Stulbina tai, kiek lietuvių miršta dėl rūkymo
Ar žinote, kad mūsų valstybėje net 14 procentų gyventojų miršta dėl rūkymo? Medikai teigia, kad rūkymo poveikis žmonių mirtingumui yra daugiau nei du kartus didesnis už alkoholio. Europos komisija savo ataskaitoje „Sveikatos būklė Europos Sąjungoje“ pateikia siaubą keliančius duomenis. Joje rašoma, kad 2019 m. dėl rūkymo Lietuvoje mirė daugiau nei 5 300 žmonių. Nors rūkorių Lietuvoje mažėja, skaičiuojama, kad iki 2035 metų tabako rūkymas nusineš apie 60 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvybių. Be to, tabako vartojimas stipriai tuština ir Lietuvos biudžetą – šio žalingo įpročio sukeliamoms problemoms spręsti kasmet išleidžiama arti milijardo eurų.
Ir tai dar ne viskas. Nuorūka, numetama ant žemės ar į vandens telkinį, sukelia milžinišką žalą gamtai. Nuorūkoje esančios nuodingos medžiagos sklinda į aplinką. Atrodo, nuorūka lyg ir nedidelė atlieka, tačiau, kaip sakė pavojingų atliekų tvarkymo UAB „Toksina“ Komercijos direktorius Lukas Andronavičius, šių atliekų kasmet Lietuvoje susidaro apie 1 500 tonų.
Ne vietoje numesta nuorūka tiek žmogui, tiek gamtai daro didelį neigiamą poveikį. Mat kenksmingiausia jos dalis yra cigaretės filtras.
Irdamas filtras išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas, nes yra pagamintas iš celiuliozės acetato. Ta medžiaga niekur neišnyksta ir patenka į aplinką.
Vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o dirvožemyje yra dar ilgiau – iki 25 metų. Taigi viena nuorūka, išmesta į vandenį, per visą savo irimo laikotarpį gali užteršti iki 1 kubinio metro vandens ir padaryti jį netinkamą gyvybei[1].
Tai kaip gi išvengti betikslės mirties nuo tabako? Kaip atsikratyti bjauraus įpročio rūkyti ir nustoti teršti planetą? Ir kiek gi valstybė išleidžia mokesčių mokėtojų pinigų rūkorių sveikatos gydymui?
Rūkymas yra daugelio ligų kaltininkas
Rūkymas sukelia net 68,6 proc. trachėjos, bronchų ir plaučių vėžinių susirgimų, daugiau nei 16 proc. lūpų, burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, skrandžio, kasos, inkstų, šlapimo pūslės ir kepenų navikų.
Tyrimais nustatyta, kad dėl rūkymo išsivysto net 35 proc. visų išeminės širdies ligos atvejų, 40 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, lėtinio bronchito bei emfizemos atvejų. Rūkoriai net 40 proc. dažniau serga ir infekcinėmis ligomis: gripu, pneumonija, tuberkulioze.
Priklausomybę sukelia nikotinas
Lietuvos Oficialiosios statistikos portalas nurodo tabaką vartojančių gyventojų skaičius, kuriais remiantis yra atlikti skaičiavimai ir nustatyta, kad Lietuvoje kasdien rūko 390 tūkst. vyrų ir 145 tūkst. moterų.
Rūkant tradicines cigaretes kartu su nikotinu į organizmą patenka apie 7 000 skirtingų cheminių medžiagų. Moksliškai įrodyta, kad bent 70 iš šių cheminių junginių – dervos, anglies monoksidas, aldehidai ir nitrozaminai bei kitos – pasižymi kancerogeniniu poveikiu ir gali sukelti rimtas ligas. Tuo tarpu priklausomybę žalingam įpročiui sukuria tik viena iš šių medžiagų – nikotinas.
Užsienio šalių praktika rodo, jog sumažinti neigiamą rūkymo poveikį galima deginamąjį tabaką pakeitus alternatyviais produktais, kuriuose nėra degimo. Švedijos patirtis rodo, jog su rūkymu siejamas mirtingumas cigaretes pakeitus kramtomuoju arba poliežuviniu tabaku sumažėja net 90–95 procentais ir visiškai nepaveikia arba labai mažai paveikia vidutinę gyventojų trukmę.
Mažesniu poveikiu sveikatai pasižymi ir naujieji nikotino vartojimo būdai – kaitinamas tabakas ir elektroninės cigaretės. Tačiau kol kas nėra mokslinių tyrimų, kurie leistų patikimai įvertinti šių produktų ilgalaikį poveikį sveikatai ir palyginti jį su tradicinių cigarečių poveikiu[2].
Rūkoriai trumpina gyvenimą ne tik sau, bet ir šalia esantiems
Jeigu žmogus sugeba per dieną sutraukti visą pakelį cigarečių, tuomet per metus jo išlaidos vien cigaretėms gali siekti apie 1 400 eurų.
Už tokią sumą per metus su šeima galima būtų išvykti savaitės atostogų į kokį nors visai neprastą užsienio kurortą.
Rūkoriai už savo žalingą įprotį sumoka ir trumpesniu gyvenimu.
50 metų trukęs tyrimas leidžia daryti išvadą, kad tabakas iš kiekvieno rūkoriaus atima apie 10 gyvenimo metų.
Maža to, rūkoriai trumpina gyvenimą ir šalia esantiems. Mat buvimas prirūkytoje aplinkoje taip pat kelia pavojų sveikatai. Nuolat būnant prirūkytose patalpose galima susirgti plaučių vėžiu, kvėpavimo takų ligomis, kraujagyslių ateroskleroze, o kūdikius gali ištikti staigios mirties sindromas.
Taigi, tabakas iš žmonių atima ne tik pinigus, bet ir sveikatą. O sveikatos priežiūros kainą turi atlyginti valstybė. Kitaip tariant, kiekvienas mokesčių mokėtojas.
Akcizo mokesčiai nepadengia padaromos žalos
Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, Lietuvoje akcizo mokesčių už tabako gaminių prekybą pavidalu 2021 metais surinkta kiek mažiau nei 300 mln. eurų. Šie pinigai iš dalies kompensuoja rūkymo žalą valstybei. Tačiau, panašu, kad tik mažą dalį: Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog 2013 m. tabako vartojimas Lietuvai kainavo arti milijardo eurų.
Tiek mokslininkai įvertino ne tik tiesiogines medicinines išlaidas, bet ir ankstyvas žmonių mirtis bei prarastą produktyvumą.
Taigi idealus būdas sumažinti rūkymo naštą žmonėms ir valstybei – atsisakyti rūkymo. Tačiau nikotinas žmogui sukelia stiprią priklausomybę. Ekspertai sako, kad mesti rūkyti be specialistų pagalbos yra labai sudėtinga.
„Priklausomybė – psichiatrinė būsena, kuria maskuojami disociaciniai sutrikimai dėl vaikystėje patirtų traumų. Kol neišsprendžiama pamatinė problema, giluminė psichotrauma, tol priklausomybės neišnyks, jos tik transformuosis vienos į kitą.
Kai žmogus tas traumas išsigydo, nebelieka disociacinių sutrikimų ir jam nebereikia papildomų priemonių, kad gyvenimas atrodytų lengvesnis, paprastesnis, įdomesnis“, – apie priklausomybių prigimtį yra kalbėjęs žinomas šalies psichiatras Raimundas Alekna.
Psichiatro teigimu, net 85 proc. žmonių, kurie turi psichiatrinių sutrikimų, turi ir tam tikrų priklausomybių.
Skandinavijos valstybėms rūkorių kiekį pavyko sumažinti
Tačiau daugiausiai žalos sveikatai padaro ne pats nikotinas, o rūkymo procesu išsiskiriančių junginių patekimas į plaučius. Štai Skandinavijos valstybėms rūkorių kiekį ir su rūkymu siejamą sergamumą pavyko sumažinti kaip pakaitalą vietoj cigarečių pasiūlant kramtomąjį tabaką. Dėl to Švedijoje rūkančių kasdien yra tik apie 6 proc. populiacijos.
Mokslininkai deklaruoja, jog tai nėra visiškai saugus cigarečių pakaitalas. Tačiau jų išpopuliarėjimas padėjo sumažinti su nikotino vartojimu susijusį mirtingumą net 90–95 procentais.
Per pastarąjį dešimtmetį daugelyje pasaulio valstybių atsirado ir kitokių nikotino vartojimo alternatyvų, tarp kurių žinomiausios – garinami aliejai su nikotinu ir kaitinamas tabakas. Mokslinių duomenų, rodančių, jog jų vartojimo metu išskiriamas mažesnis kiekis organizmui žalingų produktų, pakanka. Tačiau dėl to, kad tai yra santykinai nauji produktai, ekspertai dar negali pateikti patikimos, daug metų trunkančiais tyrimais grįstos informacijos apie tai, ar ir žala juos vartojančiojo sveikatai yra mažesnė[3].
Mesti rūkyti neretai nusprendžiama tik pablogėjus sveikatai
Priklausomybė nuo nikotino – bjauri liga. Norinčiųjų mesti rūkyti yra daugybė, tačiau sėkmingai tabako rūkymo atsikrato tik labai maža dalis. Dauguma rūkorių puikiai supranta savo įpročio žalą. Trys ketvirčiai rūkančiųjų bando mesti, tačiau pavyksta toli gražu ne kiekvienam.
Tyrimai rodo, kad vien valios pastangomis mesti rūkyti pavyksta tik 5 proc. žmonių. Toronto universiteto mokslininkų tyrimų duomenys rodo ir tai, kad norint sėkmingai mesti rūkyti prireikia vidutiniškai apie 30-ties bandymų.
Kadaise net rašytojas Markas Twainas yra pasakęs: „Mesti rūkyti yra labai lengva. Asmeniškai aš tai dariau tūkstančius kartų“. Bendrosios populiacijos tyrimo duomenimis Lietuvoje net 73 proc. rūkančiųjų teigė mėginę mesti rūkyti. 26 proc. tai pavyko padaryti, 47 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl ėmėsi rūkymo.
„Dažniausiai norėdami mesti rūkyti kreipiasi vidutinio amžiaus žmonės – 30-45 metų. Deja, besikreipiančiųjų pagalbos į medikus yra mažuma, nes daugelis galvoja, kad priklausomybė nuo rūkymo yra ne liga, o valios problema. Būdamas šeimos gydytoju norintiems mesti rūkyti pacientams siūlydavau vieną iš dviejų vaistinių priemonių. Pirmoji – bene daugiausiai efektyvumo įrodymų turinti – vareniklinas. Antroji – netipinis antidepresantas – bupropionas.
Šios medžiagos minimos ir daugumoje pasaulinių gidų metantiesiems rūkyti, tik Lietuvoje mes tokių rekomendacijų neturime. Dažniausiai remdavausi britų NHS sistemos rekomendacijomis, nes jie turi labai plačią, nuoseklią valstybinę metimo rūkyti sistemą“, – sakė psichoterapeutas Dainius Jakučionis, anksčiau dirbęs šeimos gydytoju.
Vareniklinas, derinant jo vartojimą su elgsenos terapija, padeda rūkymo atsisakyti iki 75 proc. pacientų. Bupropiono efektyvumas mažesnis – jis mesti rūkyti padeda penktadaliui pacientų.
Kaip alternatyvą vaistams, kurie mažina norą rūkyti, gydytojas siūlydavo ir nikotino pakaitinę terapiją.
„Tai visokie pleistrai, kramtomosios gumos ir burnos ar nosies purškalai“, – vardino medikas.
Šių priemonių naudojimas tikimybę atsisakyti cigaretės padidina maždaug 1,5–2 kartus.
Deja mesti rūkyti neretai žmonės nusprendžia tik tuomet, kai patenka pas gydytojus dėl miokardo infarkto ar kokios kitos ūminės būklės ir išgirdę medikų raginimus kuo skubiau atsisakyti cigaretės.
„Visgi būna ir tokių pacientų, kurie jau praėjus kelioms dienoms po arterijų šuntavimo, po stento įstatymo, vėl pradeda rūkyti. Nes jiems jau nebeskauda“, – žiniomis apie pacientų elgseną dalinosi psichoterapeutas.
Valstybės apmokėjimo už medicinos paslaugas modelis yra ydingas
Specialistas pabrėžė ir tai, jog vyrai pavojaus varpus išgirsta dažniausiai tuomet, kai juos užklumpa erekcijos sutrikimai. Neretai pirmas tokiems pacientams padedančio mediko klausimas būna: „Ar rūkote?“.
„Tada vyrai patiria stiprų šoką ir suvokia, kad kažką reikia keisti“, – sakė D. Jakučionis.
Kaip alternatyvą medikamentinei ar pakaitinei rūkymo metimo terapijai medikas nurodo ir grupinę psichoterapiją. Vilniuje veikia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro įsteigta pagalbos metantiesiems rūkyti grupė, kuriai vadovauja psichoterapeutas ir prie kurios prisijungti bei dalyvauti galima nemokamai.
„Apskritai esu linkęs manyti, kad žmonėms trūksta informacijos, jog mesti rūkyti yra įmanoma. Tuo tarpu informacijos apie tai, kad rūkymas kenkia, yra gausybė ir žmonės jau yra atbukę nuo tų vaizdų ant cigarečių pakelių. Jie to nebemato ir nebekreipia į tai dėmesio“, – reziumavo psichoterapeutas.
Gydytojas svarstė, jog valstybei stinga sisteminio požiūrio į metimą rūkyti. Vaistai norintiems mesti rūkyti yra nekompensuojami. O pacientai mato, jog tie vaistai ganėtinai brangūs.
„Tai štai visuomenei ir valstybei reikia apsispręsti: ar moralu visiems mokesčių mokėtojams skirti savo pinigus už vaistus žmonėms, kurie patys pasirinko rūkyti. Bet, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vaistai metantiems rūkyti yra nemokami: toje šalyje paskaičiavo, kad skatinti mesti rūkyti vaistais yra pigiau nei gydyti ilgamečio rūkymo pasekmes. Pas mus lyg ir bandoma ta kryptimi eiti, bet nematau nuoseklumo“, – sakė D. Jakučionis.
Pagal tai galima spręsti, kad valstybės apmokėjimo už medicinos paslaugas modelis yra ydingas – už gydymą mokama, o už prevenciją – ne. Turbūt todėl Lietuvoje šia prevencija niekas rimtai ir neužsiima[4].
Rūkantieji norėtų aktyvesnio sveikatos specialistų vaidmens
Sveikatos ekspertai teigia, kad kalbėti reikia tiek apie rūkymo prevenciją, tiek apie jo žalos mažinimą, o esminis vaidmuo šioje vietoje tenka valstybės ir visuomenės įsitraukimui.
Kaip rodo naujausia Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto (GMEI) užsakymu „KOG Institute“ atlikta rūkančiųjų apklausa, populiariausios Lietuvoje išlieka tradicinės cigaretės, cigarai, pypkės ir sukamas tabakas. Šias priemones naudoja ar yra bandę 4 iš 5 apklaustųjų, dažniau – vyresni nei 40 metų apklaustieji, su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu.
Daugiau nei kas trečias (38 proc.) naudoja elektronines cigaretes, pastarosios populiaresnės tarp jaunimo iki 30 metų. Panaši dalis (37 proc.) yra bandę ar naudoja kaitinamąjį tabaką, jį dažniau rūko moterys ir respondentai iki 40 metų, įgiję aukštąjį išsilavinimą.
Absoliuti dauguma, net 9 iš 10 rūkančiųjų žino apie bent vieną rūkymo sukeliamą žalą, kas ketvirtas yra girdėjęs apie visas apklausoje išvardintas rizikas.
Didžioji dalis, 3 iš 4 respondentų, nurodė žinantys ir apie tabako žalos mažinimo priemones, tačiau vos penktadalis yra jas taikę. Didžiausia jas taikiusių apklaustųjų dalis išbandė priklausomybę mažinančias medicinos priemones ar prietaisus (61 proc.), vaistus (47 proc.). Kas ketvirtas taikė kodavimą nuo žalingų įpročių, psichoterapijos seansus.
Anot gyvybės mokslų teisės eksperto Andrej Rudanov, beveik trečdalis – 27 procentai – rūkančiųjų sako, kad nieko nežino apie rūkymo žalos mažinimo priemones. Jis taip pat pastebėjo, kad reikšminga dalis rūkančiųjų norėtų aktyvesnio sveikatos sistemos specialistų vaidmens mažinant rūkymo žalą: 38 proc. apklaustųjų didelė paskata būtų, jei metimo rūkyti ar žalos mažinimo procese aktyviai dalyvautų gydytojas. Gydytojo specialisto rekomendacijų klausytųsi 36 proc., šeimos gydytojo konsultacijų – 28 proc. apklausos dalyvių.
„Rūkymas yra Trojos arklys kitoms priklausomybėms. Žmonės nelabai supranta šitų dalykų – jiems atrodo, kad jie ne alkoholikai, tai nieko baisaus. Rūkymas jiems tarsi žaidimas, gyvenimo būdo dalis. Taip nėra: svarbu kalbėtis apie rūkymo įtaką, kad toks elgesys nėra sveiko žmogaus elgesys. Tai ženklas, kad kažkas yra negerai žmogui“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytoja neurologė Aleksandra Ekkert.
Gera pradžia, pasak jos, buvo sąlygų rūkymui mažinimas, pavyzdžiui, draudimai rūkyti viešose erdvėse, tokiose kaip kavinės ar barai.
A. Ekkert antrina ir Otilija Kutanovaitė, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja veido ir žandikaulių chirurgė. Jos vertinimu, pacientams yra suteikiama informacijos, bet žmonės, nepatyrę rimtų sveikatos sutrikimų, į specialistų rekomendacijas neatsižvelgia.
Neturint aiškios valstybės strategijos vargu ar tapsime bedūme valstybe
Gerosios praktikos pavyzdžių pasaulyje yra ir būtų naudinga pasinaudoti šiuo klausimų pažengusių valstybių praktika. Pavyzdžiui, Islandijoje rūkymo prevencijos modelis pradėtas taikyti dar 1998 metais. Prevencijos procese bendradarbiavo mokslininkai, švietimo įstaigos, gydytojai, buvo įtraukti politikai, savivaldybės ir kitos institucijos turėdamos tikslą pakeisti jaunų žmonių, paauglių elgseną, izoliuojant juos nuo grupių, kuriose yra rizikos susidurti su priklausomybėmis, tokiomis kaip rūkymas, alkoholis, narkotikai. Per kurį laiką pasikeitus visuomenės vertybėms, apsivertė ir žmonių elgsena.
Per 20 metų rūkančiųjų skaičius Islandijoje sumažėjo iki 2 proc., alkoholio vartojimas – iki 6 proc., smarkiai krito ir kanapių vartojimas.
Taigi neturint aiškios valstybės strategijos ir veiksmų plano, vargu ar galima tikėtis, kad pavyks sumažinti rūkančiųjų skaičių ar tapti bedūme valstybe[5].
