Švietimo ministras nežino kiek lyčių yra: nesu šios srities specialistas

Gintautas Jakštas negebėjo atsakyti, kiek yra lyčių

Lietuvos politika pasiekė ko gero vieną aukščiausių nekompetencijos lygių, koks tik yra buvęs. Žinoma, būtų galima ginčytis, kas blogiau – ar darbiečių paskirta švietimo ministrė, nežinojusi, kaip taisyklingai parašyti žodį „ačiū“, ar dabartinis konservatorių švietimo ministras G. Jakštas, kuris, pasirodo, nežino, kiek yra lyčių. Švietimo ministras, paklaustas pareiškė, kad „nėra šios srities specialistas“. Na štai ir paaiškėjo, kad visi, kurie žino, kad yra dvi lytys, yra šios srities specialistai. Vilkimės, kad specialistų Lietuvoje yra bent 2,5 milijono, na o ne specialistai, ko gero, sėdi Seime. 

G. Jakštas paklaustas žurnalistų, ką atsakytų mokykloje į klausimą kiek yra lyčių, atsakė, kad nežino.

„Nežinau, aš nesu šio klausimo ekspertas ir tikrai visų jūsų klausimų apie biologija, chemija ar fiziką neatsakysiu“, – teigė ministras^[1].

Politologas V. Sinica: juoktis per vėlu

Tuo tarpu politologas Vytautas Sinica sako, kad nors ministro išsisukinėjimas skamba juokingai, vis dėlto tokiose jo kalbose – menki juokai. Juoktis, pasak politologo, jau vėlu.

„Reikia susirūpinti. Nes lyčių yra dvi ir tik dvi – vyrai ir moterys. Visa kita, kas vadinama lytimis, yra būklės ir diagnozės, reikalaujančios pagalbos“, – sako politologas.

Jis pridūrė, kad kurį laiką šitos nesąmonės sklandė kažkur toli už Atlanto. Deja deja, bet visas tas genderizmo vulkanas galiausiai pasiekė ir mūsų šalį, tad nuo šiol ne tik už Atlanto, bet ir čia kostiumuoti dėdės prieš kameras dreba, išgirdę klausimą apie lyčių skaičių ir bijo atsakyti, kad jos tėra tik dvi. 

Dvi lytys, vyras ir moteris – paprasta, kaip juoda ir balta, tačiau, pasirodo, ne, gyvename laikuose, kai pasakyti elementarią tiesą darosi baisu.

„Rimti, suaugę, kostiumuoti, aukščiausias pareigas einantys žmonės yra sukaustyti arba ideologinio marazmo arba politinio korektiškumo ir negali atsakyti į vieną paprasčiausių klausimų šiame pasaulyje. 

Nes jie arba rimtai tiki genderizmo sapalionėmis apie 72 lytis, arba tiesiog taip bijo tuo tikinčiųjų ir mažumų teisių vėliavą iškėlusiųjų pykčio, kad negali į tai atsakyti. Ideologiškai nuprotėjusį ministrą būtų galima tiesiog pakeisti. Bet daug realesnė ir labiau sisteminė problema yra antrasis atvejis, kai vieši žmonės, nors su protu nesusipykę, tiesiog labai bijo nuskambėti „nejautriai“, „įžeisti translyčius“, pasirodyti „atsilikę“ nuo beprotybės ir panašiai“, – svarsto V. Sinica. 

Blogiausia šioje dalyje yra tai, kad visas šis pokalbis įvyko Gyvenimo įgūdžių programos kontekste. Tėvams nerimaujant, ar pamokose vaikams nebus grūdamos į galvą mintys apie tai, kad jie galbūt yra ne tos lyties, kokios yra, ir kad lyčių yra daugiau nei dvi, politikai trypčioja atsakydami į klausimą, kiek gi yra lyčių. Tad ar iš tiesų programa nebus susijusi su genderizmu?

„Programos rengėja jau pasirinko kartoti, kad ministerijos pateikta metodinė medžiaga yra tik šiaip, mokytojai nebūtinai ja naudosis. Kam ji tada ten tokia? Kodėl tarp rengėjų buvo vienintelė – būtent genderistinė – visuomeninė organizacija? Kodėl jos lektoriai numatyti vesti neva universitetų rengiamus kursus šios programos mokytojams? 

Visų šitų klausimų fone Švietimo ministro patarėja sako, kad programa nenori diskriminuoti jokių šeimų, todėl nenurodo, kad šeima tarp vyro ir moters. Ministras savo ruožtu prideda, kad negali pasakyti, kiek yra lyčių ir ką turėtų tuo klausimu mokiniams atsakyti mokytojai. Kokią žinią tai siunčia? Kokia pasaulėžiūra vyrauja (arba yra per baimę jėga įdiegta) ministerijoje? Kaip gali neva laisvas rinktis priemones ir metodikas mokytojas pasirinkti kitokią, teisingą perspektyvą, kai ir programa, ir visa prie jos pridėta metodinė medžiaga, ir ministerijos vadovybė skelbia priešingą ideologiją? Ar jis nenori ramiai dirbti, nori problemų“, – sako politologas^[2].

JAV prezidentas sako, kad yra bent trys lytys

Jei jums įdomu, iš kur Lietuvos politikai semiasi genderistinių idėjų, štai jums pavyzdys, kaip į tokį patį klausimą atsakė JAV prezidentas Džo Bidenas.

Rinkimų laikotarpiu Ajovos universiteto studentė paklausė tuometinio kandidato, kiek yra lyčių.

„Yra mažiausiai trys“, – galima išgirsti sakant 76 metų Bideną. Tada moteris paprašo jo įvardyti.

„Nežaisk su manimi žaidimų, vaikeli“, – atsakė jis ir pridūrė, kad jis buvo „pirmasis“ Obamos administracijoje, palaikantis santuokų lygybę^[3].

Taigi galime tik spėlioti, kas ta paslaptingoji trečioji lytis, kurios dabar JAV prezidento pareigas einantis politikas taip ir neįvardijo. Vyras, moteris – aišku, o trečia lytis? O kaip tos likusios 69 lytys, kodėl jis jų nepripažįsta?

Strasbūro teismas: valstybė gali atsisakyti pripažinti vyrą motina, o moterį – tėvu

Šiame iškreiptame pasaulyje kai lytis susikeičia vietomis, biologiškai viskas vis tiek vyksta taip pat – moteris yra apvaisinama, išnešioja ir pagimdo vaiką. Net jei ta moteris atrodo kaip vyras, jai ant veido auga barzda, ir ji neturi krūtinės arba net turi vyriškus reprodukcinius organus. 

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre atmetė skundus dėl Vokietijos civilinės metrikacijos įstaigų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta įvesti informaciją į gimimo liudijimus, neatitinkančius dviejų žmonių biologinės lyties.

Pirmasis atvejis buvo susijęs su moterimi, kuri savo dokumentuose pakeitė metrinę lytį iš moters į vyrą ir pradėjo hormonų terapiją. Nutraukusi terapiją ji pagimdė vaiką, pastojusi apvaisinimo mėgintuvėlyje būdu. Mama pareikalavo, kad vaiko gimimo liudijime būtų įrašyta kaip tėvas, o metrikacijos skyrius atsisakė tai padaryti. Moteris pateikė skundą Strasbūro teismui, teigdama, kad atsisakymas pripažinti ją vaiko tėvu yra kankinimas ir jos teisės į privatumą pažeidimas. Atskirai nuo jos panašų skundą pateikė kito vaiko tėvas, kurio dokumentuose buvo pakeista metrinė lytis iš vyriškos į moterį. Vyras vaiko gimimo liudijime nebuvo įrašytas kaip motina.

Strasbūro teismas nurodė, kad valstybės turi teisę apsaugoti civilinės būklės aktų registrų patikimumą, fiksuodamos tikrąją, biologinę vaiko tėvo lytį.

Pirmoji byla buvo susijusi su moterimi, kuri 2011 metais dokumentuose ir civilinės būklės aktų registruose pakeitė metrinę lytį iš moters į vyrą. Tuo metu ji taip pat pradėjo vartoti testosteroną, kad atrodytų kaip vyras. 2012 metais ji nutraukė hormonų terapiją ir apvaisinimą mėgintuvėlyje, o 2013 metais pagimdė vaiką. Tada ji kreipėsi į metrikacijos skyrių, prašydama įregistruoti ją vaiko tėvu. Tačiau USC užregistravo ją kaip motiną. 2018 m. moteris savo ir savo vaiko vardu kreipėsi į EŽTT dėl 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), 14 straipsnio, skaičiuojamo kartu su 8 straipsniu (diskriminacijos draudimas pagal 2018 m. teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis (kankinimų uždraudimas).

Antrasis atvejis susijęs su vyru, kuris 2012 metais dokumentuose ir civilinėje metrikoje pakeitė metrinę lytį iš vyro į moterį. 2015-aisiais jo bendraturtė pagimdė vaiką, pastojusį apvaisinimo mėgintuvėlyje būdu, naudojant jau minėto vyro spermą. Tais pačiais metais jiedu sudarė civilinę sąjungą ir kreipėsi į metrikacijos skyrių, kad abu būtų įregistruoti vaiko motina. Vaiko pagimdžiusią moterį USC įregistravo motina, o vyras – tėvu. Skunde tėvai išreiškė įtarimus dėl Konvencijos 8 ir 14 straipsnių pažeidimų. Kaip ir pareiškėjas ankstesnėje byloje, jie nurodė „esminį USC sprendimo prieštaravimą“ „jų suvokimui apie savo santykius su vaiku“.

Europos žmogaus teisių konvencija nesuteikia biologinei motinai „teisės būti vadinamai tėvu“ arba biologiniam tėvui „teisės būti vadinamai motina“.

2023 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė abu skundus, nurodydamas, kad valstybės turi didelę diskreciją tvarkydamos civilinės būklės aktų įrašus. Tėvų biologinės lyties nurodymas gimimo liudijime padeda apsaugoti civilinės būklės aktų registrų patikimumą, taip pat vaikų teisę žinoti savo tapatybę.

Naujausi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai yra teisingi, nes primena pagrindinę civilinės būklės aktų įrašų funkciją – rinkti informaciją apie objektyvias piliečių savybes, pavyzdžiui, lytį. Tačiau Teismas paliko galimybę suabejoti šia funkcija, pažymėdamas, kad jo verdiktą daugiausia lėmė Europos šalių sutarimo stoka dėl to, kaip įvardinti translyčius asmenis civilinės būklės aktų įrašuose. Tai rodo, kad jei ateityje kiek daugiau nei pusė Europos Tarybos valstybių narių priimtų reglamentus, leidžiančius translytėms motinoms tituluoti save „tėvėmis“ ir atvirkščiai, Teismas gali pakeisti savo poziciją šiuo klausimu, sakė Veronika Przebierała, Europos Tarybos direktorė. Ordo Iuris instituto Tarptautinės teisės centras^[4].