R. Kaunas bandė įtikinti prezidentą: pažadėjo skaidrumą ir Šakalienės komandos tęstinumą
Socialdemokratų kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas pirmadienį lankėsi Prezidentūroje, kur daugiau nei valandą kalbėjosi su prezidentu Gitanu Nausėda. Susitikimas vyko Daukanto aikštėje, tuo metu, kai lauke jo kandidatūrai nepritarė protestuotojai. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad šalies vadovas daugiausia dėmesio skyrė gynybos finansavimo skaidrumui, įsipareigojimų NATO laikymuisi, Vokietijos brigados dislokavimo projektui ir kariniams įsigijimams.
R. Kaunas pokalbį įvertino kaip konstruktyvų ir pabrėžė, jog sieks tęsti pradėtus darbus bei išlaikyti Dovilės Šakalienės komandą. Jo teigimu, buvusių viceministrų patirtis ir jau įsibėgėję darbai svarbūs tęstinumui. Vis dėlto kritikai primena, kad kandidatas į Seimą išrinktas tik 2024 m. ir gynybos klausimais dirba vos mėnesį. Pats Kaunas tikina, kad ministerijai gali būti naudinga jo patirtis formuojant technologijų ir vadybos komandas versle[1].
Politiko vardas minimas ir partijos vidiniuose ginčuose – socialdemokratai pasakoja, kad jis ragino kolegas balsuoti prieš prezidento siūlytą Konstitucinio Teismo kandidatą Haroldą Šinkūną. Pats R. Kaunas tai vadina interpretacijomis, o Prezidentūra neigia, kad aptarinėta kokia nors politinė mainų schema tarp kandidatūrų. Tuo metu socialdemokratų pasirinkimas Kauną siūlyti ministru stebina, nes partijoje esama labiau patyrusių gynybos srities žmonių.
Praėjusią savaitę mirgėjo kitos pavardės
Po Dovilės Šakalienės atstatydinimo iš krašto apsaugos ministrės pareigų, politinėje scenoje į pirmą planą iškart iškilo du vardai – dabartiniai viceministrai Karolis Aleksa ir Tomas Godliauskas. Abu jie turi ilgametės patirties gynybos sistemoje ir laikomi realiausiais pretendentais perimti vadovavimą vienai svarbiausių ministerijų valstybėje.
Karolis Aleksa, ministerijoje dirbantis daugiau nei dešimtmetį, vertinamas kaip nuoseklus profesionalas, užtikrinantis darbų tęstinumą ir gebantis palaikyti pusiausvyrą tarp civilinės bei karinės vadovybės. Jis vadovavo Gynybos politikos grupei, dirbo Lietuvos atstovybėje prie NATO, koordinavo tarptautinius projektus. Aleksa vadinamas kompromisiniu kandidatu, galinčiu greitai perimti atsakomybę be politinių eksperimentų. Pats viceministras apie siūlymus tapti ministru kalba santūriai, pabrėždamas, kad jo dėmesys šiuo metu sutelktas į sistemos stabilumą ir esminių darbų tęstinumą.
Tuo tarpu Tomas Godliauskas, anksčiau dirbęs prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais ir Valstybės gynimo tarybos sekretoriumi, įvardijamas kaip alternatyvus, tačiau taip pat stiprus kandidatas. Atsargos karininko laipsnį turintis Godliauskas gerai išmano tiek institucines gynybos struktūras, tiek politinį procesą, o jo ankstesnė tarnyba Prezidentūroje suteikia patirties dirbant su strateginiais sprendimais.
Sinkevičius užminė ir Taminsko pavardę
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę patvirtino, kad po Dovilės Šakalienės pasitraukimo iš krašto apsaugos ministrės pareigų svarstomos kelių kandidatų pavardės. Tarp jų minimas ir susisiekimo ministras Juras Taminskas, tačiau partijos lyderis aiškiai nurodė, kad jis nėra pagrindinis ar realiausias pretendentas į šias pareigas[2].
Sinkevičiaus teigimu, didžiausią galimybę užimti ministro postą turi asmenys, turintys tiesioginės darbo patirties Krašto apsaugos ministerijoje arba aktyviai veikiantys Seime. LSDP vadovas pabrėžia, kad tokia sritis kaip gynyba reikalauja ne tik politinės brandos, bet ir specifinių žinių bei institucinio supratimo, todėl pasirinkimas turėtų būti pagrįstas kompetencija, o ne politine improvizacija.
Taminsko kandidatūra, pasak Sinkevičiaus, vertinama atsargiai, nes jo profesinė patirtis labiau susijusi su susisiekimo ir infrastruktūros politika, o ne su nacionalinio saugumo klausimais. Dėl šios priežasties partijoje ieškoma kandidato, kuris galėtų užtikrinti darbų tęstinumą, valdymo stabilumą ir gebėtų greitai perimti atsakomybę už gynybos sektorių.
