Suprasti akimirksniu
  • Ribojimai įvesti, prekyba vyksta toliau
  • Sankcijų daug, o darbų ir rezultatų - nesimato
  • Rusijai sankcijos galioja ne pirmi metai
  • Kokias sankcijas ES yra iki šiol patvirtinusi?
  • Kaip ES ketina užkirsti kelią šių sankcijų apėjimui?
Šaltiniai
Maskva
Nepaisant Vakarų spaudimo ir taikomų sankcijų, nemažai šalių bendradarbiavimo su Rusija nenutraukia, Elta nuotrauka

Ribojimai įvesti, prekyba vyksta toliau

Šveicarų laikrodžių koncerno „Swatch“ vadovas Nikas Hajekas (Nick Hayek), duodamas interviu laikraščiui „Blick am Sonntag“, negailėjo kritikos Vakarų Rusijai įvestoms sankcijoms. „Imkime kad ir karą Ukrainoje. Mes visi norime, kad šis konfliktas baigtųsi kaip galima greičiau. Žmonės žūsta kasdiena, nepaisant to, kurioje pusėje jie yra. Anksčiau mes kuluaruose mėginome rasti sprendimą pasitelkę diplomatiją. Šiuo metu jūs taip elgtis nebegalite, nes iškarto sulauksite kaltinimų, kad išduodate laisvę ir demokratiją“, - karčią tiesą įvardino verslininkas. [1]

Pasak jo, tik prabilus apie taiką, tuojau pat pasipila įvairiausių moralistų kritika.

„Politikoje, visuomenėje, bet kur. Dėl to mes patys tampame mažiau laisvi. Progresas reikalauja pragmatiškų sprendimų. Kaip manote, ar kam nors padėjo Vokietijos užsienio reikalų ministro žodžiai apie tai, kad Si Dzinpingas (Xi Jinping) yra diktatorius? [2]Vakarai ne tik kupini ambicijų, bet ir elgiasi dviveidiškai, kas aiškiai matosi sankcijų Rusijai atveju. Jie paskelbė jai sankcijas, bet tuo pat metu užkulisiuose toliau vykdo prekybą. O tai labiausiai naudinga amerikiečiams, kadangi jie gali tiekti Europai suskystintąsias gamtines dujas (EK neslepia, kad Europai ilgam išsivystė priklausomybė nuo amerikietiškų dujų). [3] Netikėtai Saudo Arabija tapo pagrindiniu energetinių išteklių tiekėju“, - toliau situaciją analizavo N.Hajekas.

Sankcijų daug, o darbų ir rezultatų - nesimato

Verslininko teigimu, įvesti sankcijas nėra sudėtinga.

„Bet reikia suvokti, kad tai padės tik tuo atveju, jeigu visi sąžiningai laikysis draudimų. Priešingu atveju tai bus tik tuščiažodžiavimas. Kalbant apie Šveicariją, jos stiprybė visuomet buvo tame, kad ja buvo pasitikima, o klausimus buvo siekiama spręsti taikiai. Mums niekada nebuvo galima prikaišioti, kad siekiame tik asmeninių interesų. Mes taip pat galime paskelbti sankcijas. Tai nėra problema ir suderinama su neutralitetu.

Tačiau visus, su sankcijomis susijusius, sprendimus turime priimti argumentuotai ir nepriklausomai nuo kitų šalių sprendimų. Galėtume vaidinti ir ženklesnį vaidmenį diplomatijoje. Juk galime neįkyriai pasikalbėję su kitomis šalimis išsiaiškinti, kokie sprendimai gali padėti užbaigti šį karą? Nors galbūt kaip tik tai dabar ir vyksta, tik mes nieko apie tai negirdime. Beje, kas nors tikrai tuo tiki? Šveicarija šiame konflikte nebegali vaidinti pozityvaus vaidmens. Šiuo metu Šveicarija užsiima tuo, kad ginasi nuo spekuliacijomis mus kaltinančių JAV ir Europos išpuolių.

Jos siekia, kad mus graužtų sąžinė ir tai lemia, kad esame priversti gintis. Gavę tokį vaidmenį, deja, bet negalime kurti pasitikėjimo vertų iniciatyvų. Man apie nūdieną susidaro būtent toks įspūdis. Šveicarija ginasi ir nerodo pasitikėjimo savimi, nors mums tikrai nėra už ką atsiprašinėti“, - apibendrino N. Hajekas.

Rusijai sankcijos galioja ne pirmi metai

Nuo 2014 m. kovo mėn. ES palaipsniui nustatė ribojamąsias priemones Rusijai, reaguodama į: [4]

neteisėtą Krymo aneksiją,

Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą,

neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų aneksiją.

Šiomis priemonėmis siekiama susilpninti Rusijos ekonominę bazę, užkertant Rusijai galimybę naudotis būtiniausiomis technologijomis ir rinkomis bei reikšmingai sumažinant jos pajėgumą kariauti.

ES taip pat priėmė sankcijas dėl:

Baltarusijos, reaguodama į jos dalyvavimą invazijoje į Ukrainą,

Irano, kiek tai susiję su bepiločių orlaivių gamyba ir tiekimu.

Kokias sankcijas ES yra iki šiol patvirtinusi?

Reaguodama į 2022 m. vasario 24 d. pradėtą agresijos karą prieš Ukrainą ir į neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono regionų aneksiją, ES Rusijai nustatė daug precedento neturinčių sankcijų.[5]

Jos papildo esamas priemones Rusijai, nustatytas reaguojant į 2014 m. jos įvykdytą Krymo aneksiją ir Minsko susitarimų nesilaikymą.

Sankcijos apima tikslines ribojamąsias priemones (individualias sankcijas), ekonomines sankcijas ir su vizomis susijusias priemones.

Ekonominių sankcijų tikslas – sukelti Rusijai didžiulių padarinių už jos veiksmus ir veiksmingai pažaboti jos galimybes tęsti agresiją.

Individualios sankcijos taikomos asmenims, kurie rėmė, finansavo ar įgyvendino veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, arba kurie gavo iš tokių veiksmų naudos.

Kaip ES ketina užkirsti kelią šių sankcijų apėjimui?

Siekdama spręsti didėjančio ES sankcijų apėjimo problemą, ES nutarė toliau stiprinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir intensyvinti techninės pagalbos teikimą.

Tik tais atvejais, kai bendradarbiavimas neduoda numatytų rezultatų, ES imsis skubių, proporcingų ir tikslinių veiksmų, kuriais siekiama tik kad Rusija negalėtų pasinaudoti ištekliais, leidžiančiais jai tęsti agresijos karą prieš Ukrainą, t. y. imtis tinkamų individualiai taikomų priemonių, kuriomis būtų kovojama su trečiųjų valstybių veiklos vykdytojų dalyvavimu palengvinant sankcijų apėjimą.

Po to, kai bus priimtos tokios individualiai taikomos priemonės, Sąjunga atnaujins konstruktyvų dialogą su atitinkama trečiąja valstybe.

Tuo atveju, jei, nepaisant individualių sankcijų ir tolesnių veiksmų, sankcijų apėjimas ir toliau bus reikšmingas ir sistemingas, ES turės galimybę imtis išimtinių, kraštutinių priemonių. Tokiu atveju Taryba gali vieningai nuspręsti apriboti prekių ir technologijų, kurias jau uždrausta eksportuoti į Rusiją, ypač mūšio lauko gaminių ir technologijų, pardavimą, tiekimą, perdavimą ar eksportą į trečiąsias valstybes, kurių jurisdikcijoje, kaip įrodyta, kyla nuolatinė ir ypač didelė rizika, kad jomis bus naudojamasi siekiant apeiti sankcijas.