Po būsto protesto Barselonoje – degančios barikados ir 13 sulaikytųjų

Masinė eisena dėl būsto Barselonoje baigėsi susirėmimais

Spalio 5 d. tūkstančiai žmonių žygiavo per Barselonos centrą, reikalaudami prieinamesnio būsto. Miesto policijos duomenimis, eisenoje dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių, o organizatoriai nurodė apie 120 tūkst. Protestą surengė nuomininkų sąjunga „Sindicat de Llogateres“ kartu su kitomis būsto teisę ginančiomis organizacijomis.

Eisena prasidėjo Urkinaonos aikštėje ir baigėsi ties Passeig de Gràcia bei Gran Via sankirta. Dalyviai protestavo prieš augančias nuomos kainas ir reikalavo politinių sprendimų dėl būsto prieinamumo. Iš pradžių planuota žygiuoti šeštadienį, tačiau dėl smarkių liūčių Katalonijoje protestas buvo perkeltas į pirmadienį.

Pati eisena praėjo be rimtų incidentų. Neramumai prasidėjo apie 21.30 val., jau pasibaigus organizuotam protestui. Policija per garsiakalbius ragino žmones palikti sankryžą, tačiau dalis jų liko vietoje. Vėliau į Katalonijos policijos pareigūnus pradėti mėtyti įvairūs daiktai.

Barselonos centre pastatytos 28 barikados, kilo 22 gaisrai

Susirėmimai išplito iš Passeig de Gràcia prieigų į Katalonijos aikštės ir La Rambla apylinkes. Policijos duomenimis, grupės kaukėtų žmonių į pareigūnus mėtė akmenis, grindinio trinkeles, stiklinius butelius ir kitus daiktus. Barikadoms buvo naudojami atliekų konteineriai, tvoros, dviračiai ir netoliese vykusių statybų medžiagos.

Apie 22.15 val. Katalonijos policija pradėjo stumti su ja susidūrusias grupes iš gatvių. Per susirėmimus pareigūnai taip pat naudojo putų sviedinius. Užsidegusius konteinerius ir kitas barikadų dalis gesino Barselonos ugniagesiai, dirbę lydimi policijos.

Pirminiu policijos vertinimu, per nakties neramumus pastatytos 28 barikados, užfiksuoti 22 gaisrai. Sulaikyta 13 žmonių, tarp jų viena nepilnametė; 30 policijos pareigūnų patyrė lengvų sužalojimų. Pranešta ir apie apgadintą automobilį bei gatvėje stovėjusius dviračius. Kiek protesto dalyvių galėjo būti sužeista, paskelbtuose duomenyse nebuvo nurodyta.

Nuomininkų protestas sutapo su pirmalaikiais Ispanijos rinkimais

Barselonos eitynės vyko tą pačią dieną, kai Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus. Spalio 6 d. oficialiajame valstybės leidinyje paskelbtas dekretas paleido Deputatų Kongresą ir Senatą, o rinkimus paskyrė lapkričio 29 d. Būsto politika tapo vienu svarbiausių klausimų prasidedančioje kampanijoje.

Kelias dienas prieš protestą Ispanijos parlamentas atmetė vyriausybės siūlytas skubias būsto priemones. Prieš jas balsavo 178 deputatai. Vyriausybė siūlė, be kita ko, stiprinti nuomininkų apsaugą ir riboti spekuliacinį būsto pirkimą; priešininkai teigė, kad dalis ribojimų gali sumažinti būsto pasiūlą.

Ispanijos būsto trūkumą skaičiuoja šimtais tūkstančių

Ispanijos centrinis bankas apskaičiavo, kad 2021–2025 m. naujų namų ūkių susikūrė maždaug 750 tūkst. daugiau, negu per tą laiką buvo baigta statyti būstų. Šis skaičius apibūdina sukauptą skirtumą tarp paklausos augimo ir naujos statybos, o ne šiuo metu parduodamų ar nuomojamų butų skaičių.

Bankas nurodo, kad būsto pirkimo ir nuomos kainos vidutiniškai kyla sparčiau už namų ūkių pajamas. Jo vertinimu, naujų būstų statybą stabdo žemės planavimo ir statybų sektoriaus sunkumai, o paklausą didina gyventojų bei namų ūkių skaičiaus augimas. Didmiesčiuose šie veiksniai ypač veikia ieškančius nuomojamo būsto.

Dėl priemonių politikai nesutaria. Pedro Sánchezo vyriausybė siekia papildomų nuomos ir iškeldinimo ribojimų, o opozicinės Liaudies partijos vadovas Alberto Núñezas Feijóo žada spartinti statybas ir supaprastinti teritorijų planavimą. Po Barselonos protesto šis ginčas persikelia į rinkimų kampaniją; sprendimą dėl naujų dekretų dar turės priimti parlamentarai.