Neutrali šalis prie sankcijų visgi prisijungė
Rugpjūčio 16 d. Šveicarijos ministrų kabinetas priėmė sprendimą prisijungti prie 11-ojo antirusiškų Europos Sąjungos sankcijų, taikomų dėl agresijos prieš Ukrainą, paketo. ES šias priemones pritaikė birželio 23 d., Šveicarijoje jos įsigaliojo rugpjūčio 17 d. [1]
Šveicarija nėra ES narė, tačiau vaidina svarbų vaidmenį ES prekyboje. Taip pat ji palaipsniui prisijungia prie visų sankcijų paketų, nukreiptų prieš Rusijos fizinius ir juridinius asmenis. 11 sankcijų paketu blokas tikisi užkamšyti skyles, per kurias, nepaisant visų ribojimų, Rusijos karinei pramonei reikalingos prekės ir medžiagos vis tiek patenka į Maskvos rankas. Ypatingai prie to prisideda Rusijos kaimynės, ne tik prekiaujančios su ES šalimis, bet ir toliau palaikančios verslo santykius su Rusija. [2]
Ankstesnis sankcijų paketas jau smogė Rusijos arba su ja susijusiems bankams ir įmonėms bei jos energetiniam sektoriui. Tūkstančiams oficialių šalies asmenų buvo įvesti migraciniai ribojimai ir įšaldyti jų aktyvai. Dabar šveicarai nusprendė dar 87 įmonėms uždrausti tiekti į Rusiją dvejopos paskirties prekes, įskaitant elementų bazę ir vadinamuosius „prekursorius“ (pirminės medžiagos, kurios dalyvaudamos reakcijoje leidžia susiformuoti baigtinei medžiagai) kurie gali būti panaudoti cheminio ginklo gamybai.
„Finansų sferoje praplėstas jau galiojęs draudimas parduoti Rusijos piliečiams ir šalies juridiniams asmenims vertybinius popierius, nominuotus šveicariškais frankais ar kitos ES šalies-narės valiuta. Dabar jų pardavimas draudžiamas nepaisant to, kokios pasaulio šalies valiuta jie nominuoti“, – praneša šalies vyriausybė.
Nuolat auga prekybos su Rusijos kaimynėmis apimtys
Nepaisant skambių kalbų apie Rusijai įvedamas sankcijas, faktiškai jos nelabai veikia, kadangi auga daugelio Europos valstybių, įskaitant ir Šveicariją, prekybos su agresorės kaimynėmis apimtys.
Taip prekyba su Uzbekistanu padidėjo 24 proc., su Kazachstanu – 39 proc., su Armėnija – net 170 proc. Rekordiškai praėjusiais metais augo šveicarų prekybos su Centrinės Azijos šalimis , kurios staiga susidomėjo šveicariškai farmaciniais produktais, apimtys. Šiemet situacija, remiantis Federalinės muitinės ir pasienio kontrolės tarnybos duomenimis, išlieka tokia pati. [3]
Tiesa, dabar azijatai labiau domisi laikrodžiais, tiksliųjų instrumentų pramonės produkcija, juvelyriniais dirbiniais, staklėmis ir kita įranga. Šių prekių eksportas išaugo 30 proc. ar net daugiau. Šveicarai bando guostis tuo, kad išaugusios eksporto apimtys vis dar atsilieka nuo eksporto į tradicines rinkas, tokias kaip ES, JAV ar Kinija, bet tendencijos – daugiau negu aiškios.
Alberto Silinio (Alberto Silini) iš „Switzerland Global Enterprise“, nuomone, šveicariškų prekių eksportą į užsienio šalis skatinančios struktūros eksporto draudimo į Rusiją atveju, bendradarbiavimą su Kazachstanu ir kitomis regiono šalimis siūlo smulkioms ir vidutinėms įmonės, kurios ir sudaro Šveicarijos ekonomikos pagrindą.
„Be to, tiek Rusijoje, tiek kaimyninėse šalyse naudojama kirilica, todėl anksčiau į Rusiją orientuotos rinkodaros strategijos gali būti nesunkiai perorientuotos į šiuos naujus regionus. Tai, kas veikė Rusijoje, labai tikėtina, suveiks Uzbekistane arba Kazachstane“, – teigė A. Silinis. Visgi jis atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu minėtose šalyse, ir ypatingai – netoli sienos su Rusija, viena po kitos dygsta rusiškos įmonės. Esant tokiai situacijai, A. Silinis rekomenduoja šveicarų smulkiam ir vidutiniam verslui įdėmiai išstudijuoti savo naujuosius partnerius. Priešingu atveju jis rizikuoja patekti į nemalonią situaciją, su tikėtinu sąmoningu arba nesąmoningu dalyvavimu antirusiškų sankcijų apėjimo schemose.
Pačios mieliausios ir patraukliausios šalys
Šveicarai pagaliau pastebėjo ir tai, kad nuo karo, kuris trunka jau antrus metus, pradžios, eksportas iš kaimyninių šalių į Rusiją smarkiai išaugo. Aleksandras Libmanas (Alexander Libman), Rusijos ekspertas iš Laisvojo Berlyno universiteto, pastebi, kad tokiais atvejais galima kalbėti apie sankcijų apėjimą. Juolab kad tokios šalys kaip Kazachstanas, Kirgizija, Armėnija ir Baltarusija yra vadinamosios Eurazijos ekonominės sąjungos narės.
„Tai reiškia, kad tarp šių valstybių ir Rusijos nėra muitinių, kas daro jas ypač patraukliomis tais atvejais, kai norima patekti į Rusijos rinką“, – situaciją patikslino A. Libmanas. Ši aplinkybė seniai neramina ES, kadangi eksportas iš bloko valstybių į su Rusija besiribojančias šalis augo kartais. Reaguodama į tai ES kuria naujų eksporto draudimų, nutaikytų į kai kurias trečiąsias šalis, planus.
Tam buvo parengtas minėtas 11 sankcijų paketas. Be to, JAV taip pat įtaria, kad Rusija nesunkiai apeidavo iki šiol jai taikytas sankcijas. 2022 m. rugsėjį JAV Finansų ministerija pagrasino užsienio šalių bankams sankcijomis, jeigu jie nenutrauks bendradarbiavimo su rusiškąja Nacionaline mokėjimo kortelių sistema – kortelių „Mir“ operatoriumi. [4] Tuomet kazachų ir uzbekų bankai tuojau pat atsiribojo nuo Rusijos finansinės sistemos.
Taip pat ypatingo dėmesio sulaukė karinėje pramonėje galinčios būti panaudotos dvigubos paskirties prekės. Tokio tipo prekių eksportą iš Šveicarijos kontroliuoja Valstybinis ekonominių klausimų sekretoriatas. Institucija patikslino, kad jau užkardė kelis rusų bandymus įsigyti tokių prekių per Kazachstaną, Armėniją ir Uzbekistaną. A. Libmanas ta proga priminė, kad bet kokia sankcijinė politika skatino jos apėjimo schemų atsiradimą. Vienas iš tokių pavyzdžių – PAR taikytos sankcijos apartheido režimo metu: „Tuomet tokios šalys kaip Svazilandas ar Lesotas, tapusios savotiškais „atsarginiais įėjimais“, Pietų Afrikos Respublikos ekonomikoje vaidino analogišką vaidmenį“. [5]
Taip pat reikia nepamiršti, kad Rusija yra BRICS narė, o norą prisijungti prie šios sąjungos išreiškė dar 23 šalys. Jeigu jų prašymai bus patenkinti, ženkliai išaugs „atsarginių įėjimų“ skaičius, o kontroliuoti juos taps dar sunkiau.
