Kova su sunkumais: Talibano vykdomi Afganistano moterų laisvių suvaržymai
2021 m. rugpjūtį į valdžią atėjus Talibanui, afganų moterys vis dažniau atsiduria apribojimų, kurie vis griežtėja, tinkle. Kol pasaulis stebi, Talibano vyriausybė sistemingai slopina moterų teises ir laisves visame Afganistane. Apribojimų sąrašas pildosi: nuo švietimo ir įsidarbinimo galimybių iki judėjimo laisvės. Naujausias šios liūdinančios tendencijos žingsnis – draudimas moterims užsiimti pažintine veikla, ypač populiariame Band-e-Amiro nacionaliniame parke[1].
Tačiau šis draudimas yra tik viena iš didesnių dėlionės dalių, rodančių sąmoningas pastangas apriboti afganų moterų galimybes patekti į viešąsias erdves ir apriboti jų savarankiškumą. Per pastaruosius dvejus metus, nuo tada, kai JAV kariai pasitraukė iš Afganistano, Talibano kontrolė lėmė, kad buvo imtasi įvairių priemonių, kuriomis moterys dar labiau pajungiamos islamo šariato teisei.
Be neseniai priimto draudimo moterims lankytis Band-e-Amyre, buvo įvesti ir kiti apribojimai. Tarp jų ir lyčių segregacija viešose vietose, draudimas moterims siekti išsilavinimo ir reikalavimas dėvėti tradicinius drabužius, slepiančius moters kūną. Šiuo metu Talibanas neleidžia moterims lankytis lankytinose vietose, ir tai tik vienas iš daugelio būdų, kuriais varžomos Afganistano moterų teisės.
Naujausias jų apribojimas susijęs su draudimu moterims įeiti į populiarų nacionalinį parką, esantį už 175 km į vakarus nuo Kabulo. Šis Talibano vyriausybės veiksmas sulaukė plataus žmogaus teisių organizacijų pasmerkimo. Sprendimas uždrausti moterims lankytis nacionaliniame parke priimtas dėl Talibano kaltinimų, kad lankytojos nesilaiko nustatytų hidžabo dėvėjimo taisyklių. Šis incidentas yra dalis platesnės tendencijos, kai Talibanas vis labiau riboja mergaičių ir moterų laisves Afganistane.
Moterims dabar draudžiama net pažintinė veikla ir lankymasis viešame parke
Šis atvejis konkrečiai susijęs su tuo, kad afganistanietėms neleidžiama patekti į gausiai lankomą nacionalinį parką prisidengiant netinkamu hidžabo dėvėjimu. Žmogaus teisių aktyvistai išreiškė susirūpinimą, pabrėždami, kad Talibano veiksmai, atrodo, apriboja moterų teises. Išvedus JAV karius, Talibanas perėmė Afganistano kontrolę ir jie įvedė papildomų draudimų moterims, kurios pagal islamo šariato teisę užima žemesnę padėtį visuomenėje nei vyrai.
Šie apribojimai apima lyčių segregaciją viešosiose erdvėse, švietimo apribojimus ir reikalavimą dėvėti tradicinius kūną dengiančius drabužius. Deja, su moterimis ir toliau netinkamai elgiamasi. Molvi Mohammad Sadiq Akif, Muitų ir dorybių ministerijos atstovas spaudai, neseniai paskelbė apie Talibano ketinimą pasiųsti saugumo pajėgas, kad neleistų moterims lankytis Band-e-Amyre, labai populiariame nacionaliniame parke[2].
Valdžios institucijos tai motyvavo tuo, kad moterys, tyrinėdamos gamtinę aplinką, nesilaikė tinkamos hidžabo aprangos. Šis sprendimas įvesti draudimą laikomas absurdišku, nes, pasak ministro Mohammado Khalido Hanafio, lankytinų vietų lankymas nėra moters pareiga. Draudimas buvo paskelbtas praėjus maždaug savaitei po Hanafio vizito į Bamijano provinciją, kurio metu jis išreiškė susirūpinimą dėl hidžabo taisyklių nepaisančių moterų.
Vėliau saugumo darbuotojams buvo nurodyta neleisti moterims patekti į Band-e-Amir. Manierų ir dorybių ministerija oficialiai patvirtino šį sprendimą, todėl į jį sureagavo ir moterų teisių direktoriaus pavaduotoja Heather Barr. Ji kritikavo Talibaną už tai, kad jis ne tik atima iš moterų išsilavinimą, darbą ir judėjimo laisvę, bet ir bando apriboti jų galimybes naudotis laisvalaikio erdvėmis, sportu ir gamta.
Ji apibūdino Talibano veiksmus kaip sistemingą moterų suvaržymą ir kiekvieno namų ūkio pavertimą vaizdiniu kalėjimu. Band-e-Amir yra pagrindinis Bamijano provincijos turistų traukos objektas. 2009 m. jis buvo paskelbtas pirmuoju šalies nacionaliniu parku ir kasmet pritraukia tūkstančius turistų.
Talibanas draudžia merginoms palikti Afganistaną ir mokytis Dubajuje
Po to, kai Talibanas uždarė moterų universitetus, vienintelė galimybė merginoms atrodė gauti stipendiją studijoms užsienyje. Kaip pasakoja 20-metė afganistanietė, Talibanas agresyviai persekioja moteris, kurios nepaklūsta jo įsakymams.
Nepaisant niūrių perspektyvų studijuoti Afganistano universitete, Natkai (vardas pakeistas) atkakliai tęsė studijas. Laimingo atsitiktinumo dėka ji laimėjo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Dubajaus universiteto stipendiją, kurią skyrė Emyratų milijardierius šeichas Khalafas Ahmadas Al Habtooras.
Šios stipendijos buvo skirtos 2022 m. gruodžio mėn. po to, kai Talibanas uždraudė moterims lankyti universitetus. BBC duomenimis, 100 afganistaniečių moterų sėkmingai užsitikrino šias stipendijas, o kai kurios jau pradėjo studijas Dubajuje. Rugpjūčio 23 d. Natkai atsisveikino ir išvyko į oro uostą. Tačiau jos svajonės staiga sudužo[3].
Talibano pareigūnai, pamatę jų bilietus ir studentų vizas, pareiškė, kad merginos negali išvykti iš Afganistano su tokiomis vizomis. Natkai yra viena iš mažiausiai 60 merginų, kurioms oro uoste buvo neleista išvykti. Talibano taisyklės draudžia moterims keliauti vienoms; jos gali vykti į užsienį tik lydimos vyriškos lyties šeimos nario, vadinamo mahramu. Tačiau net ir to nepakako.
Merginos išvarytos iš lėktuvo, nepaisant reikalaujamos palydos
Trys merginos, kurias lydėjo mahramas, iš tikrųjų buvo lėktuve, pasakojo merginos. Tačiau pareigūnai iš ministerijos jas pašalino. Dauguma likusių mokinių pernelyg bijojo kalbėti su spauda. Jaunuolis, kuris lydėjo savo seserį į oro uostą, išreiškė kolektyvinę širdgėlą. Stipendija jo seseriai vėl įžiebė viltį po to, kai čia buvo uždarytos švietimo įstaigos. Ji iš namų išvyko kupina vilties, o grįžo sugniuždyta. Jaunuolis sielvartavo, kad jos teisės buvo visiškai atimtos.
Kai kurios moterys net ėmė paskolas, kad galėtų įsigyti vizas vyriškosios lyties atstovams, kurie jas lydėtų, tačiau joms vis tiek buvo neleista išvykti. Daugelis šių merginų skursta ir yra sunkioje padėtyje. Kai kurios net negali sau leisti sumokėti 400 afganų (5 dolerių), kurių Užsienio reikalų ministerija reikalauja dokumentams patikrinti. Dubajaus universitetas pripažino, kad mergaitėms buvo neleista išvykti.
Šeichas K. A. Al Habtooras patvirtino tą patį ir vėliau paskelbė vaizdo pranešimą, kuriame pasmerkė Talibaną, tvirtindamas, kad islamas palaiko vyrų ir moterų lygybę. Teisių gynimo grupės ir diplomatai eilinį kartą pasibaisėję šiuo Talibano veiksmu.
Tai dar didesnis žiaurumas nei jau ir taip skandalingas Talibano žiaurumas, kai jis neleidžia mergaitėms ir moterims įgyti išsilavinimo. Kaip lygių teisių atstovai tiegia, jie faktiškai jas įkalina, kad sutrukdytų bet kokią išorinę pagalbą jų švietimui. JT atstovai ragina universitetą priimti merginas. Talibanas nepateikė jokių oficialių komentarų ar paaiškinimų dėl šio incidento.
Jausdamasi visiškai nusiminusi, Natkai pasakoja, kaip ruošėsi stojamiesiems egzaminams į universitetą, kai 2021 m. rugpjūčio 15 d. Talibanas užgrobė valdžią. Tikėjusi, kad rado kelią į savo svajones, dabar ji yra sugniuždyta. Mergina tikina praradusi šį šansą šalyje, kurioje būti mergaite prilygsta nusikaltimui.
Žurnalistės pasakoja apie gyvenimą susiduriant su Talibano seksizmu
2016 m. jauna mergina, kurią, siekdami apsaugoti jos tapatybę vadina Zarghona, pradėjo nepaprastą kelią vidurio ir pietų Afganistane. Būdama vos 14 metų, ji prisijungė prie vietinės radijo stoties Gaznio provincijoje, norėdama, kad jos balsas būtų išgirstas. Pradėjusi nuo kasdienės jaunimui skirtos pramoginės laidos, ji greitai įgijo sudėtingesnių vaidmenų.
Ji vedė kulinarinę laidą ir laidą, skirtą kultūriniam švietimui. Iki 2021 m. Zarghonos profesinė trajektorija kilo aukštyn, ji svajojo tęsti žurnalistikos studijas Kabule ir prisidėti prie nacionalinės žiniasklaidos. Tačiau vėliau tais pačiais metais jos gyvenimas pasisuko pragaištinga linkme. 2021 m. rugpjūtį valdžią perėmęs Talibanas nedelsdamas sustabdė mergaičių išsilavinimą, taip užgesindamas daugelio jaunų moterų, tarp jų ir Zarghonos, siekius[4].
Talibanas taip pat nutraukė beveik visų valstybės tarnautojų moterų karjerą, išskyrus ribotas pareigas švietimo ir sveikatos priežiūros srityse. Iš Afganistano radijo ir televizijos buvo pašalintos žurnalistės, o privačių televizijų laidų vedėjai privalėjo dėvėti veido kaukes. Pagal Talibano lyčių lygybės taisykles žurnalistėms draudžiama imti interviu iš valstybės pareigūnų vyrų, dalyvauti spaudos konferencijose be vyro palydovo arba keliauti į reportažus.
Ši politika, kuria sąmoningai siekiama pašalinti moteris iš žurnalistikos, meta niūrų šešėlį Zarghonai ir kitoms pradedančioms žurnalistėms. Beveik dvejus metus Zarghona su nerimu laukė ženklo, kad Talibanas galbūt leis vėl atidaryti mergaičių mokymo įstaigas ir leis moterims grįžti į darbo rinką. Kitų nuomonė ne tokia optimistiška, o ateitis atrodo dar niūresnė. Moterims taikomi vis didesni suvaržymai, o Talibanas abejingas jų kančioms.
Ateitis vis dar atrodo tamsi: moterys neturi jokių teisių
Nuo 2022 m. rugsėjo, praėjus metams po to, kai valdžią perėmė Talibanas, JAV Tarptautinės plėtros agentūra Afganistano žiniasklaidai remti skyrė 20 mln. dolerių, tarp kurių buvo dotacijos ir beveik 12 mln. dolerių, skirtų naujienų ir mokomajam turiniui teikti iki 2026 m. vidurio.
JAV ir toliau tvirtai remia žodžio laisvę, įskaitant žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų laisvę, ir pasisako už jų laisvą veiklą be smurto grėsmės, kaip tikino JAV valstybės departamento atstovas. Talibano pareigūnai kaltina užsienio žiniasklaidos organizacijas skleidžiant dezinformaciją ir yra nusitaikę į žurnalistus, kuriančius turinį šioms žiniasklaidos priemonėms.
Afganistano žiniasklaidos stebėjimo grupės Parwiz Shamal sakė, kad keli žurnalistai buvo sulaikyti dėl kaltinimų dirbant žiniasklaidos priemonėms, kurias Talibanas laiko neteisėtomis. Šių žurnalistų niekas negina, nes Talibanas šias organizacijas laiko neteisėtomis, o darbas tokiose organizacijose sukelia teisines pasekmes.
Talibanui paskelbus apie moterų grožio salonų uždarymą, nebuvo nei viešų diskusijų, nei žiniasklaidos dėmesio. Kaimo vietovėse žurnalistai slopinami dar griežčiau, nes vietos Talibanas ir religinė valdžia draudžia moterims transliuoti radijo laidas. Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad Talibano politika siekiama ištrinti moteris iš viešosios erdvės, nors Talibanas tvirtina, kad yra įsipareigojęs užtikrinti moterų teises pagal islamo šariatą ir vietos papročius.
Moterys ne tik slopinamos, bet ir oficialiai žudomos. Moterų savižudybių atvejų tik daugėja[5]. Kaip teigia su žiniasklaida kalbančios žurnalistės, dar labiau skauda širdį dėl to, kad negalima apie tai pranešti pasaulio bendruomenei. Kadaise gyvavęs privatus žiniasklaidos sektorius, kurį skatino tarptautinė parama, dabar yra išnaikintas, nes Talibano apribojimai privertė šimtus žiniasklaidos specialistų prašyti prieglobsčio užsienyje.
