenka ir pačiam teismui, kuris turėjo nagrinėti labai konkretų ir aiškų klausimą – ar Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas prieštarauja Konstitucijai, ar neprieštarauja Konstitucijai.

Pažymėtina, kad šia teisės norma, kurią nagrinėjo KT, yra nustatytas, o dabar jau – po KT sprendimo, reikėtų sakyti, kad buvo nustatytas draudimas platinti nepilnamečiams informaciją, kuria yra niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata. Taigi, visų pirma, reiškia pabrėžti, kad įstatyme niekur nėra kalbama apie draudimą platinti nepilnamečiams informaciją būtent apie LGBTQ bendruomenę – įstatymas draudė platinti nepilnamečiams informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia šeimos samprata, nei ji nustatyta Konstitucijoje. Kita vertus pats KT, kažkodėl, savo sprendime minėtai LGBTQ bendruomenei, nors ir netiesiogiai, tačiau skyrė labai daug dėmesio ir tai yra akivazidu iš atitinkamų KT sprendimo formuluočių.

Antra, kadangi KT nustatė, kad pirmiau minėta nuostata prieštarauja Konstitucijai, taip išeina, kad KT teisėjai yra tos nuomonės, jog draudimas platinti nepilnamečiams informaciją, kuria yra niekinamos šeimos vertybės, prieštarauja Konstitucijai. Sutikite, tai skamba kaip kažkoks nesusipratimas, kaip neįtikėtinas dalykas, tačiau tokia yra objektyvi tiesa. Įdomi detalė yra ir tai, kad, nagrinėdamas aptariamą klausimą, KT, vertinant iš esmės, nagrinėjo ne tai, ar Konstitucijai prieštarauja pati įstatymo formuluotė, o kaip ta įstatymo formuluotė yra suprantama ir taikoma praktikoje. Suprantu, kad žinau ne viską, bet, tiesą sakant, pirmą kartą matau, kad tokiu, sakykim taip, įdomiu kampu KT nagrinėtų bylą dėl įstatymo atitikimo Konstitucijai ir remtųsi tuo, kaip įstatymą supranta ir taiko kitos institucijos, o ne tai, kas yra nurodyta KT nagrinėtoje teisės normos formuluotėje.“

Teisininko nuomone, KT reikėjo kažkuo pateisinti savo sprendimą ir, matyt, nebuvo kitų argumentų, todėl ir buvo pasirinktas toks neįprastas klausimo nagrinėjimo kampas.

„Įstatymo nuostatos esą prieštarauja 38 Konstitucijos straipsniui, nes, KT supratimu, šeima yra neutrali lyčiai. Remdamasis tuo, KT padaro, mano vertinimu, absurdišką išvadą, kad įstatymu nustatytas draudimas platinti nepilnamečiams šeimą niekinančią informaciją prieštarauja Konstitucijai, mat toks draudimas, pasak KT, trukdo nepilnamečiams vystytis kaip brandžioms asmenybėms, nes, pasak KT, visuomenėje yra įvairių šeimos modelių ir toks draudimas riboja nepilnamečiui galimybę gauti informaciją apie šeimos modelių bei santykių įvairovę, - įdomų pastebėjimą išsakė A. Mozeris. – KT sprendimas, kad šeima yra neutrali lyčiai, atveria Pandoros skrynią. Galima galvoti, kad čia, turbūt, kalbama apie du kartu gyvenančius, įvairius santykius – tarp jų ir seksualinius – turinčius vyrus ar dvi kartu gyvenančias moteris, tačiau juk viskas yra nebūtinai tik taip.

Jei jau KT kalba, kad visuomenėje egzistuoja įvairūs šeimos modeliai, tokiu atveju, kaip sakoma, galima eiti dar toliau. Juk, pavyzdžiui, visuomenėje yra ir tokių, KT supratimu, šeimų, kuriose kartu gyvena ir seksualinius ryšius vieni su kitais palaiko trys, keturi ir dar daugiau asmenų. Todėl toks KT sprendimas iš esmės reiškia: priimkime ir tokias taip vadinamas šeimas kaip normalią šeimą, o informaciją apie tokius šeimos modelius, kaip patrauklius ir skatintintinus, platinkime nepilnamečiams. Apie dar kitokius visuomenėje de facto egzistuojančius „šeimų“ modelius, kurie yra neutralūs, galbūt, ne vien tik lyčiai, aš jau geriau gal patylėsiu...

Kita, teisininko vertinimu, KT sprendimo argumentų grupė yra susijusi su tuo, kad įstatyme, pasak KT, nėra aiškiai ir tiksliai nurodyta, išvardinta, kokia konkrečiai informacija yra laikytina informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės.

„Vadovaudamasis tuo, KT padarė išvadą, kad toks įstatymo neaiškumas, nekonkretumas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Viena vertus KT yra teisus, nes tais atvejais, kai yra ribojamos žmonių teisės ir laisvės, įstatymu turi būti labai aiškiai nustatyta, kokia apimtimi tos teisės ir laisvės yra ribojamos, neturi būti palikta vietos laisvam intepretavimui. Bet prisiminkime vadinamąją pandemiją, kuomet turėjome labai panašią situaciją su karantino, ekstremalios situacijos paskelbimu. Tuo metu galiojusiame Civilinės saugos įstatyme taip pat nebuvo nurodyta, kokia apimtimi Vyriausybė gali riboti žmonių teises ir laisves – buvo tik nurodyta, kad teisės ir laisvės gali būti suvaržytos, tačiau nebuvo nustatyta, kokios konkrečiai ir – svarbiausia – kokia apimtimi tos teisės ir laisvės gali būti suvaržytos.

Nepaisant to, KT nagrinėdamas bylą dėl karantino, ekstremalios situacijos paskelbimo teisėtumo tokiame įstatymu paliktame vaakume jokios problemos neįžvelgė ir pripažino Vyriausybės sprendimus neprieštaraujančius Konstitucijai. Kokia galime darhyti išvadą? Konstitucija galioja, kai reikia ginti LGBTQ bendruomenės interesus, tačiau nustoja savo galios, kai reikia pateisinti valdžios prievartą žmonių atžvilgiu. Ne, aš tikrai nelaikau KT teisėjų kvailais ar nešimanančiais, tačiau ši aplinkybė visą situaciją daro dar baisesnę ir šklykštesnę, nes vienaip viskas atrodo, kai sprendimą priima neišmannatis, ir visai kitaip, kai tokie sprendimai yra priimami tyčia, suprantant ir suvokiant tokių sprendimų neteisėtumą.

Kaip ir turėtų keisti, bet...

Teisininkas priminė, kad politikas Remigijus Žemaitaitis po KT sprendimo pasakė, kad Seimas dabar turės svarstyti, kaip šią nuostatą pakeisti.

„Premjeras Gintautas Paluckas irgi greitai sureagavo ir pabrėžė, kad jokių diskusijų nebus – KT priėmė nutarimą, todėl tokia teisės norma vadovautis negalima, tokios teisės normos teisės sistemoje jau nėra, ir Paluckas yra teisus, nes Konstitucijos 107 straipsnis nustato, jog nuo to momento, kai KT sprendimas yra paskelbiamas, įstatymas ar jo dalis, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, netenka galios. Čia ne tas atvejis, kai prezidentas vetuoja įstatymą ir jis grąžinamas atgal Seimui svarstyti. Tokios teisės normos – teisės normos, draudžiančios platinti nepilnamečiams informaciją, kuria yra niekinamos šeimos vertybės, įstatyme jau nebėra.

Seimas, jeigu jam užtektų politinės valios, galėtų svarstyti Nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisą ir bandyti suformuluoti analogišką nuostatą, nes ta nuostata, kurią KT pripažino prieštaraujančia, negali būti vertinama kaip prieštaraujanti Konstitucijai. Nežinau, už ko teisėjai galėjo užsikabinti, bet jie užsikabino, - nurodė A. Mozeris. – KT teisėjų vidinis įsitikinimas ir jiems priimtina tokia pozicija rodo, kad valstybės laivas plaukia ta pačia kryptimi kuria plaukė pastarąjį dešimtmetį.

Nereikia net atskirų politikų nurodymų, nes kai žinai kas sėdi KT, gali būti ramus, kad jie kitaip negu reikia nenuspręs. Jų pažiūros atitinka tam tikrą kryptį ir tai matome. Tiesa, patys už tai irgi esame atsakingi. Teismuose bylas, juk, nagrinėja ne Dievo į Žemę siųsti angelai, o tie patys žmonės, kuriuos paskyrė tos pačios visuomenės rinkti politikai.“