<h2>Apokaliptinio pasaulio apsipirkimo tendencijos</h2>
<p>Kas yra „tamsioji“ parduotuvė? Prastai apšviestas prekybos centras? O gal tai eilinė „Maxima“ arba „Lidl“, kai ateina užsidarymo metas, apšvietimas užgęsta, pirkėjai bei pardavėjai pasišalina, o didžiulės patalpos tyliai panyra į tamsą? Iš tiesų, visai ne. Tiesiogiai šio komercinio koncepto suvokti nederėtų, nes „tamsioji" parduotuvė nėra nei apsipirkimas tamsoje, o kartu, tai nėra ir įprasta parduotuvė, į kurią gali patekti pirkėjai.</p>
<p>„Tamsiosios" parduotuvės tokį vardą gavo dėl to, kad jos yra tarsi paslėptos nuo kasdienių pirkėjų grūsties. Tokia „parduotuvė" veikiau yra maisto produktų ar kitų prekių surinkimo centras, kuriame karaliauja surinkėjai bei pakuotojai, ne pirkėjai. Taigi, modernių lentynų, krepšių ir kasų tokioje „parduotuvėje“ nėra: prekės patalpintos lentynose ir tiesiog laukia, kol į sistemą atkeliaus užsakymas, o darbuotojai, per keliasdešimt minučių viską supakuos ir perduos kurjeriui arba paliks siuntą atsiėmimo punkte[1]. </p>
<p>Iš tiesų, šiais laikais „tamsi“ parduotuvė tampa šiuolaikinės prekybos simboliu. Kadangi pastaruosius metus gyvenome gana neįprastais, kartais net fantastinį filmą primenančiais laikais, eilinis užsukimas į prekybos centrą tapo prabanga. Namuose užsidaryti priversti žmonės ilgainiui įprato apsipirkti internetu: taip įsigyti ne tik rūbai, buitinė technika, švaros ar higienos prekės, bet ir maistas. Laikui bėgant, ne vienas pastebėjo kaip patogu tai yra.</p>
<p>Nereikia gaišti savo brangaus laiko ieškant automobilio parkavimo vietos nuolatos perpildytuose prekybos centruose, nereikia stovėti ilgose eilėse ar supykti, kai mūsų norimos prekės lentynose nėra. Internete galima ramiai ištyrinėti pasiūlą ir susikrauti savo svajonių krepšelį. Tada prekių belieka laukti namuose ar per valandą kitą atsiimti jas specialiuose punktuose.</p>
<p>Iš tiesų, daugybė pardavėjų dabar tik ir žvalgosi, kaip gi dar labiau išnaudoti pirkimo internetu paklausą ir susidomėjimą, o ekspertai nepaliaujamai tikina, kad toks apsipirkimas yra mūsų ateitis: prekybininkams nereikia milžiniškų investicijų į modernių parduotuvių interjerą, tuo tarpu pirkėjams, nereikia kojos kelti iš namų arba valandų valandas slampinėti po milžiniškus prekybos centrus dėl kelių prekių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/heamosoo-kim-0mj0f86akfs-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Žmonėms vis svarbiau tampa patogumas, ne modernus parduotuvės dizainas</h2>
<p>Žmonės itin pamėgo „Lidl". Taip, didžioji dalis šį prekybos tinklą vertina dėl piniginei pernelyg ne priešiškų kainų. Kiti, mėgsta ir tai, kad šio tinklo parduotuvės nėra pretenzingos. Viskas čia itin paprasta: prekės sudėtos tiesiog į dėžes, galbūt nėra modernių, kitiems prekybos centrams būdingų sprendimų, tačiau apsiperkant juk svarbiausia rasti tai, ko ir užsukome, tiesa? Šiuo atveju, panašus yra ir „tamsiosios" parduotuvės konceptas.</p>
<p>„Tamsi“ parduotuvė yra it sandėlys ar angaras, kuriame nuolat verda pirkėjo akiai nepastebėtu liekantis gyvenimas. Šis apsipirkimo formatas iš pradžių pradėtas plėtoti Jungtinėje Karalystėje[2]. 2009-ais atidaryta pirmoji „Tesco" „tamsioji" parduotuvė, kurioje internetu prekes išsirinkę pirkėjai, galėjo atsiimti jas atsiėmimo punktuose. Vėliau, analogiškos idėjos prigijo ir Prancūzijoje, ir galiausiai išplito tiek visoje ES, tiek ir JAV.</p>
<p>Žinoma, labiausiai šis apsipirkimo variantas prigijo pandemijos akivaizdoje. Iš jos gniaužtų išsilaisvinant, prie kai kurių buvusių praktikų mes negrįžtame: internetinis apsipirkimas tapo patogia, laiko sutaupančia alternatyva, be to, daugybė individų savo laiką pradėjo vertinti labiau. Jeigu laiką, kurį įprastai praleisčiau prekybos centro eilėse galiu skirti šeimai ar poilsiui, kodėl to ir nepadarius?</p>
<p>Vis daugiau ekspertų teigia, kad „tamsiosios" parduotuvės yra po-pandeminio pasaulio ateitis[3]. Tyrimai rodo, kad šiuo metu, 78% vartotojų labiausiai vertina patogumą ir pasiekiamumą. 45% pirkėjų patogumą vertina netgi labiau, nei mažesnę prekių kainą, o 90%, kurie per karantiną ar kitus suvaržymus naudojosi prekių pristatymo paslaugomis, pandemijai pasibaigus ir toliau planuoja tai daryti. Žinoma, ši statistika atspindi viso pasaulio tendencijas ir galime manyti, kad lietuviai žymiai lėčiau perima pasaulines praktikas. Vis tik, žvelgiant į nuolat kiemuose stovinčius „Barboros" automobilius, „Bolt food" ar „Wolt" kurjerių apsukas, galime nuspėti, kad ir lietuviai priprato prie kitokio apsipirkimo būdo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bruno-kelzer-lvysg1hvuzi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pakitęs pirkėjų elgesys atsispindi „tamsiųjų" parduotuvių populiarume</h2>
<p>Esminis „tamsiųjų" parduotuvių „arkliukas" yra patogumas. Negali arba nenori išeiti iš namų? Prekės pristatomos tiesiai prie durų? Važiuoji pro šalį ir savo užsakymą nori kuo skubiau atsiimti pats? Supakuotas prekes atsiimti galima iš „drive in" arba parduotuvėje įrengto atsiėmimo punkto. Nors atrodo, kad apsipirkimas internetu užtrunka, nes prekių reikia ilgai ir nuobodžiai laukti, šiuo atveju tai nėra tiesa: kai kurie užsakymai gali būti parengti ir per 15 minučių, taigi, apsisukama net greičiau nei parduotuvėje prekes renkantis patiems.</p>
<p>Be to, dažnu privalumu tampa ir gausesnė pasiūla. Ne visuomet parduotuvėse galima rasti visko, ko iš tiesų ieškojome. Prekės pasibaigia, kai kurios, prieinamos tik konkrečiose prekybos taškuose. Apsipirkinėjant internetu, prekių katalogas dažniausiai būna nuolat atnaujinamas, pasitelkus paieškos ar kategorizavimo funkcijas galima rasti, tai ko norime arba surasti tinkamą alternatyvą. </p>
<p>Žinoma, „tamsiųjų" parduotuvių naudą pastebi ir patys prekybininkai, kurie gali pasiūlyti žymiai greitesnį, vartotojų poreikius atitinkantį aptarnavimą. Kartu, dizaino sprendimams sutaupomi finansai gali būti naudojami kompiuterizuotos sistemos atnaujinimui arba darbuotojų atlygio didinimui. </p>
<p>Žinoma, visuomet bus tokių, kurie norės apsipirkinėti realiai ir prisiliesti prie to, ką perka: nesvarbu, ar tai skalbimo mašina, naujas paltas ar pieno pakuotė. Teigti, kad tradiciniai prekybos centrai išnyks, būtų pernelyg drąsu. Vis dėlto, tam tikras pokytis komercijoje jau įvyko, o svarbiausia, kad pokyčiai pastebimi vartotojų elgsenoje. Būtent prie prekių ir paslaugų pirkėjų turi taikytis ir prekybininkai: juk varomoji komercijos galia yra tų, kurie perka pusėje.</p>
