Ignas Vėgėlė: kaip „Slava Ukraini“ virto pagalba Rusijai

Lietuvos politika dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito kertasi su dabartiniais JAV interesais

Ignas Vėgėlė

Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Prieš kelias dienas paaiškėjo, kad JAV inicijuotame susitikime Lenkijoje dėl NATO ateities nedalyvaus Lietuva ir kitos Baltijos šalys. Į vadinamąjį Bergeno formatą pakviestos penkios Europos valstybės – Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija. Susitikime taip pat nebus Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos.

Tai nėra oficialus NATO susitikimas, o JAV inicijuotas siauresnis konsultacijų formatas. Vis dėlto, I. Vėgėlės vertinimu, Lietuvos nepatekimas į tokį ratą yra politinis signalas, kurio nederėtų nuvertinti.

„Gyventojais už Lietuvą vos dvigubai didesnė mūsų kaimynė Suomija dalyvauja, o mes – ne. Nepakvietimas diplomatijoje yra aiškus ženklas“, – rašo I. Vėgėlė.

JAV pasiuntinys Johnas Coale'as Lietuvoje susitiko ir su Ignu Vėgėle

2026 metų kovą Lietuvoje lankėsi JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as. Vizito metu jis susitiko ir su Lietuvos politikais, tarp jų – Ignu Vėgėle, Rimu Jonu Jankūnu bei Petru Gražuliu.

Susitikime aptarti Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, baltarusiškų trąšų tranzitas, pasienio problemos ir kiti dvišaliai klausimai.

I. Vėgėlė teigia, kad pokalbio metu matė aiškų JAV siekį keisti santykių su Minsku kryptį ir neleisti Baltarusijai dar labiau ekonomiškai bei politiškai priklausyti nuo Rusijos.

„Pasikeitęs JAV požiūris į santykį su Baltarusija ir noras nepalikti jos visiška Rusijos įkaite buvo akivaizdus“, – teigia Seimo narys.

JAV iš tiesų siūlė Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai svarstyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą

Vienas svarbiausių I. Vėgėlės komentare minimų faktų yra patvirtintas keliais nepriklausomais šaltiniais.

2026 metų gegužę „Radio Free Europe/Radio Liberty“ paskelbė gavusi JAV valstybės departamento parengtą vieno puslapio neformalų diplomatinį dokumentą, kuriame Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai siūlyta svarstyti galimus baltarusiško kalio tranzito maršrutus.

Dokumente buvo nurodyta, kad JAV bendrovės domisi baltarusiško kalio pirkimu ir transportavimu po to, kai Vašingtonas sušvelnino „Belaruskali“ taikytus finansinius apribojimus.

JAV dokumente taip pat akcentuota, kad tranzitas per Lietuvą, Lenkiją arba Ukrainą leistų išvengti maršrutų per Rusiją.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija dokumento gavimą patvirtino. Lenkijos diplomatinė tarnyba tuomet viešai nekomentavo, o Lietuva skelbė tokio dokumento negavusi. Tačiau užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys viešai pripažino, kad JAV aktyviai kelia baltarusiškų trąšų tranzito klausimą.

JAV pasiūlyme buvo numatyta tranzito pajamas skirti Ukrainos gynybai

I. Vėgėlės komentare minima ir mažiau viešumoje aptarta JAV pasiūlymo dalis.

RFE/RL paskelbtame dokumento turinyje buvo numatyta galimybė pajamas, kurias Europos šalys gautų už baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, nukreipti Ukrainos gynybai.

Tame pačiame dokumente teigta, kad atvėrus alternatyvius tranzito maršrutus būtų mažinama Rusijos kalio gamintojų rinkos dalis bei Rusijos gaunamos pajamos iš baltarusiškų trąšų transportavimo.

I. Vėgėlė būtent šį elementą laiko pagrindiniu Lietuvos politikos paradoksu.

Jo teigimu, Lietuva viešai pabrėžia paramą Ukrainai, tačiau kartu priešinasi tranzito modeliui, kuris, pagal JAV siūlytą konstrukciją, galėtų sumažinti Rusijos gaunamas tranzito pajamas ir dalį pajamų nukreipti Ukrainos gynybai.

ES sankcijos baltarusiškam kaliui šiuo metu galioja iki 2027 metų vasario 28 dienos

Europos Sąjungos sankcijos Baltarusijai išlieka pagrindine teisine kliūtimi baltarusiškų kalio trąšų tranzitui per Lietuvą.

ES ribojamosios priemonės šiuo metu pratęstos iki 2027 metų vasario 28 dienos. Tarp jų išlieka draudimas importuoti baltarusišką kalį ir su juo susijusius produktus.

Todėl JAV pasiūlymui įgyvendinti reikėtų arba ES sprendimo keisti sankcijų režimą, arba kito teisėto mechanizmo, kuris leistų konkretų tranzitą.

I. Vėgėlė kelia klausimą, kokios pozicijos Lietuva laikysis artėjant kitam sankcijų pratęsimo etapui.

JAV jau perka baltarusišką kalį, tačiau kroviniai keliauja per Rusijos uostus

Spalio pradžioje „Financial Times“ pranešė apie pirmą per ketverius metus baltarusiško kalio krovinį, plaukiantį į Jungtines Valstijas.

Apie 30 tūkst. tonų kalio krovinys rugsėjį išplaukė iš Rusijos Bronkos uosto netoli Sankt Peterburgo ir spalio viduryje turėtų pasiekti Naująjį Orleaną.

Šis faktas sustiprina vieną pagrindinių I. Vėgėlės argumentų: uždarius tranzito kelią per Lietuvą, Baltarusijos kalio eksportas buvo perorientuotas per Rusiją.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka dar gegužę viešai pripažino, kad trąšų eksportas nukreiptas per Rusijos infrastruktūrą.

Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV derasi dėl didelio kalio pirkimo iš Baltarusijos

Rugsėjo 21 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vašingtonas rengia didelį susitarimą dėl baltarusiško kalio pirkimo.

D. Trumpas teigė, kad JAV siekia įsigyti kalio pigiau nei iš Kanados. Kanada šiuo metu yra pagrindinė JAV kalio tiekėja ir patenkina didžiąją dalį Amerikos importo poreikio.

Todėl I. Vėgėlės teiginys, kad JAV turi aiškų ekonominį interesą diversifikuoti kalio tiekimą, turi faktinį pagrindą.

Tačiau iš viešai prieinamų duomenų negalima daryti išvados, kad JAV siekis pirkti baltarusišką kalį savaime yra tiesiogiai susietas su NATO konsultacijų formatu ar sprendimais dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje.

Lietuva ir JAV rugsėjo 17 dieną pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų

2026 metų rugsėjo 17 dieną Vašingtone užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasirašė dvišalį pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje.

Dokumento tikslas – saugesnis ir labiau diversifikuotas kritinių žaliavų tiekimas, investicijų į jų gavybą bei perdirbimą skatinimas, tiekimo grandinių atsparumo didinimas ir strateginių priklausomybių mažinimas.

I. Vėgėlė šį susitarimą sieja su JAV susidomėjimu kaliu.

Tokia sąsaja nėra išgalvota vien terminologiniu požiūriu: kalis, tiksliau – potašas, nuo 2025 metų yra įtrauktas į oficialų JAV kritinių mineralų sąrašą.

JAV geologijos tarnyba kalio tiekimo grandinę taip pat priskyrė prie didžiausią tiekimo sutrikimų riziką turinčių kritinių mineralų grandinių.

Tačiau Lietuvos ir JAV kritinių mineralų susitarime „Belaruskali“ tiesiogiai neminima

Čia svarbus skirtumas tarp fakto ir I. Vėgėlės politinės interpretacijos.

Apie Lietuvos ir JAV pasirašytą kritinių mineralų susitarimą viešai paskelbtoje informacijoje tiesiogiai neminimos nei baltarusiškos trąšos, nei „Belaruskali“, nei Klaipėdos uostas.

Todėl teiginys, kad šis susitarimas buvo sudarytas būtent siekiant atverti baltarusiško kalio tranzitą per Lietuvą, šiuo metu nėra patvirtintas viešais dokumentais.

Faktas yra tai, kad kalis JAV priskiriamas kritiniams mineralams, o JAV administracija atskirai siekia atnaujinti baltarusiško kalio importą.

I. Vėgėlė šiuos du procesus vertina kaip vienos geopolitinės dėlionės dalis.

„Belaruskali“ iš Lietuvos reikalauja daugiau kaip 12 mlrd. JAV dolerių

Dar viena komentare minima aplinkybė taip pat patvirtinta oficialiais arbitražo duomenimis.

„Belaruskali“ tarptautiniame arbitraže iš Lietuvos reikalauja 12,09 mlrd. JAV dolerių žalos atlyginimo. Ieškinys susijęs su 2022 metais sustabdytu kalio trąšų tranzitu per Lietuvą.

Arbitražo byla pradėta 2023 metais pagal Lietuvos ir Baltarusijos investicijų apsaugos sutartį.

Byla nėra baigta, todėl „Belaruskali“ reikalaujama suma nėra Lietuvos pripažinta skola ar nustatytas nuostolis. Tai yra ieškovo pareikštas reikalavimas arbitražo procese.

JAV karių devynių mėnesių rotacija nėra tas pats, kas sprendimas juos po devynių mėnesių išvesti

I. Vėgėlė savo komentare devynių mėnesių JAV karių rotaciją sieja su 2027 metų vasarį pasibaigsiančiu dabartiniu ES sankcijų laikotarpiu.

Tačiau čia būtina atskirti faktą nuo interpretacijos.

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų. Lietuvos kariuomenė yra skelbusi, kad JAV priėmė sprendimą užtikrinti nepertraukiamą rotacinių pajėgų buvimą Baltijos regione.

Devyni mėnesiai reiškia konkretaus dalinio rotacijos trukmę. Tai savaime nereiškia, kad po devynių mėnesių JAV karinis buvimas Lietuvoje bus nutrauktas.

Viešai paskelbto dokumento, kuriame JAV karių buvimo Lietuvoje tęstinumas būtų susietas su baltarusiškų trąšų tranzitu ar ES sankcijų pratęsimu, šiuo metu nėra.

JAV inicijuotas NATO formatas nėra oficiali Aljanso sprendimų struktūra

I. Vėgėlė savo teksto pradžioje Lietuvos nepakvietimą į Lenkijoje rengiamas konsultacijas sieja su platesniais Lietuvos ir JAV santykiais.

JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo Elbridge'o Colby inicijuotame vadinamajame Bergeno formate dalyvauja Suomija, Švedija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai.

Lietuva, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija į šį formatą neįtrauktos.

I. Vėgėlė Lietuvos užsienio politikoje mato paradoksą tarp deklaruojamos paramos Ukrainai ir ekonominių pasekmių

Seimo nario argumentas remiasi kelių faktų seka: JAV sušvelnino dalį sankcijų Baltarusijai, pasiūlė Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai ieškoti alternatyvių kalio tranzito maršrutų, numatė galimybę dalį tranzito pajamų skirti Ukrainos gynybai, o nepavykus atverti Europos koridorių, pirmasis krovinys į JAV išplaukė per Rusijos uostą.

Prie šios sekos I. Vėgėlė prideda rugsėjį pasirašytą Lietuvos ir JAV kritinių mineralų susitarimą bei faktą, kad kalis įtrauktas į JAV kritinių mineralų sąrašą.

Jo išvada – Lietuvos sankcijų politika esą prisideda prie situacijos, kai baltarusiškos trąšos vis tiek patenka į pasaulio rinką, tačiau jų logistikoje uždirba Rusija.

Kita vertus, ES sankcijos Baltarusijai buvo įvestos dėl represijų šalies viduje, paramos Rusijos karui prieš Ukrainą ir kitų veiksmų, o jų keitimas priklauso visoms ES valstybėms narėms. Todėl sprendimas dėl baltarusiško kalio tranzito nėra vien Lietuvos dvišalio pasirinkimo klausimas.

Šaltiniai