<h2>Kūdikių mirtingumas sumažėjo net penkis kartus</h2>
<p>Sveikatos sistemos priežiūros reformą stumianti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau pradėjo draskyti rajonų ligonines. Kai kurių mažesnių miestų gimdyvės yra priverstos vykti į didmiesčius, nes vietinėse ligoninėse nebepriimami gimdymai. Akušerijos skyriai mažesnėse ligoninėse uždaryti dėl nepakankamo gimdymų skaičiaus, o tokio skaičiaus neužtikrinant jau kelerius metus iš eilės, esą krenta medikų kvalifikacija. Tačiau statistiniai rodikliai rodo ką kitą – kūdikių mirtingumas šalyje yra sumažėjęs net penkis kartus. Taigi visiškai nesuprantama – kaip šalyje esant tokios žemos kvalifikacijos akušeriams, keliantiems pavojų kūdikių ir gimdyvių gyvybėms, kūdikių mirštamumas ne didėja, o ženkliai mažėja? Tikra dviprasmybė… </p>
<p>Lietuvos laimėjimus sparčiai gerėjančioje kūdikių išgyvenamumo statistikoje pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė, pastebėjusi, kad medicina gerokai pažengė nuo 2013-ųjų[1].</p>
<blockquote>
<p>Anot jos, fiksuojami puikūs neišnešiotų naujagimių, gimusių anksčiau nei 32 nėštumo savaitę, rezultatai – jei 2013 m. jų išgyvenamumas siekė 20 proc., gimusių 24–25 savaitę – 60,9 proc., tai jau 2017-aisiais išgyvenamumas siekė atitinkamai 62,5 proc. ir 70,6 proc.</p>
</blockquote>
<p>Profesorės teigimu, tokius laimėjimus lėmė regionalizacija, kai visa būtina pagalba neišnešiotiems ir sunkiausių būklių kūdikiams yra sutelkiama dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose.</p>
<p>Pagalba, skirta neišnešiotiems (gimusiems ne anksčiau kaip 34 nėštumo savaitę) ir sunkių būklių naujagimiams šalyje sutelkta net penkiuose miestuose: Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Šiuose miestuose esantys centrai esą yra aprūpinti visa reikalinga patologijoms gydyti įranga, o juose dirba didelę patirtį turintis personalas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kudikis-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gimdys tik miestietės?</h2>
<p>Nepaisant puikių laimėjimų akušerijos ir ginekologijos srityse, šalies regionuose sparčiai naikinami gimdymų skyriai, o kartelė likusiems – tik keliama. Ar gimdyti greitai taps prabanga? O gal užsimota tokiu būdu praretinti regionų gyventojų populiaciją?</p>
<p>Socialdemokratas Eugenijus Sabutis pastebėjo, kad nors ir teigiama, kad sveikatos priežiūros paslaugos regionų gyventojams taps dar labiau prieinamos, kai bus sukurtas pavėžėjimo modelis, iš tiesų jos esą taps tik dar labiau nepasiekiamos, mat dalies paslaugų, tuo tarpu ir akušerijos, nelieka jau dabar[3].</p>
<p>E. Sabutis taip pat teigė dalyvavęs viename posėdyje su sveikatos apsaugos viceministre Danguole Jankauskiene, po kurio tapo aišku, kad gimdymų skyriai liks tik didžiuosiuose miestuose.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Viceministrė vis pabrėždavo 300 gimdymų ir vėl buvau šokiruotas, kad siūlė neišgyventi dėl 300 gimdymų, kad ministras tuoj įves 600 gimdymų [kartelę] <…>“, – pasakojo socialdemokratas[3].</p>
</blockquote>
<p>Pati D. Jankauskienė neneigė, kad rodikliai kokybei šalyje aukštės, tačiau tai esą tik dėl to, kad Lietuvos gyventojai gautų tokias sveikatos priežiūros paslaugas, kokias gauna Skandinavijos šalių gyventojai. Žinoma, nedeklaruojama ir to, kad tokių rodiklių bus siekiama regionų gyventojų sąskaita.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nescia.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šveicarų investicijos skyriaus neišgelbėjo</h2>
<p>Tuo tarpu savo duris užveria ne tik gūdžių Lietuvos užkampių ligoninės, bet ir netoli didmiesčių įsikūrusių miestų akušerijos skyriai, itin svarbūs ne tik jų pačių, bet ir greta esančių kaimyninių rajonų gyventojams. Štai Trakų ligoninės Akušerijos skyriaus neišgelbėjo net 1 mln. eurų kainavusi renovacija, mat čia jau nebepasiekiamas privalomų gimdymų skaičius[4].</p>
<p>Po tokio sprendimo medikai liko šokiruoti, o štai Trakų meras tik gūžčiojo pečiais, esą jis nieko padaryti negalėjęs – toks buvo Valstybinės ligonių kasos (VLK) sprendimas – nutraukti finansavimą. Tos pačios Trakų ligoninės akušerė Jūratė Krikštopaitienė tik teiravosi, kodėl visa tai yra vadinama „ligoninių gelbėjimu“.</p>
<p>Sunku patikėti, nes pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą šioje Trakų ligoninėje už 900 tūkst. buvo įrengtos dvi gimdyklos, sutvarkytos kitos patalpos, už dar 349 tūkst. eurų buvo gauta medicininės įrangos ir 85 medikai kaip ir buvo reikalaujama, pakėlė kvalifikaciją. </p>
<p>Beje, Trakai – ne vieninteliai į kurių gimdymo skyrių šveicarai investavo milžiniškas sumas. Analogiška situacija yra ir Kėdainių ligoninėje, kur taip pat nepaisant solidžių šveicarų investicijų, vos prasidėjus sveikatos reformai gimdymo skyriaus nebeliko.</p>
<p>Tad kas ir kodėl užsimojo naikinti ligoninėse gimdymo skyrius?</p>
<h2>Gimdyvės turės kviestis „greitukes“</h2>
<p>Įgyvendinant naują reformą gimdyvė, gyvenanti Trakuose ar aplink esančiuose rajonuose, dabar turės išsikviesti greitąją pagalbą ir bus nemokamai nuvežta į pasirinktą gydymo įstaigą Vilniaus apskrityje, kai atstumas neviršija 50 kilometrų.</p>
<p>Tačiau ar greitosios pagalbos ekipažai bus pajėgūs į Vilnių vežti kiekvieną gimdyvę? Ar tikrai mums ir toliau pavyks išlaikyti tokius pačius ir dar geresnius kūdikių išgyvenamumo rodiklius? O jei gimdyvei nepavyks pasiekti didmiesčio ligoninės ir ši pradės gimdyti kelionės metu? O galbūt per tokį vežiojimą reikiamos pagalbos negaus skubius sveikatos problemų paūmėjimus turintys asmenys? Juk, panašu, kad greitosios pagalbos ekipažų resursai – ne guminiai, o beveik 2,7 mln. Lietuvos gyventojų tenka 48 licencijuoti skubiosios medicinos pagalbos gydytojai[5].</p>
<p>Todėl Seimas ėmėsi ir greitosios medicinos paslaugų teikimo optimizavimo – jau nuo kitų metų Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugas teikts viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, mat pagal esamą GMP išdėstymą net apie 5 proc. Lietuvos gyventojų greitosios pagalbos paslaugų negauna laiku: mieste per 15 min., o kaime – per 25 min.[6]</p>
<p>Bet svarbu atminti ir tai, kad ligoninės uždarinėjamos jau dabar, o GMP dar nereformuota ir alternatyvos nepateiktos. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skyrius.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dvigubi ministerijos standartai: vieniems leidžiama dirbti, kitiems – ne </h2>
<p>Tačiau Lietuvoje stebėtis tokiais sprendimais, kurie yra priimami buldozerio būdu tenkinant keistus kažkieno interesus, bet neapgalvojant, o kaip bus toliau ir nepateikiant realių išeičių, matyt, jau nebereikėtų.</p>
<p>Ir nors nuolat aiškinama, kad Lietuvoje stinga medikų, kai kurie jų tiesiog jau šiandien lieka be darbo. Pavyzdžiui, taip jau atsitiko ir minėtoje Kėdainių ligoninėje uždarius akušerijos skyrių[8].</p>
<p>Maža to, šios ligoninės akušerijos skyriaus darbuotojai susidūrė su dvigubų standartų karalyste – jų skyrius uždarytas, tačiau kitų kaimyninių rajonų analogiški ligoninių skyriai, nors taip pat neatitinka naujųjų SAM reikalavimų, dirbs kaip dirbę. O štai naują darbą susirasti uždarytų akušerinių skyrių medikams bus dar sunkiau – kai kurios akušerės jau artėja prie pensinio amžiaus, o sparčiai traukiantis akušerijos skyriams ne vienoje rajoninėje ligoninėje, didžiuosiuose miestuose bus susiduriama su milžiniška konkurencija.</p>
<blockquote>
<p>„Jonavos ir Raseinių ligoninių skyriai, kurie taip pat neatitinka nustatytų gimdymų ir atstumo kriterijų, nėra uždaromi, o mes jau nuo gegužės 1 d. nebegalėsime teikti gimdymo paslaugų“, – dar balandžio mėnesį teigė Kėdainių ligoninės akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas Darius Kaminskas[8].</p>
</blockquote>
<h2>Akušerės gali dirbti tik… slaugytojų padėjėjomis</h2>
<p>Vadinasi, metų metus mokslus krimtusios ir kvalifikaciją nuolat kėlusios akušerės liks it musę kandusios ir, greičiausiai, turės ieškotis kitokio darbo. Turėdamos akušerijos licenciją jos gali dirbti tik… slaugytojų padėjėjomis.</p>
<p>Teigiama, kad sprendimas nebefinansuoti mažų akušerijos skyrių priimtas ne dėl būsimos ligoninių reformos, bet vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Vyriausybės nutarimu, dėl kurio per pastaruosius metus šalyje jau uždaryta keliolika akušerijos skyrių.</p>
<p>Visgi, skyriai likti gali, jei šių pasigailės savivaldybės ir finansuos juos iš savo kišenės.</p>
<p>Teigiama, kad vieno skyriaus išlaikymas per metus savivaldybei atsieitų 500-800 tūkst. eurų, tad tai būtų nemenka finansinė našta.</p>
