<h2>Siekiama apjungti pirminę ir antrinę sveikatos priežiūros sritis</h2>
<p>Vyriausybei pradėjus intensyviau svarstyti parengtas sveikatos įstaigų tinklo reformas, kurios kuriamos esą dėl kokybiškesnių paslaugų gyventojams, aiškėja, kad pernelyg džiaugtis nėra kuo. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikisi, kad medikai šiai reformai įvykti neleis, o sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siekis sujungti šeimos gydytojo instituciją su stacionaru jam atrodo kaip „sovietinis marazmas“. Pavojaus varpais skambina ir savivaldybės. Panašu, kad niekam nesustabdžius suplanuotos reformos, galimai sulauksime visiško absurdo. Kad ir kokias utopines idėjas su gražiais tikslais piešia reformos autoriai, tačiau realybė, panašu, laukia visai kitokia – sveikatos priežiūros paslaugos bus dar labiau atitolintos nuo paprasto žmogaus. Galima spėti, kad reforma liks nepatenkinti ir dauguma medikų, ir dauguma Lietuvos gyventojų, kuriems prireikus realių medicininių paslaugų greičiausiai neliks nieko kito kaip tik kreiptis į privačias gydymo įstaigas. </p>
<p>Buvęs ministras A. Veryga atskleidė, kad SAM nauja sveikatos įstaigų reforma sieks apjungti dvi sunkiai apjungiamas pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros sritis.</p>
<p>Iki šiol sveikatos sistema veikė taip, jog sveikatos nusiskundimų turintis žmogus pirmiausiai kreipiasi į savo šeimos gydytoją, kuris sudaro gydymo planą ar prireikus siunčia pas kitus specialistus. Kitaip tariant, pagal dabartinę sistemą šeimos gydytojas daro viską, kad jo pacientas išvengtų hospitalizacijos ir kuo greičiau pasveiktų.</p>
<p>Gydymas stacionare iki šiol buvo skiriamas asmenims, kuriems jis jau neišvengiamas ir tais atvejais, kai reikia atlikti detalesnius tyrimus, o turimi sveikatos sutrikimai trukdo kasdienėms funkcijoms atlikti ir žmogui yra reikalinga nuolatinė specialisto priežiūra.</p>
<p>A. Verygos teigimu, šeimos gydytojo darbas gerai įvertintas būna tuomet, kai jo pacientas pasveiksta neguldant jo į gydymo įstaigą. Už kiekvieną išgydytą asmenį tokiam gydytojui yra mokamas atlygis.</p>
<p>Anot A. Verygos, ligoninės uždarbis jau yra skaičiuojamas visiškai kitaip: atsižvelgiama į infrastruktūros panaudojimą (ar ligoninės lova yra panaudojama), o apmokėjimas yra gaunamas už išgydytus pacientus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/veryyga.jpg" alt="" /></p>
<p>Dar sausio viduryje eksministras išsakė nemažai kritikos šiai pertvarkai, tačiau panašu, kad reformatoriai jos taip ir neišgirdo, mat ir dabar kai kuriose vietose iškyla neaiškumų ir dėl sveikatos centrų[1].</p>
<blockquote>
<p>„Užsimojo viską sulipdyti, ką rado. Tačiau yra savivaldybių, kur visa pirminė sveikatos priežiūra yra privati, pavyzdžiui, Plungėje. Ten nėra nė vienos savivaldybei priklausančios šeimos klinikos, kaip jie ten lipdys?“ – teiravosi A. Veryga.</p>
</blockquote>
<h2>Žmonės, atėję pas šeimos gydytoją, galėtų būti siunčiami tiesiai ligoninėn</h2>
<p>Sprendimas tokiu atveju, pasak parlamentaro, būtų paprastas. Anot jo, reiktų ne jungti dvi skirtingas sritis, o didinti joms skiriamą finansavimą ir didinti mokestį už „vieną žmogų“ taip leidžiant šeimos gydytojo institucijai plėsti savo komandą.</p>
<blockquote>
<p>Pasak A. Verygos, pirminių sveikatos priežiūros centrų sujungimas su ligoninėmis reikštų vieną – abiejų sričių skandinimą.</p>
</blockquote>
<p>Buvęs ministras neabejoja, kad pradėjus tokią reformą, galima būtų susidurti ir su tokiomis situacijomis, kai šeimos gydytojas, užuot užsiėmęs žmogaus gydymu, jį tiesiogiai pasiųstų į ligoninę „pasityrinėti, pasilašinti ir panašiai“. O tokiu būdu būtų iššvaistytos didelės sveikatos priežiūros lėšos ir dirbtinai būtų sukeltas hospitalizacijų skaičius.</p>
<blockquote>
<p>„Kyla klausimas – ko siekia ministerija, ketindama apjungti šias dvi sritis? Ar ji siekia gerinti paslaugų kokybę, mažinti išvengiamų hospitalizacijų skaičių ar visgi siekia sunkiai suprantamų tikslų, šiuos skambiai paslepiant po sveikatos vadybos tam tikrais tikslais?“ – svarstė A. Veryga.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gyd-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Parlamentas uždegė žalią šviesą reformos svarstymui</h2>
<p>Stipriai kritikuojama sveikatos priežiūros įstaigų reforma, nieko nepaisant, panašu, sėkmingai skinasi kelią toliau. Pranešama, kad ketvirtadienį Seimas uždegė žalią šviesą, kad būtų pradėta svarstyti ši reforma.</p>
<p>Projektams po pateikimo pritarė 71, balsavo prieš – 35, susilaikė – 20 parlamentarų, tad prie šio klausimo numatoma sugrįžti birželio 7 dieną[3].</p>
<p>A. Dulkys, pristatydamas sveikatos įstaigų reformos projektą pabrėžė, kad jo įgyvendinimas padėtų nuimti dalį krūvio nuo šeimos gydytojų pečių, daugiau dėmesio skirti ligų prevencijai ir konkrečiam paciento atvejui. </p>
<p>Anot jo, kad pokyčiai būtini rodo ir tai, kad dabar net apie 50 proc. savivaldybių gyventojų gana paprastų sveikatos priežiūros paslaugų vyksta gauti į didžiuosius Lietuvos miestus, todėl reformos tikslas – užtikrinti, kad „kuo daugiau gana paprastų, bet gyventojams lengvai ir greitai gaunamų savivaldybėse paslaugų būtų sprendžiama konkrečiose savivaldybėse“[3].</p>
<p>Sveikatos priežiūros įstatyme būtų įtvirtinta nauja stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos sąvoka, kuri reikštų, kad paslauga būtų teikiama pacientams, kuriems dėl jų būklės negali būti taikomas ne stacionarinis gydymas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0104-venteviteikaite-1-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kam ardyti tai, kas veikia gerai?</h2>
<p>Sveikatos priežiūros tinklo reformą ne kartą kritikavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), kurios nuomone, sprendimą reikėtų leisti priimti kiekvienai savivaldybei „už save“.</p>
<blockquote>
<p>Anot LSA, nėra tikslo ardyti gerai veikiančios ligoninės infrastruktūros, kurioje gyventojas gali gauti ir bendros chirurgijos, ir akušerijos, vaikų ligų, traumatologijos ar skubios pagalbos paslaugas. Juk pradėjus reformą, kai kuriems gyventojams, norintiems gauti šias paslaugas, tektų įveikti 50 ar net 100 km atstumą[6].</p>
</blockquote>
<p>Anot LSA prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, ministerija turėtų ne žarstytis gąsdinimais, kas bus nepaklusus, bet priešingai, stengtis pritraukti daugiau investicijų. </p>
<blockquote>
<p>Kitas LSA valdybos narių siūlymas yra netaikyti tokių pačių reikalavimų rajonų ligoninėms dėl intensyvios terapijos, intensyvios slaugos, anestezijos ir medicininės įrangos standartų kaip yra taikomi penkioms didžiausioms regionų ligoninėms.</p>
</blockquote>
<p>Kovo pradžioje iš LSA nuskambėjo raginimas šią pertvarką atidėti ir dėl susiklosčiusios neeilinės situacijos, kai tenka priimti iš karo Ukrainoje bėgančius žmones. Anot M. Sinkevičiaus, tai yra pats netinkamiausias metas reformai, mat po dviejų metų pandemijos kai kurie gyventojai dar nespėjo gauti reikalingų medicinos paslaugų, o medikai, po kelių metų intensyvaus maratono taip pat dar nežino, kokioje struktūroje jiems teks dirbti po pusmečio[5].</p>
<h2>Projekte pasigedo nuomonių ir derinimo su savivaldybėmis</h2>
<p>Minimame Vyriausybės projekte išsakytų įvairių asociacijų pozicijų pritrūko Jurbarko rajono merui Skirmantui Mockevičiui. Anot jo, nors aiškinamajame rašte buvo pabrėžta, kad projektas buvo pristatytas įvairioms struktūroms, jų reakcija į projektą liko neatskleista ir nėra aišku, kokios nuomonės laikosi kita barikadų pusė.</p>
<p>Jurbarko rajono meras atkreipė dėmesį, kad LSA nėra prieš sisteminius pokyčius, kurių tikslas yra gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, tačiau anot jo, negalima taikyti vienodų sprendimų visoms savivaldybėms, mat kas tiks vienai, gali visai netikti kitai[6].</p>
<p>Anot jo, šia pertvarka sveikatos priežiūros įstaigų jėgą ketinama sutelkti penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, tačiau kaip tik galbūt derėtų nuimti dalį krūvio nuo didžiųjų miestų medikų juos perskirstant į provincijas.</p>
<blockquote>
<p>S. Mockevičius atkreipė dėmesį, kad tokius svarbius planus derėtų derinti su kiekviena savivaldybe atskirai ir išsiaiškinti jos realią situaciją. Tik tokiu būdu, anot jo, būtų galima „sukonstruoti“ realiai veikiančią sistemą, o ne buldozeriu eiti į tikslą, kuriuo būtų nepatenkinta „visa Lietuva“.</p>
</blockquote>
<h2>Užsimota mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių</h2>
<p>Tokiai reformai nepritarimą išreiškė ir socialdemokratų frakcijos narys Eugenijus Sabutis, kurio nuomone, taip tik užsimota ženkliai sumažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, o ministerija esą leidžia susivokti, kad finansavimą gaus tik tos savivaldybės, kurios pačios pirmos pasiūlys, ką reikia naikinti[9].</p>
<blockquote>
<p>„Būsimos reformos kaina – daugiau nei 711 milijonų ES ir valstybės biudžeto eurų. Ministerijos valdininkai pasidarė sau reikalingą išvadą, kurią girdime ne vienerius metus: esą Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos bėda – tai per didelis ligoninių tinklas ir per didelis lovų skaičius jose. Jei palygintume: Vokietijoje lovų skaičius 100 000 gyventojų yra daug didesnis nei Lietuvoje. Bet mūsų ministerija nenori žinoti, kad Vokietijos niekas neverčia mažinti ligoninių lovų skaičiaus ar peržiūrėti ligoninių tinklo. Ministerija nenori pripažinti, kad ir Lietuvos niekas neverčia mažinti lovų skaičiaus, – tiesiog ministerijai taip lengviau pateisinti taupymą ligoninių ir ligonių sąskaita“, – atkreipė dėmesį E. Sabutis[9].</p>
</blockquote>
<p>Daugybę skylių registruotoje reformoje įžvelgia ir socialdemokratė Orinta Leiputė, mat yra susiduriama su situacija, kai mainais už savivaldybių sprendimą atsisakyti kokios nors ligoninės ar kokio skyriaus ligoninėje, šioms yra pasiūlomos piniginės lėšos. O štai paprastam žmogui tai sukels dar daugiau nepatogumų. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Pagal Vilniaus valdininkų planą reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugas Kėdainių gyventojams teiks Kauno įstaigos. Iš Pasvalio paliegę garbaus amžiaus gyventojai turės vykti į Šiaulius, iš Jonavos – į Kauną, tačiau jokių garantijų, kad ten gaus reikalingą paslaugą, jie neturės, o kaip jiems reikės sugrįžti namo – atskiras klausimas", – svarstė O. Leiputė[9].</p>
</blockquote>
