TBT teismo orderis: kam jis galioja ir kas gali jo nepaisyti?

B. Netanyahu skųs jam išduotą arešto orderį

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) praėjusią savaitę išdavė Izraelio premjero Benjamino Netanyahu ir buvusio gynybos ministro Yoavo Gallanto arešto orderius. Taip pat arešto orderis išduotas „Hamas“ kariniam vadui Mohammedui Deifui. Toks TBT sprendimas papiktino Izraelį ir dalį jo partnerių, o pats B. Netanyahu ėmė kalbėti apie antisemitizmą.

Po kilusio ažiotažo, trečiadienį Izraelis informavo TBT, kad skųs sprendimą išduoti šalies politikų arešto orderius. Izraelis taip pat prašė teismo sustabdyti B. Netanyahu ir Y. Gallanto arešto orderių galiojimą, kol sprendimas bus nagrinėjamas.

„Izraelio valstybė ginčija TBT jurisdikciją ir išduotų arešto orderių teisėtumą. Jei teismas atmes šį prašymą, tai parodys Izraelio draugams Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje, koks šališkas TBT yra Izraelio valstybės atžvilgiu“, – teigė B. Netanyahu biuras.

Teismo atstovas spaudai Fadi El Abdallah žurnalistams sakė, kad jei bus pateikti prašymai dėl apeliacijos, sprendimą priims teisėjai. Pagal teismo taisykles, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba gali priimti rezoliuciją, kuria tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas būtų sustabdytas arba atidėtas vieneriems metams, su galimybe kasmet tai pratęsti^[1].

Tačiau jau anksčiau dalies pasaulio valstybių atstovai pareiškė, kad TBT sprendimo nepaisys ir B. Netanyahu nesulaikys. Tai atkreipė dalies ekspertų dėmesį, kurie išskiria TBT neefektyvumą ir realių svertų, verčiančių šalis paklusti teismo sprendimams, neturėjimą. Be to, dalis pasaulio valstybių, net ir pačių įtakingiausiųjų, TBT nuosprendžiams paklusti neturi.

Orderis išduotas už karo nusikaltimus

Praėjusią savaitę TBT išdavė Izraelio premjero, buvusio Izraelio gynybos bei teroristinės organizacijos „Hamas“ atstovų arešto orderius. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui.

Teisėjai Hagoje pritarė vyriausiojo prokuroro Karimo Khanui gegužę paskelbtam atitinkamam prašymui. B. Netanyahu ir J. Galantas kaltinami atsakomybe dėl civilių marinimo badu, kuris buvo taikomas kaip karo metodas, taip pat dėl savavališkų žudymų ir tikslinių atakų prieš civilius.

„Hamas“ vadovybę prokuroras kaltina „naikinimu“, taip pat žudymais, įkaitų grobimu, prievartavimais ir kankinimais – tai yra nusikaltimai žmogiškumui.

Ir Izraelis, ir „Hamas“ kaltinimus visad atmetė. B. Netanyahu ir kiti aukšti Izraelio politikai dar gegužės mėnesį pasmerkė šį teismo ėjimą kaip antisemitizmą. JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat kritikavo prokurorą K. Khaną, pabrėždamas Izraelio teisę gintis nuo „Hamas“.

ES narė Vengrija B. Netanyahu neišduos

Aukščiausiojo rango Europos Sąjungos (ES) diplomatas Josepas Borrellis sakė, kad TBT išduotus arešto orderius privalo vykdyti visos ES šalys, tačiau Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas jau atsisakė tą daryti. Vengrijos ministras pirmininkas pareiškė pakviesiantis kolegą iš Izraelio atvykti į Vengriją ir ignoruoti TBT arešto orderį.

„Vėliau šiandien pakviesiu Izraelio ministrą pirmininką poną Netanyahu apsilankyti Vengrijoje ir garantuosiu, jei jis atvyks, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimas Vengrijoje neturės galios ir mes nesilaikysime jo sąlygų“, – sakė V. Orbanas.

V. Orbanas pavadino TBT sprendimą „piktinančiai įžūliu ir cinišku“ ir sakė, kad tai yra „kišimasis į besitęsiantį konfliktą (...) prisidengus teisiniu sprendimu, bet iš tikrųjų politiniais tikslais“.

Vengrija 1999 m. pasirašė Romos statutą – tarptautinę sutartį, kuria buvo sukurtas TBT, ir jį ratifikavo po dvejų metų per pirmąją V. Orbano kadenciją. Tačiau Budapeštas nepaskelbė susijusios konvencijos, todėl tvirtina, kad neprivalo laikytis TBT sprendimų. Anksčiau Vengrija yra pareiškusi, kad nesuims Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurio TBT taip pat ieško dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtu ukrainiečių vaikų deportavimu.

Didžiosios pasaulio valstybės kritiškai vertina TBT sprendimą

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas neseniai pareiškė, kad tam tikri lyderiai galėtų turėti neliečiamybę TBT pagal Romos statutą, kuriuo ir buvo įsteigta ši institucija. Paklaustas, ar Prancūzija sulaikytų B. Netanyahu, jei šis atvyktų į Prancūziją, jis sakė, kad Prancūzija „siekia užtikrinti tarptautinį teisingumą ir tarptautinės teisės normas taikys“, tačiau pridūrė, kad teismo statute „numatyti tam tikrų lyderių imuniteto klausimai“.

Vokietijos vyriausybė kol kas taip pat nenusprendė, kaip pasielgs su TBT išduotu arešto orderiu. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas penktadienį sakė, kad vyriausybė po teismo priimto sprendimo nuodugniai svarsto „šalies veiksmus“, o sprendimas būtų priimtas tuo atveju, jei Izraelio politikai iš tiesų planuotų atvykti į Vokietiją. S. Hebestreito teigimu, Vokietija yra viena iš didžiausių TBT rėmėjų, tačiau pabrėžė, kad šalis puoselėja „išskirtinius santykius su Izraeliu ir jo atžvilgiu turi didžiulę atsakomybę“.

Savo ruožtu Argentinos lyderis Javieras Milei sakė, kad sprendimas išduoti Izraelio ministro pirmininko arešto orderius „nepaiso“ šalies teisės į savigyną. Jo teigimu, „Izraelis susiduria su žiauria agresija, nežmonišku įkaitų ėmimu ir beatodairiškais išpuoliais prieš savo gyventojus“, o „tautos teisėtos gynybos kriminalizavimas ignoruojant šiuos žiaurumus yra veiksmas, iškreipiantis tarptautinio teisingumo dvasią“.

Vis dėlto, dalis Europos valstybių, TBT nurodymui paklustų ir sulaikytų Izraelio ministrą pirmininką bei buvusį gynybos ministrą. Airija pareiškė, kad jei Izraelio premjeras B. Netanyahu atvyks į šalį, policija jį sulaikys. Analogiškai, Nyderlandų pareigūnai pareiškė, kad suims Izraelio ministrą pirmininką, jei jis tik atvyks į Nyderlandų teritoriją.

Lietuva teigia, jog B. Netanyahu areštuotų

TBT išdavus arešto orderį Izraelio premjerui, Lietuvos Prezidentūra ir Teisingumo ministerija akcentavo įsipareigojimą vykdyti šio teismo sprendimus ir leido suprasti, jog, jei B. Netanyahu atvyktų į Lietuvą, pastarasis būtų sulaikytas.

„Visoms Romos Statuto valstybėms narėms, įskaitant ir Lietuvą, TBT išduoti arešto orderiai yra privalomi ir vykdytini. Lietuvos institucijos, kaip priklauso teisinės valstybės santvarkai, teismų sprendimų nekvestionuoja ir juos vykdo. Jei Lietuvoje apsilankytų asmuo, kuriam TBT išdavė arešto orderį, teisėsaugos institucijos, laikydamosis nustatytų protokolų, turi suimti įtariamuosius“, – teigė Teisingumo ministerija.

Analogiškos pozicijos laikosi ir Prezidentūra.

„Lietuva nuosekliai remia ir palaiko TBT veiklą, gerbia jo nepriklausomumą ir nešališkumą. Teismo sprendimai yra privalomi šalims narėms vykdyti. Teismui išdavus suėmimo orderį, jo vykdymas yra privalomas visose TBT Romos statuto šalyse arba tose valstybėse ar teritorijose, kurios pripažįsta TBT jurisdikciją“, – sakė šalies vadovo atstovai.

Primename, kad Romos Statutas Lietuvoje įsigaliojo 2003 m. rugpjūčio 1 d.

Tik dalis pasaulio valstybių laikosi TBT sutarties: kitos – teismo nuosprendžius gali ignoruoti

Šiuo metu Romos Statuto šalimis yra 125 pasaulio valstybės. 125-ąja tapo Ukraina, kurioje Romos Statutas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. Nei Izraelis, nei svarbiausia jo sąjungininkė JAV nėra TBT sutarties šalys.

TBT neturi savo policijos, kad įgyvendintų arešto orderius ir todėl yra priklausomas nuo šalių narių bendradarbiavimo. Šios teoriškai yra įpareigotos sulaikyti ieškomus asmenis, kai jie atvyks į jų teritoriją. TBT nepripažįsta šalių ar vyriausybių vadovų imuniteto.

TBT yra nuolatinis tarptautinis tribunolas, įsteigtas patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už sunkiausius tarptautinio masto nusikaltimus, įskaitant genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. Jis veikia nepriklausomai nuo Jungtinių Tautų (JT), tačiau glaudžiai su jomis bendradarbiauja.

TBT funkcijos apima baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus, tyrimus, susijusius su asmenimis, atsakingais už genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir agresiją. Jis įsikiša tik tada, kai nacionaliniai teismai nenori arba negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamų nusikaltėlių.

TBT siekia nutraukti sunkių nusikaltimų, keliančių grėsmę taikai ir saugumui, vykdytojų nebaudžiamumą, suteikia galimybę aukoms būti išklausytoms ir siekti žalos atlyginimo, patraukiant asmenis atsakomybėn, siekiama atgrasyti nuo žiaurių nusikaltimų ateityje.

Tarp šalių, ratifikavusių Romos statutą, yra dauguma Europos valstybių, taip pat kai kurios Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybės. Iš viso, 33 Afrikos valstybės, 19 Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių, 19 Rytų Europos, 25 likusios Europos ir kt. bei 28 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių^[2].

Kai kurios svarbios, galingos ir įtakingos pasaulio valstybės vis dėlto niekada neratifikavo Romos statuto. Viena svarbiausių tokių šalių yra Jungtinės Valstijos: Jos pasirašė Romos statutą, bet jo neratifikavo, motyvuodamos susirūpinimu dėl suvereniteto ir galimo JAV karinio personalo persekiojimo. Rusija pasirašė dokumentą 2000 m., bet 2016 m. oficialiai pasitraukė ir atsisakė dalyvauti TBT sistemoje. Primename, kad TBT išdavė Rusijos prezidentui V. Putinui arešto orderį 2023 m., bet Rusija šį orderį ignoravo.

Kinija taip pat nepasirašė ir niekada neratifikavo sutarties, šalies atstovų teigimu, TBT gali būti naudojamas politiniams tikslams. Indija taip pat nepasirašė ir neratifikavo statuto, nurodydama susirūpinimą dėl suvereniteto ir aiškių apibrėžčių Romos statute trūkumą. Izraelis pasirašė dokumentą 2000 m., bet neratifikavo jo, teigia, kad TBT yra politiškai šališkas.

Iš tiesų TBT sulaukia nemažai neigiamų vertinimų. Kritikai, ypač iš Afrikos valstybių, teigia, kad TBT neproporcingai daug dėmesio skiria Afrikos lyderiams. Be to, ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad TBT turi labai mažai realios galios ir tik pasikliauja valstybėmis narėmis, kad būtų vykdomi jo arešto orderiai. Be to, kai kurios valstybės TBT laiko politine priemone, kuria naudojasi galingos valstybės.

Šalys, kurios nepripažįsta TBT jurisdikcijos, gali ignoruoti jo sprendimus, įskaitant arešto orderius. Pavyzdžiui, Rusijos prezidentas gali būti saugus šalyse, kurios taip pat nepripažįsta TBT, tačiau rizikuoja, jei keliautų į valstybes, kurios yra Romos statuto dalyvės.

Vis dėlto, teismas yra pasiekęs ir reikšmingų laimėjimų. Pavyzdžiui, nuteisė tokius veikėjus, kaip Thomas Lubanga, kuris buvo kaltintas dėl vaikų kareivių verbavimo Kongo Demokratinėje Respublikoje, ir Jean-Pierre Bemba, kuris buvo kaltinamas už nusikaltimus Centrinės Afrikos Respublikoje.