<h2>Atsakymai į klausimus apie gyvenimą po mirties gali būti paslėpti kvantinėje fizikoje</h2>
<p>Nors kiekvienas turi savo požiūrį apie tai, kas gi atsitinka, kuomet paliekame šį pasaulį ir mūsų fiziniai kūnai miršta, dauguma žmonių negali vieningai sutarti, kas mirtis konkrečiai yra.</p>
<p>Kai kurie mano, jog laikui atėjus būsime išsiųsti į kitą vietą, kol kiti savo ruožtu tiki, kad nieko neįvyks – išnyksime it dūmas. Galų gale, nėra nustatyto būdo tai sužinoti, nes niekas, kas mirė, negali grįžti ir pasakyti, kas atsitiko. Žinoma, yra žmonių, kurie patiria tai, ką mes vadiname „mirties išgyvenimais“, bet net ir jų teorijos skamba gana prieštaringai[1].</p>
<p>Tiesa, kai kurie tyrimai iš tikrųjų buvo susiję su šia tema ir rodė, jog bent jau kvantiniu lygmeniu, praradus fizinį kūną, gali išryškėti kažkas daugiau. Tai iš esmės apima tai, kaip pati siela tam tikru lygmeniu gali tęsti gyvenimą toliau (kad ir kaip tai painiai beskambėtų).</p>
<p>Taigi, dalis tyrinėtojų mano, jog kvantinė mechanika leidžia sąmonei gyventi po kūno žūties, kadangi sąmonė yra sritis, apie kurią net ir dabar daug nežinome, bet nuolat stengiamės geriau suprasti. Kita vertus, nors mokslininkai vis dar nėra tikri, kas tiksliai yra sąmonė, manoma, kad tai informacija, saugoma kvantiniu lygiu (šis procesas yra tarsi įrodymas, jog tam tikras struktūrinis žmogaus ląstelių komponentas neša kvantinę informaciją, saugomą subatominiame lygmenyje).</p>
<p>Tarkime, širdis nustoja plakti, kraujas nustoja tekėti; mikrovamzdeliai praranda savo kvantinę būseną. Tačiau kvantinė informacija juose nėra sunaikinta – ji tiesiog išsisklaido visoje visatoje. Tuo tarpu jei pacientas yra gaivinamas ir atgaivinamas, pastaroji gali grįžti atgal, dėl ko žmogus neretai sako: „Rodos, aš beveik patyriau mirtį“.</p>
<p>Galiausiai jeigu asmuo miršta, gali būti, kad kvantinė informacija egzistuos už jo kūno ribų, galbūt neribotą laiką, kaip siela.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dan-cristian-padure-h3kuhyuce9a-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kad tikėti gyvenimu po mirties, reikalinga fizika, viršijanti standartinį modelį</h2>
<p>Tiesą pasakius, realybėje greičiausiai yra daug daugiau nei daugelis iš mūsų galėtų įsivaizduoti, na, o jeigu mes ir toliau gilinsimės į tokias temas ir tobulinsime technologijas, kas žino, kokias tiesas ilgainiui galėsime atskleisti. Trumpiau tariant, galbūt peizažas, susijęs su pomirtiniu gyvenimu, yra mūsų rankose.</p>
<p>Visgi ar yra gyvenimas po mirties, ar ne, buvo plačiai diskutuojama jau daug šimtmečių[2]. Daugelis žmonių, kurie buvo paskelbti kliniškai mirusiais, buvo priblokšti – kai kurie iš jų to nenorėdami – po to, kai pamatė šviesas, kurios viliojo juos į gražią transcendentinę vietą. Kadangi tai nutiko daugybę kartų per šimtmečius – kartais žmonėms, kurie anksčiau netikėjo Dievu, – daugelis mano, kad tai yra tikras įrodymas, jog pomirtinis gyvenimas tikrai egzistuoja.</p>
<p>Akivaizdu ir tai, kad dangaus buvimas yra pagrindinis krikščionybės principas. Kiti tikėjimai, tokie kaip, pavyzdžiui, induizmas, turi pagrindines idėjas apie pomirtinio gyvenimo buvimą – net kelis pomirtinius gyvenimus. Nepaisant to, Alberto Einšteino religinės pažiūros taipogi buvo plačiai ištirtos, bet, deja, lygiai taip pat dažnai klaidingai suprantamos.</p>
<p>Kitaip tariant, jis netikėjo asmeniniu Dievu, kuris rūpinasi žmonių likimais ir veiksmais, – tai požiūris, kurį jis apibūdino kaip naivų. Tačiau A. Einšteinas paaiškino, kad teigdamas „aš nesu ateistas“, mieliau vadina save „religiniu netikinčiuoju“. Jis, be kita ko, dargi šmaikštavo, jog, kalbant apie gyvenimą po mirties, jam neva užtenka vieno gyvenimo.</p>
<p>Tačiau pats A. Einšteinas pripažino, kad Dievo problema yra „sunkiausia pasaulyje“ – į klausimą negalima atsakyti paprasčiausiai taip arba ne, kadangi minėta „problema“ galbūt yra per didelė mūsų ribotam protui. Galų gale, mumyse (arba už mūsų) boluoja didžiulis pasaulis, egzistuojantis nepriklausomai nuo mūsų, žmonių, ir kuris stovi prieš mus kaip didi amžina mįslė, kol kas tik iš dalies prieinama apžiūrai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/andrew-george-g-fm27_bryq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kai artimieji yra pasirengę mus palikti, jų smegenys gali atkartoti gražiausias gyvenimo akimirkas</h2>
<p>Neuromokslininkai ne per seniausiai užfiksavo mirštančio žmogaus smegenų veiklą ir atrado ritminius smegenų bangų modelius mirties metu, panašius į tuos, kurie atsiranda sapnuojant ar medituojant[3]. Toks tyrimas, beje, suteikia naujų įžvalgų apie galimą organizacinį smegenų vaidmenį bei ryškius gyvenimo prisiminimus mirties metu.</p>
<p>Ir štai, galite įsivaizduoti, kad per kelias sekundes išgyvenate visą savo gyvenimą: atsirandate už savo kūno ribų ir stebite kadaise išgyventas akimirkas. Ir nors tai, kas vyksta smegenyse per šiuos išgyvenimus ir po mirties, yra temos, kurios, kaip minėta anksčiau, jau šimtmečius glumina neurologus, kai kurie tyrimai rodo, jog smegenys gali išlikti aktyvios bei koordinuotos perėjimo į mirtį metu, ir net po jos. Galiausiai tokios išvados praplečia mūsų supratimą apie tai, kada gi tiksliai baigiasi gyvenimas.</p>
<blockquote>
<p>„Mes išmatavome kelių šimtų sekundžių smegenų veiklą mirties metu, sutelkdami dėmesį į pirmąsias 30 sekundžių po to, kai nustojo plakti širdis, – sakė Luisvilio universiteto (JAV) neurochirurgas. – Kai ši nustojo plakti, buvo matyti pokyčiai konkrečioje nervinių virpesių juostoje, kitaip vadinamuose gama, delta, teta, alfa ir beta virpesiuose.“</p>
</blockquote>
<p>Akivaizdu, kad sukurdamos svyravimus, susijusius su atminties atkūrimu, smegenys gali paskutinį kartą prisiminti svarbius gyvenimo įvykius prieš pat mirtį. Taigi, minėtos išvados praplečia supratimą apie tai, kada tiksliai baigiasi gyvenimas, dargi sukeldamos svarbių tolimesnių klausimų laviną. Ir nors šis tyrimas yra vienas pirmųjų, matuojančių smegenų aktyvumą mirštant, panašūs gama svyravimų pokyčiai anksčiau buvo pastebėti ir žiurkėms, laikomoms kontroliuojamoje aplinkoje.</p>
<p>Tai reiškia, jog mirties metu smegenys ruošia tam tikrą biologinį atsaką, kuris gali būti išsaugotas visose rūšyse. (Planuojama ištirti daugiau atvejų, laikant šiuos rezultatus vilties šaltiniu.)</p>
