<h2>Socialinių medijų eroje turinio blokavimas kelia daugybę klausimų</h2>
<p>Pastaruoju metu viso pasaulio akys krypsta į Afganistaną, kur rugpjūčio 15-ąją į sostinę Kabulą įžengę talibų kariai visiškai perėmė šalies kontrolę į savo rankas. Kol žiniasklaida ieško kaltųjų, analizuoja JAV veiksmus bei atidžiai seka informaciją apie įvykius Afganistane, didžiosios socialinių tinklų įmonės griebiasi griežtos retorikos ir skelbia blokuojančios bet kokias naujienas ar turinį skelbiamą Talibano[1].</p>
<p>Būtent tokia žinia dar rugpjūčio 16-ąją, dieną po valdžios perėmimo, pasidalijo socialinių tinklų gigantas „Facebook". Kompanijos atstovas spaudai teigė, kad „Facebook" kaip ankščiau, taip ir dabar, ir toliau blokuos bet kokį Talibano keliamą turinį, nes šią grupuotę priskiria teroristinei organizacijai:</p>
<blockquote>
<p>„Talibanas, pagal JAV teisės aktus yra priskiriamas globaliai teroristinei organizacijai ir mes blokuojame savo paslaugas jiems, remiantis Pavojingų organizacijų nutarties aktais. Tai reiškia, kad mes pašalinsime visus profilius, sukurtus pačių Talibano atstovų ar juos remiančiųjų," – BBC teigė „Facebook" atstovas.</p>
</blockquote>
<p class="p1">Talibų keliamą turinį „Facebook" draudžia ir kitose savo valdomuose socialiniuose tinkluose: „Instagram" bei „WhatsApp". Vis tik, žiniasklaidoje teigiama, jog būtent „WhatsApp" paslaugų dėka Talibanas palaiko kontaktą su afganais. Tai negali stebinti, nes talibai jau ne vienerius metus kliaujasi socialiniais tinklais komunikacijos tikslais, tiek nacionaliniu, tiek ir globaliu mastu[2].</p>
<p class="p1">Pati „WhatsApp" programa nėra atsekama, o pranešimai yra koduojami, tačiau socialinio tinklo atstovai bet kokių ryšių su Talibanu kratosi:</p>
<blockquote>
<p class="p1">„Kaip privačių žinučių paslaugas teikianti įmonė, mes neturime prieigos prie turinio, kuriuo yra dalijamasi susirašinėjimo metu. Jei mus pasieks informacija, kad organizacija ar individai, kuriems yra taikomos sankcijos naudojasi „WhatsApp" paslaugomis, mes imsimės veiksmų,"– teigė kompanijos „WhatsApp" atstovas spaudai. </p>
</blockquote>
<p class="p1">Kaip elgtis netikėtos situacijos akivaizdoje sprendžia ir pagrindinis „Facebook" konkurentas „Twitter". Kompanija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad platformos naudojimo taisyklės griežtai smerkia smurtą ir neapykantos kurstymą, taigi, remiantis nuostatomis, „Twitter" nėra pageidaujami grupuotės ar individualūs asmenys, sietini su terorizmu.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/joshua-hoehne-uo2zxh4xoly-unsplash.jpg" alt="„Facebook"" /></p>
<p class="p1">Kita vertus, skambūs įmonių pareiškimai nėra visiškai atitinkantys realybės. Tame pačiame „Twitter" tinkle, Talibano atstovai turi šimtus tūkstančių sekėjų ir net dabartinės, įtemptos situacijos metu, naujienas, susijusias su Afganistano perėmimu pranešė būtent „Twitter" paskyrose[3].</p>
<p class="p1">Situacijai vis labiau kaistant tampa aišku, jog socialinių tinklų gigantės kratosi galimybės tapti tiltais tarp žiniasklaidos bei politikos lyderių teroristiniu įvardijamo talibų režimo ir likusio pasaulio. Vis tik, atsiribojimas nuo realių įvykių Afganistane, kad ir kokie jie gali būti žiaurūs ar nepriimtini vakarų pasauliui, nereiškia, kad problema išnyks: patogus akių užmerkimas gali tik padėti atidėti neišvengiamą būtinybę susipažinti su tikrąją situacija.</p>
<h2>Turinio kontrolė padeda ignoruoti politikų klaidas</h2>
<p>Socialinių tinklų gigantai „Twitter" ar „Facebook" yra amerikiečių kompanijos, kurios įprastai yra ištikimos vakarų retorikai bei liberalioms pasaulio tendencijoms. Teroristinis Talibano klasifikavimas bei bet kokio turinio susijusio su grupuote draudimas gali būti siejamas su vakarams palankaus diskurso kūrimu.</p>
<p>Nors politikų bei ekspertų diskusijose, jog talibai naudojasi socialiniais tinklais siekdami sulaukti išorinio pasaulio prielankumo gali būti tiesos, nevalia pamiršti ir fakto, jog tiesą geriausiai atspindinti situacija bei paskutinės naujienos taip pat gali būti gaunamos būtent socialinių tinklų pagalba.</p>
<p>Kaip teigia „Atlantic Council" narys Emersonas Brookingas, sprendimas blokuoti tiesioginę Talibano informaciją per artimiausias kelias dienas gali turėti didelės įtakos žmonėms, patekusiems į talibų kontrolę[4]. Įsigaliojęs draudimas gali reikšti, jog net ir įvykus staigioms permainoms, informacija platųjį pasaulį pasieks itin pavėluotai arba bus paveikta jau antrinių naujienų kanalų.</p>
<p>Socialinės medijos šiais laikais yra tapusios greitu ir paprastu įrankiu sužinoti kas vyksta pasaulyje, taip gaunant pačią naujausią, šviežiausią, dažnai dar nesuredaguotą informaciją. Vartotojams taip yra paliekama laisvė patiems interpretuoti gautą turinį bei atsirinkti, kas yra tikra, o kas, galbūt surežisuota ir sufalsifikuota. Pastarasis socialinių tinklų draudimas tokią teisę riboja.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mohammad-rahmani-72ccnlmj-su-unsplash-1.jpg" alt="Afganistanas" /></p>
<p>Vis gi, akivaizdu, jog net ir vakarų pasaulyje, terorizmo sąvokos suvokimas yra vertinamas skirtingai, mat dar viena amerikiečių kompanija „Alphabet", kuri vadovauja „YouTube", pasirinko eiti laisvesniu keliu ir aiškaus draudimo Talibanui nesuteikė. „YouTube" atstovai ragina atsižvelgti į JAV departamento sudarytą užsienio teroristinių grupuočių sąrašą – Talibano jame nėra: JAV talibus priskiria tiesiog globalių teroristų grupei[5].</p>
<p>Vis tik, kol situacija lieka neaiški, o pasaulis žvalgosi aplink nežinant kokio veiksmų plano imtis, diskusijos apie naujienų prieinamumą ir lieka tiesiog diskusijomis. Požiūris gali greitai pakisti, jei talibams vis tik pavyktų užmegzti kontaktą bei glaudesnius diplomatinius saitus su likusiu pasauliu. Užsitikrinus valdžią Afganistane bei aiškią poziciją tarptautinėje arenoje, socialinės medijos, kaip ir pasaulio galingieji, privalės retoriką keisti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-spiske-rx-bevgxsxs-unsplash-1.jpg" alt="Socialiniai tinklai" /></p>
<h2>Socialiniai tinklai draudimais svaidosi ne pirmą kartą</h2>
<p>Dabartinės situacijos Afganistane iššauktas socialinių tinklų kompanijų atsakas bei talibų turinio draudimas, vargu, ar gali nustebinti tuos, kurie atidžiai seka pasaulio naujienas. Prancūzų politikas Jerome Riviere savo „Twitter" paskyroje paskelbė įrašą, kuriama rašoma, jog laisvė bei demokratija eina bloga linkme, jei buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra blokuojamas, tačiau Talibano atstovai su tokia pačia situacija nesusiduria ir yra laisvi reikšti savo mintis.</p>
<p>Nors šį įrašą politikas paskelbė dar prieš socialinių tinklų sprendimą drausti bet kokį talibų turinį, jo mintis lieka visiškai aiški. Vieno iš Talibano atstovų Zabihullah Mujahido „Twitter" paskyra turi daugiau nei 280,000 sekėjų, o ten skelbiami įrašai yra cituojami visų didžiųjų pasaulio žiniasklaidos kanalų. </p>
<p>Tuo pat metu, D. Trumpas savo paskyros „Twitter" platformoje neteko po sausio 6-osios Kapitolijaus šturmo įvykių, kai tuomet dar prezidentu buvęs D. Trumpas paskelbė įrašą, skatinantį neramumus bei svarbiausio valstybės pastato apgultį. Buvęs prezidentas neteko ir savo „Facebook" bei „YouTube" paskyrų. Panašius draudimus socialinių tinklų kompanijos pritaikė ir Mianmaro kariuomenės atstovams, po neteisėto pučo 2021-ųjų vasarį[6].</p>
<p>Tampa akivaizdu, jog krizės atveju, socialinių medijų kompanijos tampa vieningos ir duoda bene vienodą atsaką, kas ne visuomet yra sveikintina. Kaip CNBC teigia Oksfordo universiteto politinės komunikacijos profesorius Rasmusas Nielsenas, kas kart, kai yra susiduriama su draudimu naudotis vienu ar kitu socialiniu tinklu, visuomet yra šansas, kad to asmens ar grupuotės tikslai nebuvo klastingi:</p>
<blockquote>
<p>„Turint omenyje, jog nėra galutinio sutarimo dėl termino „terorizmas" ir dėl to, kas šiai veiklai yra priskiriama, visuomenė privalo norėti aiškaus atsako į šį klausimą," – teigia ekspertas.</p>
</blockquote>
<p>Iš tiesų, galima pastebėti, kad pasaulyje vyraujant skirtingoms terorizmo sampratoms ir net pačios JAV dvilypumui šiuo klausimu, nustatyti galimus teroristinius motyvus naudoti socialinėmis medijomis yra sudėtinga. Nors smurtas, kad ir kur vyktų, negali būti toleruojamas, teisė žinoti, kas iš tiesų vyksta, turėtų būti prieinama visiems laisviems piliečiams. Vis tik, šiuo metu atrodo, kad kompanijų žingsnis drausti su Talibanu susijusį turinį laikomas grupuotės suvaržymu ir uždėtu apynasriu jai, o ne patiems pasaulio žmonėms ar žiniasklaidai.</p>
