<h2>Miestai jungiasi į vieną darinį</h2>
<p>Miestų plėtros ekspertai ir NT analitikai Lietuvoje pastebi įdomią tendenciją. Atstumas tarp Palangos ir Šventosios gyvenviečių sparčiai mažėja, Klaipėdos ir Palangos miestai taip pat artėja vienas prie kito[1]. </p>
<p>Vis garsiau kalbama, kad šios ribos tarp miestų jau netrukus gali visiškai išnykti: plėtra spartėja, gyvenvietės auga, kuriama nauja, patogi infrastruktūra.</p>
<p>Tokios urbanistinės struktūros, sudarytos iš kelių skirtingų miestų, pasaulyje nėra naujiena. Tai vadina aglomeracija arba kitaip tariant, megaregionu, kurį sudaro keletas metropolijų, miestų, didelių miestų ir kitų teritorijų, kurios dėl gyventojų skaičiaus augimo ir fizinės plėtros susijungė į vieną vientisą urbanizuotą ar pramoniniu požiūriu išvystytą teritoriją.</p>
<p>Dažniausiai aglomeracija yra policentrinė urbanizuota teritorija, kurioje išsivysčiusi transporto sistema sujungia vietoves ir sukuria vieną miesto darbo rinką arba kelionės į darbą zoną. Tačiau, pastaraisiais metais kalbama jau apie tai, kad pasaulio populiacijos augimo, megaregionai taps raktu į ateities miestų planavimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sarunas-gedvilas-4amoulobdvc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Atstumas tarp Klaipėdos, Palangos ir Šventosios mažėja</h2>
<p>Vis tankiau kvartalais apstatomame pajūryje sparčiai kyla nauji NT objektai. Tai reiškia, kad Šventosios, Palangos, ir net Klaipėdos miestai artėja vienas prie kito.</p>
<p>Tai pastebi ir NT ekspertai, ir Palangos savivaldybės atstovai, kurie atsargiai užsimena apie ateityje numanomą gyvenviečių susijungimą[2].</p>
<p>Kaip teigia NT bendrovės „Realco“ finansų direktorius Lukas Cicėnas, neužstatytos ar apleistos pajūrio teritorijos ar žemės ūkiui naudoti plotai dabar tampa gyvenamosiomis zonomis.</p>
<blockquote>
<p>„Aktyviausia plėtra vyksta pajūrio teritorijoje tarp Palangos ir Šventosios, tai yra Kunigiškėse, Monciškėse“, – teigia ekspertas.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu „Oberhaus“ atstovo Aurimo Petriko teigimu, komunikacijų išplėtojimas leidžia spėti, jog tarp Palangos ir Šventosios atsiras papildomi, nauji gyvenamieji kvartalai. </p>
<blockquote>
<p>„Vedamos dujos, elektros pastotės, trasos – tai žymi ir byloja, kad ateityje bus gyvenamieji rajonai. Terminą tikrai sunku įvardinti, tai priklauso nuo ekonominės situacijos, infliacijos“, – teigia A. Petrikas. </p>
</blockquote>
<p>Jo teigimu, aktyviausia plėtra vyksta tarp Monciškės, Kunigiškės, plečiasi ir kvartalas ties Vanagupe. Tai reiškia, kad šios teritorijos jau šiai dienai yra ypač menkai nutolusios nuo Šventosios.</p>
<blockquote>
<p>„Palanga su Šventąja, jungsis, akivaizdu. Didesnis klausimas, ar Klaipėda su Palanga neapsijungs. Panašu, kad kažkada irgi taip turėtų nutikti“, – kalba „Oberhaus“ atstovas A. Petrikas.</p>
</blockquote>
<p>NT ekspertams pritaria Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Gudelevičienė.</p>
<p>Anot jos, savivaldybė ketina rengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo bus galima patogiai sujungti Palangos ir Šventosios seniūnaitijas.</p>
<p>J. Gudelevičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad jau šiuo metu Šventoji yra ne atskiras miestelis ar gyvenvietė, o laikoma vienu iš Palangos mikrorajonų.</p>
<blockquote>
<p>„Tarp Palangos ir Šventosios teritorijų yra įsiterpusios Kunigiškių ir Monciškių seniūnaitijos, jos neretai vadinamos Palangos satelitinėmis gyvenvietėmis. Pastaruoju metu jos, kaip ir kitų seniūnaitijų teritorijos, sparčiai plečiasi“, – sakė specialistė.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darmau-lee-5-k1_mbljb0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Miestų susijungimai gali tapti būtinybe ateityje</h2>
<p>Atskirų miestų susijungimas į vieną urbanistinį darinį yra vadinamas aglomeracija[3]. Dažniausiai aglomeracija yra policentrinė urbanizuota teritorija, kurioje išsivysčiusi transporto sistema sujungia vietoves ir sukuria vieną miesto darbo rinką arba kelionės į darbą zoną.</p>
<blockquote>
<p>Šios idėjos šalininkai teigia, kad miestai ir juos jungiančios teritorijos sudaro ekonominį vienetą, nepaisant to, kad tarp nutolusių didmiesčių nėra realių kultūrinių ryšių.</p>
</blockquote>
<p>Aglomeracijos terminą prieš daugiau nei šimtą metų išpopuliarino miestų tyrinėtojas Patrickas Geddesas. Jis manė, kad, pavyzdžiui, teritorinis koridorius nuo Niujorko iki Bostono yra aglomeracija.</p>
<p>Iš tiesų, kurį laiką urbanistikos ekspertai net manė, kad aglomeraciniai klasteriai arba megaregionai visiškai pakeis atskirus miestus. Tyrėjas Maršalas Makluhanas teigė, kad „megaregionai turi potencialą tapti galingiausiomis ir galbūt atspariausiomis mūsų laikų urbanistinėmis ir ekonominėmis struktūromis"[4].</p>
<p>Vis dėlto, šiais laikais į megaregionus žvelgiama atsargiai. Ekspertai akcentuoja, kad didelis metropolinių zonų tinklas privalo turėti bendras aplinkos, kultūros ir infrastruktūros savybes tam, kad būtų sėkmingas. Be to, tokioms teritorijos būtini bendri interesai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/florian-wehde-ivw7mzpwd4g-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dideli urbanistiniai dariniai pasaulyje nėra naujiena</h2>
<p>Visame pasaulyje megaregionai vis dažniau tampa svarbia ekonomine galia. Pavyzdžiui, Kinijos Didžioji įlankos zona yra dvigubai ekonomiškai pajėgesnė teritorija už visą Belgijos valstybę.</p>
<p>Didžiosios įlankos zoną apima 11 miestų, įskaitant Honkongo finansų centrą, Guangdžou administracinį ir prekybos centrą ir technologijų turtingą Šenženio miestą, kuriuos jungia greitasis geležinkelis ir infrastruktūra, leidžianti žmonėms ir įmonėms efektyviai bendrauti[5].</p>
<blockquote>
<p>70 milijonų gyventojų turinčioje Didžiojoje įlankoje gyvena vos 5 proc. Kinijos gyventojų, tačiau joje sukuriama 12 proc. viso Kinijos BVP, todėl tai yra viena produktyviausių šalies ekonomikų. </p>
</blockquote>
<p>Šiaurės Amerikoje yra keletas panašių megaregionų, įskaitant San Francisko įlankos rajoną, o Europoje didelę ekonominę įtaką turi Nyderlandų Randstadas.</p>
<p>Barselonos metropolinė zona yra vienas svarbiausių Viduržemio jūros teritorijos regionų, kuris apima 36 savivaldybes, kuriose gyvena daugiau nei 3,2 mln. gyventojų[6].</p>
<p>Tokių megaregionų pritaikymas yra ypač svarbus atsižvelgiant į spartų globalios populiacijos augimą ir pasaulinę urbanizaciją.</p>
<blockquote>
<p>Prognozuojama, kad iki 2050 m. beveik 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose, todėl didieji regionai taps vis įtakingesni, tikėtina, kad šiose miestų teritorijose bus priimami svarbiausi pasauliniai sprendimai.</p>
</blockquote>
<p>Jau dabar 75 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose, o iki 2050 m. šis skaičius padidės iki 83,7 proc[7]. Vis dėlto, Europa urbanistinių teritorijų plėtros prasme dar atsilieka nuo likusio pasaulio. </p>
<p>Balašicha, sparčiausiai augantis Europos miestas, yra vos už 25 km nuo Maskvos. Nors prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus Balašicha augs sparčiausiai Europos regione, lyginant su kitais pasaulio miestais, ji užima tik 768 vietą.</p>
<p>2020–2025 m. sparčiausiai augantis pasaulio miestas Gvagvalada Nigerijoje augs daugiau nei 3 kartus sparčiau nei sparčiausiai augantis Europos miestas Balašicha.</p>
