Nobelio fizikos premija – už atradimus po Antarktidos ledu: pagerbtas Francis Halzenas

Įvertino darbą su kosmoso dalelėmis

Šių metų Nobelio fizikos premija skirta mokslininkui, kurio tyrimai Pietų ašigalyje padėjo pažvelgti į Visatą nauju būdu. Švedijos karališkoji mokslų akademija antradienį paskelbė, kad apdovanojimas atitenka Francisui Halzenui už indėlį į neutrinų observatoriją „IceCube“ ir astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą.

Belgijoje gimęs fizikas dirba Viskonsino universitete Madisone. Jo mokslinė veikla glaudžiai susijusi su Antarktidoje įkurta observatorija, kurioje tyrėjai ieško itin sunkiai aptinkamų subatominių dalelių.

Premija įvertina ne tik atradimą, bet ir mokslinį vadovavimą tarptautiniam projektui. „IceCube“ sutelkė mokslininkus bei inžinierius, siekiančius iš kosmoso atkeliaujančias daleles panaudoti astronominiams tyrimams.

„Francis Halzenas vadovauja tarptautinei mokslininkų ir inžinierių komandai, kuri mums suteikė fantastišką priemonę. Jo atkaklumas ir mokslinė vizija atvėrė kelią naujos rūšies astronomijai“, – pranešime spaudai sakė Nobelio fizikos komiteto pirmininkas Markas Pearce’as.

Mokslininko idėja – panaudoti Pietų ašigalio ledą

F. Halzeno darbo išskirtinumas slypi pačioje stebėjimo idėjoje: kosmosą tirti pasitelkiant Antarktidos ledą. „IceCube“ nėra įprastas teleskopas, nukreiptas į dangų. Observatorijoje naudojami lede įrengti šviesos jutikliai, padedantys užfiksuoti neutrinų sąveikos su medžiaga požymius.

Tokie stebėjimai leidžia ieškoti informacijos apie itin didelės energijos procesus tolimojoje Visatoje. Neutrinai suteikia galimybę tyrinėti jų kilmės aplinką kitu būdu nei stebint vien šviesą.

Savo viziją aptikti neutrinus Pietų ašigalyje F. Halzenas pristatė dar 1988 metais. Ilgainiui ji išaugo į tarptautinį projektą, kurio instrumentas apima maždaug kubinį kilometrą šviesos jutikliais stebimo ledo.

Nobelio savaitę laukia dar keli paskelbimai

Fizikos premijos laureatas paskelbtas antrąją šių metų Nobelio apdovanojimų savaitės dieną. Pirmadienį medicinos premija atiteko JAV mokslininkui Karlui Deisserothui ir Vokietijos tyrėjams Peteriui Hegemannui bei Georgui Nageliui.

Trečiadienį bus paskelbtas chemijos premijos laureatas arba laureatai. Ketvirtadienį paaiškės literatūros apdovanojimo gavėjas, o penktadienį bus paskelbta, kam skiriama Nobelio taikos premija.

Šių metų paskelbimų ciklas baigsis spalio 12 dieną, pirmadienį, kai bus įvardytas ekonomikos premijos laureatas arba laureatai.

Pernai fizikos premija buvo padalyta trims mokslininkams – Johnui Clarke’ui, Micheliui Devoret ir Johnui Martinisui. Šiemet visas fizikos apdovanojimas skirtas vienam laureatui – F. Halzenui.

Laureatui – medalis, diplomas ir piniginis prizas

Šiemet Nobelio premijos piniginė vertė siekia 12 mln. Švedijos kronų, arba maždaug 1,06 mln. eurų. Ši suma skiriama vienai premijai: jeigu ją gauna keli laureatai, piniginis apdovanojimas dalijamas.

F. Halzenas apdovanojimą atsiims gruodžio 10 dieną Stokholme vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje. Fizikos premijos laureatui diplomą ir aukso medalį įteiks Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas.

Ceremonijos data pasirinkta minint premijų įkūrėjo Alfredo Nobelio mirties metines. Taikos premijos teikimas vyksta atskirai – Norvegijos sostinėje Osle.