Kontraversijos, supančios literatūrą, padeda knygoms tapti nemirtingoms
Jau seniai praėjo laikai, kai visuomenei nepriimtinos knygos buvo deginamos ir draudžiamos. Dabar kiekvienas suvokiame savo moralės ribas skirtingai ir renkamės, kuris literatūros kūrinys mums priimtinas, o kuris ne.
Vis dėlto, literatūros istorijoje būta tokių knygų, kurios sukėlė tiek aršių diskusijų, tiek pasipiktinimų laviną ir prašymus jas išimti iš prekybos. Vienos iš šių knygų pasižymėjo nepalankia tam metui retorika, kitos – skandalingomis scenomis ir vulgaria kalba, arba atviru žiaurumu ir sadizmu[1].
Kad ir koks buvo šių knygų vertinamos, jų literatūrinė reikšmė ir vertė šiandien išliko nepakitusi – jos gali puikuotis tiek skandalinga etikete, tiek puikiu profesionalų ir skaitytojų vertinimu. Kad ir kokius jausmus šios knygos sukelia šiuolaikinei visuomenei, jų populiarumas ir įtaką net po daugelio metų yra aiškiai suprantama ir nenuginčijama.
Klasika tapusios knygos buvo smerkiamos dėl perteklinio žiaurumo ir okultizmo tematikos
Brito Dž. Orvelo satyra „Gyvulių ūkis”, ironiškai nagrinėjanti politines aktualijas tapo vienu svarbiausiu XX a. kūriniu. Šioje istorijoje komiška alegorija pasakojama revoliucija, kurios priešakyje – turtingo ūkininko gyvuliai. Iš pirmo žvilgsnio, tai komiška istorija, pašiepianti 1945-ųjų, metų kai kūrinys buvo išleistas, aktualijas.
Kita vertus, ši istorija sulaukė daug prieštaringų vertinimų, ypač dėl to, kad šiame kūrinyje atvirai buvo kritikuojamas ir net puolamas Stalinas[2]. Daugelis leidyklų vengė tokio, tuo metu nepopuliarios tematikos kūrinio, tačiau šiandien, praėjus daugeliui metų nuo „Gyvulių ūkio“ pasirodymo ir po kelerių naujų knygos leidimų, ši istorija lieka viena geriausiai atspindinčių totalitarinio valdymo realijas, tiek rimtai žvelgiant į šias problemas, tiek siekiant nusijuokti. Satyrinė istorija su humoru pažvelgia į totalitarizmo realybę.
Nabakovo „Lolita“ pasirodė 1955-aisiais ir sulaukė daugybės neigiamų komentarų ir pasibaisėjusių skaitytojų, ypač motinų, nuomonių. Istorija apie išsilavinusį ir subrendusį profesorių ir paauglės Lolitos meilės ryšius ir maniją primenančius santykius piktino tiek konservatyvius literatus, tiek itin atvirus bohemiečius.
Kaip rašo bookmarks.reviews, pirmoji leidėjų ir literatūros kritikų reakcija į kūrinį buvo niekinanti ir negatyvi, knyga net buvo apibūdinama kaip atvirta pornografija, vėliau kūrinys tapo kultine klasika ir tapo itin populiariu kino filmu. Kad ir kaip vertinamas šis kūrinys buvo praeityje, abejingų jis tikrai nepalieka ir šiandien.
Tai pasakojimas, kuris kartu verčia apgalvoti ribą tiek tarp moralumo ir iškrypimo, tiek tarp visuomenės nuostatų ir požiūrio į jauno asmens galimybę rinktis ir būti atsakingam už savo kūną.
Visiška laisvė nuo emocijų ir jausmų bei stebėtinas moralės trūkumas. Daugeliui tai skamba kaip pašiurpti verčianti mintis, tačiau tai pagrindinė skandalingo kūrinio „Amerikos psichopatas” tematika. Knygos herojus – Patrikas Beitmenas – jaunas, turtingas ir sėkmingas Volstrito ir Niujorko aukštuomenės veikėjas. Niekas nežino, tačiau naktimis jis tampa sadistu, žudiku ir prievartautoju.
Knygoje pastebima plona riba tarp suvokimo, moralės ir beprotybės, kartu ir tarp iliuzijos bei realybės. Net užvertus paskutinį romano puslapį, vis dar sunku suvokti ar šios knygos istoriją dera suvokti kaip alegoriją į paviršutinišką to meto Amerikos svajone gyvenančio elito gyvenimą, ar tai išties yra šiurpus žvilgsnis į bejausmio individo pasąmonę.
Ši knyga buvo daug kartų drausta ir cenzūruota bei sulaukė daugybės priešiškų reakcijų iš feminisčių ir moralių piliečių. Tačiau, kad ir kokia skandalinga, šią knygą tikrai verta paskaityti ir susidaryti savo nuomonę apie skandalingą istoriją, kuri vienus atbaido, kitus neabejotinai traukia[3].
Nors dabar „Hario Poterio“ knygų kolekcija yra mylima tiek suaugusiųjų, tiek vaikų, kūrinio leidybos pradžioje tikslinė auditorija buvo jauniausia visuomenės dalis arba paaugliai. Ne paslaptis, kad daugelis vaikiškų istorijų yra neįsivaizduojamos be magiškų įvykių ir paslapčių kupino pasaulio. ,,Hario Poterio“ knygos nėra išimtis – pagrindiniai knygos veikėjai, vaikai turintys stebuklingų galių ir nuolat užsiimantys magija, kovojantys su burtininkais ir raganiais.
Tai pro akis nepraslydo bažnyčios figūroms, kurios, kaip rašo Insider pasmerkė magijos vaizdavimą kaip priešpriešą katalikybei. Bookmarks.reviews duomenimis, kai kuriose pasaulio šalyse knyga buvo paskelbta netinkama ir net turinti satanistinių sąsajų. Vis dėlto, stengiantis nepainioti pažiūrų ir literatūrinio kūrybiškumo, ši knyga veikiau fantazijos kupinas ir įtraukiantis pasaulis, ne juodosios magijos prieskonių turinti istorija.
Psichinės sveikatos temomis kalbėti šiandien jau nėra taip reta kaip prieš beveik 50 metų, kuomet pasirodė sensacingas S. Plath romanas „Stiklo gaubtas“. Pagrindinė kūrinio herojė – Estera, turtinga mergina, kuri daugeliui atrodo keista, net pamišusi. Savęs nerandanti ir jausmuose pasimetusi Estera kovoja su depresija ir aplinkinių abejingumu bei nesupratingumu.
Nors nuo knygos išleidimo praėjo daugelis metų, ši istorija itin aktuali tiek kovojantiems su asmeninėmis problemomis, tiek jaučiantiems puikiai, tačiau norintiems geriau suvokti emocinių bėdų turinčius asmenis. Kaip rašo Bookmarks.reviews paskutiniu metu knyga dažnai kritikuojama dėl baltosios privilegijos vaizdavimo ir akivaizdžiai rasistinio požiūrio. Nors politinės korektūros atžvilgiu knygą galima laikyti problematiška, asmeniškas ir įtraukiantis rašymo stilius atspindi tikrąją šios knygos vertę.
Browno bestseleris „Da Vinčio kodas” sulaukė neregėto populiarumo ir teigiamų reakcijų iš skaitytojų, tačiau itin papiktino katalikų bažnyčios atstovus. Insider rašo, jog skandalingos ir tikėtina faktų neatitinkančios istorijos detalės apie Jėzaus Kristaus ir Marijos galimos giminystės ryšius ir slepiamus masonų susitarimus neprasprūdo pro akis atidiems skaitytojams. Šie faktai, suprantama, nėra atitinkantys realių įvykių, šis kūrinys yra meninis ir išgalvotas, o ne realių įvykių fikcija.
Vis dėlto, neigiama bažnyčios reakcija ir neoficialių religinių bendruomenių pasipiktinimas tik dar labiau padidino knygos pardavimus. Vėliau, romano autorius buvo kaltinamas ir plagijavimu, tačiau bylą laimėjo. Knygos populiarumas lėmė ir filmo tuo pačiu pavadinimu sukūrimą. Nepaisant religija paremtų kontraversijų, tai viena įtaigiausių detektyvinių šių laikų istorijų, kuri įtraukia į slaptą, požeminį, religinį pasaulį.
Jautrios, kartais net nemalonios temos verčia visuomenę augti
Nors kai kurios kontraversiškos istorijos, supančios literatūros kūrinius yra nemalonios ir verčiančios gerai apgalvoti pasirinktos istorijos vertę, šios knygos atspindi tam tikrą literatūros tikslą: priversti dvejoti, svarstyti, kovoti tiek su savo, tiek su aplinkinių nuomonėmis ir pažiūromis.
Literatūrą renkamės tiek atsižvelgiant į savo požiūrį į gyvenimą, tiek siekiant pažinti ir suvokti kitokias mintis ir jausmus. Moralumo ribą ar įprastą meno tematiką peržengiančios istorijos gali nesutapti su asmeninėmis nuomonėmis ar įsitikinimais, tačiau gali tapti įdomiu laiko praleidimo būdu, kuris privers nuolat svarstyti ir dvejoti.
Daugelis aptartų ir dar daugiau neminėtų ar net pamirštų literatūros kūrinių gali būti siejami su įvairiausiomis kontraversijomis ar visuomenėje vis dar tabu laikomomis temomis. Dažnai šios temos, nors ir nemalonios, tačiau yra vertos diskusijos ir atviro, objektyvaus požiūrio bei supratimo. Būtent dėl šios priežasties literatūrą rinktis derėtų atvirai ir be išankstinių nuostatų, o pateiktas istorijas priimti kaip meno išraišką, o ne realių įvykių pasakojimą.
