Karolis Aleksa – realiausias kandidatas pakeisti Šakalienę Krašto apsaugos ministerijoje
Trečiadienį premjerei Ingai Ruginienei pristačius sprendimą Jo Ekscelencijai dėl krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės atstatydinimo, visuomenėje kilo klausimas – kas taps naujuoju šalies gynybos vadovu? Vis dažniau minimas vardas – gynybos viceministras Karolis Aleksa, kuris, pasak informuotų šaltinių, šiuo metu laikomas realiausiu kandidatu perimti ministro pareigas.
K. Aleksa, ilgametę patirtį turintis gynybos sistemos specialistas, jau keletą metų eina viceministro pareigas ir yra gerai vertinamas tiek ministerijos viduje, tiek kariuomenės struktūrose[1].
Jo kandidatūra vertinama kaip kompromisinė – užtikrinanti stabilumą ir tęstinumą po Dovilės Šakalienės pasitraukimo.
Politiniuose užkulisiuose pabrėžiama, kad Aleksa turi tvirtą profesinį autoritetą ir gebėjimą subalansuoti civilinę bei karinę ministerijos kryptį, todėl gali greitai perimti atsakomybę kritiniu laikotarpiu, kai vyksta diskusijos dėl gynybos biudžeto ir naujų saugumo iniciatyvų.
Visgi, pats K. Aleksa tvirtino apie siūlymus tapti naujuoju ministru negirdėjęs[3].
„Nieko negirdėjau. Kol kas tai yra komentarai, tai kol kas nieko daugiau negaliu pasakyti. Svarbiausi dalykai yra krašto apsaugos sistemos svarbiausi darbai, tęstinumas – ties tuo dabar ir koncentruojuosi“, – teigė viceministras.
Dabar svarbu užtikrinti gynybos sistemos stabilumą
Tuo tarpu įvykus perversmui KAM, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad dabar svarbiausia rasti tinkamą kandidatą, kuris galėtų perimti ministerijos vadovavimą ir užtikrinti gynybos sistemos stabilumą[3].
„Kalbant apie krašto apsaugos ministrę, iš premjerės mes sulaukėme nuomonės, kad pasitikėjimas yra prarastas. Kadangi jo nėra, bendras darbas nėra galimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Matulionis.
Viešojoje erdvėje tuo tarpu sklando dar viena galimo kandidato į KAM ministro kėdę pavardė – kitas krašto apsaugos viceministras – Tomas Godliauskas, seniau dirbęs prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėju.
Tuo tarpu K. Aleksos kandidatūrą palaiko ir patys Lietuvos gyventojai, teigiantys, kad į šias pareigas jis būtų tinkamas.
„Gerai, kad taip ir būtų. Tarnaujant KAS ir LK teko bendrauti ir bendradarbiauti. Karolis yra ypač pareigingas, aukštos kultūros ir intelekto žmogus.“ – teigė vienas internautas.
Vis dėlto kiti teigė, kad į krašto apsaugos ministro pareigas labiausiai tiktų buvęs kariškis.
Kandidatų portretas: abu „prisilietę“ prie nacionalinio saugumo klausimų
Kaip pažymima, K. Aleksa, iki tapdamas krašto apsaugos viceministru, dirbo ir vadovavo įvairiems KAM padaliniams, vadovavo KAM Gynybos politikos grupei, anksčiau ėjo gynybos patarėjo pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos[4].
K. Aleksa taip pat kadaise vadovavo ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamentui, dirbo Gynybos politikos ir planavimo departamente.
Tuo tarpu T. Godliauskas taip pat pasižymi sukaupta patirtimi sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus – prieš ateidamas į D. Šakalienės komandą jis ėjo Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas, dirbo Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos bei Valstybės gynimo tarybos sekretoriumi.
Kaip skelbta, T. Godliauskas taip pat yra Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas.
Prezidentas pasirašė dekretą dėl Šakalienės atleidimo iš ministrės pareigų
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo iš pareigų atleido krašto apsaugos ministrę D. Šakalienę. Sprendimas priimtas pagal premjerės Ingos Ruginienės teikimą. Laikinai ministerijai vadovaus vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius[5].
Pasitikėjimas Šakaliene galutinai susvyravo po praėjusią savaitę ministerijoje vykusio neoficialaus susitikimo, kurio metu buvo paskleista klaidinanti informacija apie gynybos biudžetą. Nors biudžeto projekte numatyta 5,38 proc. BVP skirti gynybai, incidentas sukėlė politinę įtampą.
Padėtį apsunkino ir viešai paskelbti buvusių darbuotojų liudijimai apie galimai nederamą ministrės elgesį su pavaldiniais. Premjerė teigė, kad sprendimas dėl atleidimo brendo jau anksčiau, o prezidentas dekretu įtvirtino šį politinį pokytį.
