Elonas Muskas: be dirbtinio intelekto ir robotų JAV „1000 proc.“ bankrutuos

Elonas Muskas teigia, kad sparčiai auganti JAV valstybės skola ilgainiui taps nepakeliama

„Mes 1000 proc. bankrutuosime kaip šalis ir žlugsime kaip šalis be DI ir robotų. Niekas kitas neišspręs valstybės skolos problemos“, – sakė E. Muskas.

JAV valstybės skola jau viršijo 40 trln. dolerių, o biudžeto deficitas išlieka istoriškai didelis

„Yahoo Finance“ nurodo, kad JAV nacionalinė skola šiuo metu siekia maždaug 40,17 trln. dolerių. Ji toliau didėja, nes federalinės valdžios išlaidos viršija gaunamas pajamas.

Per pirmuosius devynis 2026 m. finansinių metų mėnesius federalinis biudžeto deficitas, publikacijos duomenimis, siekė apie 1,37 trln. dolerių.

Kongreso biudžeto biuras vasarį prognozavo, kad visų 2026 m. finansinių metų deficitas gali siekti apie 1,9 trln. dolerių, arba 5,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Pastarųjų 50 metų JAV biudžeto deficito vidurkis siekė apie 3,8 proc. BVP.

Palūkanoms už skolą JAV jau išleidžia daugiau nei gynybai

Vienas pagrindinių E. Musko argumentų – sparčiai didėjančios skolos aptarnavimo išlaidos.

„Palūkanų mokėjimai už valstybės skolą viršija karinį biudžetą, kuris siekia trilijoną dolerių. Taigi daugiau nei trilijoną dolerių išleidžiame vien palūkanoms“, – kalbėjo jis.

Kongreso biudžeto biuro skaičiai patvirtina bendrą šio palyginimo kryptį. 2026 m. grynosios federalinės palūkanų išlaidos prognozuojamos kiek didesnės nei 1 trln. dolerių, o visos gynybos išlaidos – maždaug 918 mlrd. dolerių.

Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad grynosios palūkanų išlaidos per artimiausią dešimtmetį augs vidutiniškai po 7,5 proc. per metus ir 2036 m. gali pasiekti apie 2,1 trln. dolerių.

Muskas tikisi, kad DI ir robotai sukels tokį produktyvumo šuolį, kurio nepasieks tradicinė ekonomika

E. Musko argumentas remiasi prielaida, kad dirbtinis intelektas (DI) ir masinė robotizacija gali labai smarkiai padidinti ekonomikos sukuriamų prekių ir paslaugų kiekį.

Jo manymu, automatizuotos gamyklos, humanoidiniai robotai ir vis pajėgesnės DI sistemos gali padidinti produktyvumą tiek, kad ekonomikos augimas pradėtų lenkti skolos augimą.

„Be DI ir robotikos mes iš tikrųjų esame visiškai įklimpę, nes valstybės skola kaupiasi kaip pašėlusi“, – vasario mėnesį sakė E. Muskas.

Jis teigė manantis, kad reikia „laimėti pakankamai laiko“, kad DI ir robotikos technologijos spėtų pasiekti mastą, kuris galėtų iš esmės pakeisti JAV ekonomikos produktyvumą.

Vien didesnis produktyvumas skolos automatiškai nepanaikina

E. Musko scenarijus remiasi labai stipriu ekonomikos augimu, tačiau pats technologinis produktyvumo padidėjimas savaime neištrina valstybės skolos.

Kad skolos našta ekonomikai mažėtų, nominalus ekonomikos augimas turėtų pakankamai ilgai viršyti skolos augimą bei jos finansavimo kaštus. Tam reikšmę taip pat turi mokesčių pajamos, federalinės išlaidos, palūkanų normos ir naujų biudžeto deficitų dydis.

Kongreso biudžeto biuro dabartinis bazinis scenarijus tokio technologinio proveržio kaip pagrindinės skolos problemos išeities nenumato. Institucija prognozuoja, kad, jei galiojantys įstatymai iš esmės nesikeis, visuomenės turima federalinė skola nuo maždaug 101 proc. BVP 2026 m. išaugs iki maždaug 120 proc. BVP 2036 metais.

Tai viršytų ankstesnį JAV rekordą, pasiektą po Antrojo pasaulinio karo, kai valstybės skola buvo pakilusi iki maždaug 106 proc. BVP.

E. Muskas jau anksčiau kalbėjo apie DI sukeltą defliaciją ir „visuotinai aukštas pajamas“

E. Musko požiūris į skolą yra platesnės jo technologinės vizijos dalis. Jis jau ne kartą teigė, kad pakankamai išvystyta robotika ir dirbtinis intelektas galėtų labai padidinti prekių ir paslaugų pasiūlą.

Jo manymu, tokiu atveju gamybos sąnaudos mažėtų, o ekonomikoje galėtų atsirasti defliacinis spaudimas – prekių ir paslaugų būtų pagaminama greičiau, nei didėtų pinigų pasiūla.

E. Muskas taip pat yra kalbėjęs apie ateitį, kurioje dėl robotų darbo žmogaus užimtumas galėtų tapti labiau pasirenkamas nei būtinas, o universalių bazinių pajamų idėją pakeistų tai, ką jis vadina „visuotinai aukštomis pajamomis“.

Kol kas tai išlieka technologine ir ekonomine prognoze. Nei DI, nei humanoidinių robotų našumo augimo tempai dar neleidžia patvirtinti, kad tokio masto transformacija iš tiesų įvyks per E. Musko numatomą laiką.

E. Muskas DOGE veiklą aiškino kaip bandymą „nupirkti laiko“ iki technologinio proveržio

Jo atsakymas buvo paprastas: išlaidų mažinimas, jo manymu, turėjo sulėtinti skolos kaupimąsi ir suteikti daugiau laiko technologijoms išsivystyti.

„Galbūt, jeigu skirsiu tam šiek tiek laiko, galėsime sulėtinti Jungtinių Valstijų bankrotą ir gauti pakankamai laiko, kad DI ir robotai išspręstų valstybės skolos problemą“, – sakė jis.

Tačiau net pats E. Muskas pripažino, kad federalines išlaidas mažinti pasirodė gerokai sudėtingiau, nei jis tikėjosi. Jo teigimu, net akivaizdžiai nereikalingų ar netinkamai administruojamų išlaidų panaikinimas susiduria su dideliu politiniu ir instituciniu pasipriešinimu.