Švedijos šiaurėje aptiktas ypač retų ir vertingų elementų telkinys
Švedijos valstybinė kalnakasybos bendrovė LKAB ketvirtadienį pasidalino netikėta, bet džiugia žinia, pranešdama, kad šalies šiaurėje esančioje Kirunoje aptiko daugiau kaip 1 mln. tonų retųjų žemės oksidų telkinį. Šis telkinys, tikėtina, yra didžiausias toks visame Senajame žemyne ir turi milžinišką potencialą Europos technologijų pramonei.
Naujai atrastas telkinys jau spėjo gauti ir vardą – Per Gejer. Jis yra visiškai netoli didžiausios pasaulyje LKAB geležies kasyklos, o pasinaudojus patogia lokacija, LKAB jau pradėjo rengti kelių kilometrų ilgio tunelį, maždaug 700 metrų gylyje esančioje Kirunos kasykloje, tiesiai link naujojo telkinio. Taip siekiama išsamiai jį ištirti ir parengti tolimesnius veiksmų planus, siekiant kuo greičiau pasinaudoti atradimu[1].
Retieji žemės oksidai yra naudojami daugelyje aukštųjų technologijų gamybos procesų: elektra varomuose automobiliuose, vėjo jėgainių turbinose, nešiojamuose kompiuteriuose ir telefonuose, mikrofonuose, garsiakalbiuose. Iki šiol Europa neturėjo prieigos prie žemės oksidų šaltinių, tačiau dabartinis atradimas gali būti žingsnis pokyčių link.
Sėkmingai pasinaudojus Švedijoje aptiktu telkiniu, Europos Sąjungos (ES) pramonė ir aukštųjų technologijų sektorius gali išgyventi tikrą renesansą, kuris gali padėti atsikratyti europinės priklausomybės nuo Kinijos.
Švedija džiaugiasi atradimu ir teigia, kad jis pasitarnaus tiek pramonei, tiek klimatui
„Tai gera žinia ne tik bendrovei LKAB, regionui ir Švedijos žmonėms, bet ir Europai bei klimatui. Tai gali tapti svarbiu pramonės elementu, padedančiu gaminti svarbiausias technologijas, kurios yra absoliučiai būtinos ekologiškam pramonės perėjimui“, – teigia LKAB generalinis direktorius Janas Mostromas, pažymėdamas, kad atrastas telkinys yra didžiausias Europoje.
Kaip per surengtą spaudos konferenciją teigia J. Mostromas, telkinys yra netoli jau esamos geležies rūdos kasyklos, o pati bendrovė apie jo egzistavimą žinojo bent kelerius pastaruosius metus. Tačiau atradimas ir galima jo reikšmė iki galo nebuvo aiški.
Bendrovė siekė tiksliai išsiaiškinti telkinio gylį ir dydį, o dabar entuziastingai praneša, kad telkinys bent teoriškai galėtų patenkinti didelę dalį Europos retųjų žemės oksidų poreikį[2].
„Šioje vietovėje žvalgomės jau ketverius ar penkerius metus. Šis telkinys yra atviras, o mes jo dar iki galo neapibrėžėme, todėl jis bus dar didesnis. Jis bus milžiniškas“, – teigia LKAB generalinis direktorius J. Mostromas.
Skelbiama, kad į šį projektą investuos pati bendrovė, kol kas valstybės ar net Bendrijos pagalba numatyta nėra. Vis dėlto, J. Mostromas neatmeta papildomos finansinės pagalbos ir investicijų galimybės.
„Tai nulems valdžia ir strateginiai sprendimai, kaip galime suprojektuoti kasyklą ir atlikti įvairias investicijas“, – sako jis.
Telkinys yra maždaug 400 metrų gylyje, o tai reiškia, kad iš pradžių LKAB pati be problemų galės iškelti oksidus.
Iki oksidų panaudojimo laukia dar ilgas kelias, gali prireikti net 10 ar 15 metų
Vis dėlto kelias iki realaus telkinio eksploatavimo bus ilgas. LKAB teigia, kad šiais metais pateiks paraišką dėl eksploatavimo koncesijos, tačiau pridūrė, kad prireiks mažiausiai 10-15 metų, kol potencialiai bus galima pradėti eksploatuoti telkinį ir tiekti oksidus į rinką[3].
Naujų kasyklų patvirtinimo procesas Švedijoje yra ilgas ir sudėtingas, nes dėl veiklos dažnai kyla ekologinis ir aplinkosauginis pavojus. Be to, Švedijos geologijos tarnybos Mineralinių išteklių departamento vyresnysis geologas Erikas Jonssonas pabrėžia, kad šiuo metu Europoje net trūksta oksidų perdirbimo ir tarpinių produktų gamybos pajėgumų.
Švedijos energetikos ir pramonės ministrė Ebba Busch teigia, kad leidimų išdavimo procesai yra vyriausybės prioritetas, tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra bendrai atsakinga už naujos strategijos, skirtos pagrindinių žemės metalų tiekimui užtikrinti, parengimą.
„ES vadovybė turi priimti strateginius sprendimus, kurie galėtų padėti tai padaryti“, – teigia ministrė.
Aukštųjų technologijų sektoriuje Europa gali tapti nepriklausoma nuo Kinijos
Švedijos energetikos ir pramonės ministrė atkreipia dėmesį ir į tai, kad dabar ES turi galimybę sustiprinti pačią savo saugumo politiką. Šiuo metu Europoje retieji žemės oksidai nėra išgaunami, todėl visas regionas yra priklausomas nuo importo iš kitų šalių, ypač iš Kinijos. Atsižvelgiant į tai, kad prognozuojama, jog ateinančiais metais retųjų žemės oksidų paklausa didės dėl didėjančio elektrinių transporto priemonių poreikio ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo, ES priklausomybė nuo Kinijos taip pat augs.
Kinija dominuoja ir pasaulinėje retųjų žemės oksidų rinkoje, gamindama daugiau kaip 80 proc. pasaulinės produkcijos ir tiekdama Europai net apie 95 proc[4].
Retųjų žemės oksidų atradimas Europoje svarbus tuo, kad savarankiškai juos išgaunančios ES šalys galės naudoti arba parduoti medžiagas didžiosioms pasaulio elektromobilių, energetikos įrenginių ar išmaniųjų technologijų kompanijoms. Taip ES prisijungti prie aukštųjų technologijų sektorių plėtojančių šalių būrio.
Priešingai nei signalizuoja jų pavadinimas, retųjų žemės oksidų mūsų planetoje aptinkama gana gausiai, tačiau anaiptol ne daugelyje pasaulio valstybių. Vis dėlto, manoma, kad retųjų žemės oksidų telkinių gali būti ir kitose Europos šalių teritorijose, ypač Šiaurės Europos šalyse.
Tiesa, net ir aptikus naujus telkinius, jais pasinaudoti nėra taip paprasta, o tam kelią užkerta ne vien biurokratinės aktualijos. Viena iš galimų kliūčių juos eksploatuoti yra didelės santykinės gavybos operacijų sąnaudos. Šiuo metu visoje ES yra tik viena retųjų žemės oksidų įmonė Estijoje.
