Švedija, Suomija ir Vokietija ruošia piliečius ir įmones karui?

Suomija ir Švedija piliečius informuoja apie pasirengimą galimam karui

Švedija pirmadienį pradėjo siuntinėti gyventojams apie penkis milijonus brošiūrų, kuriose jie raginami pasirengti galimam karui. Suomija taip pat imasi darbo ir sukūrė naują tokio pasirengimo interneto svetainę.

Tiek Švedija, tiek Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į Šiaurės Atlanto karinį aljansą (NATO) po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą. Nuo karo pradžios Stokholmas ne kartą ragino švedus rengtis galimam karui tiek psichologiškai, tiek ir logistiškai, motyvuodamas rimta saugumo padėtimi šalies kaimynystėje.

Knygelėje „Jei ištiktų krizė ar karas“, kurią siunčia Švedijos civilinių nenumatytų atvejų agentūra (MSB), pateikiama informacija apie tai, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, karui, stichinėms nelaimėms ar kibernetinėms atakoms.

Tai atnaujinta brošiūros, kurią Švedija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išleido penkis kartus, versija. Ankstesnė versija, platinta 2018 metais, pateko į laikraščių antraštes, nes pastarąjį kartą ji buvo išsiuntinėta švedams 1961 metais, t. y. Šaltojo karo įkarštyje.

32 puslapių dokumente paprastomis iliustracijomis išdėstytos Šiaurės šalims kylančios grėsmės, įskaitant karinius konfliktus, stichines nelaimes, kibernetines ir teroristines atakas. Jame pateikiami patarimai, kaip visam tam pasirengti, pavyzdžiui, turėti ilgai negendančių maisto produktų ir geriamojo vandens atsargų.

Atnaujintoje 2024 metų brošiūros versijoje daugiau dėmesio skiriama pasirengimui karui. Per ateinančias dvi savaites Švedijos namų ūkiams jų bus išsiųsta 5,2 mln. egzempliorių.

Brošiūra išleista švedų ir anglų kalbomis, o skaitmeninės versijos pateikiamos keliomis kitomis kalbomis, įskaitant arabų, persų, ukrainiečių, lenkų, somalių ir suomių.

Suomijos skaitmeninėje brošiūroje taip pat yra aiškinama, kaip vyriausybė ir prezidentas reaguotų ginkluoto užpuolimo atveju, yra pabrėžiama, kad Suomijos valdžios institucijos yra „gerai pasirengusios savigynai“.

Norvegai neseniai irgi gavo lankstinuką, kuriame raginama pasirengti savarankiškai išgyventi sunkumus bent savaitę: tokia rekomendacija pateikiama ekstremalių oro sąlygų, karo ir kitų grėsmių atveju. Vasarą Danijos nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra pranešė, kad elektroniniu paštu suaugusiems danams išsiuntė išsamią informaciją apie vandenį, maistą ir medikamentus, kurių jiems prireiktų trims dienoms išgyventi krizę^[1].

Vokietijos Bundesveras įmones supažindina su karo parengtimi

Vokietijos Bundesveras taip pat prabilo apie karo grėsmę ir ėmėsi mokyti įmones būti pasirengusioms karui. Bundesveras neseniai pradėjo rengti įmones, remdamasis politikų priimtu „Vokietijos operacijos planu“^[2]. 

Dokumente išvardinti visi pastatai ir infrastruktūros objektai, kuriuos ypač verta saugoti dėl karinių priežasčių, suformuluoti planai, kaip elgtis šalies gynybos ar įtampos atveju, siekiant reaguoti į galimą grėsmę iš Rusijos.

Ekonomikos vaidmuo plane taip pat aiškiai apibrėžtas, o Hamburgo prekybos rūmuose surengtame renginyje, įmonių atstovams pulkininkas leitenantas Jornas Plischke davė konkrečių patarimų.

Pavyzdžiui, kiekvienam šimtui darbuotojų rekomenduojama apmokyti bent penkis papildomus sunkvežimių vairuotojus, kurių šiuo metu nereikia. Kilus ekstremaliai situacijai, taip pat patariama įmonėms sudaryti konkretų planą, ko iš kurių darbuotojų tikimasi krizės atveju.

Primename, kad dėl Rusijos keliamos grėsmės Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius nori stiprinti Bundesvero operacinius pajėgumus.

„Iki 2029 m. turime būti gerai pasirengę karui. Turime vykdyti atgrasymą, kad užkirstume kelią blogiausiam“, – sakė jis, akcentavęs, kad svarbiausi dalykai yra finansai, ginkluotė ir personalas.

Lietuvos piliečiai gaus leidinį, informuojantį apie pasirengimą krizėms

Lietuvoje taip pat vis garsiau kalbama apie pasirengimą galimam karui ar kitoms netikėtoms krizėms. Dar iki šių metų pabaigos maždaug 900 tūkst. šalies gyventojų turėtų gauti specialų leidinį „Jei krizė arba karas: kaip elgtis“^[3].

Šiame leidinyje bus pateikiami patarimai, kaip pasiruošti krizinėms situacijoms ir vadinamai dienai X, taip pat, kaip įsitraukti į valstybės gynybą. Leidinyje patariama, kaip šeimai pasirengti karui ar krizei laukiant svarbiausių institucijų veiksmų, nurodytas ir daiktų, kurie turi būti išgyvenimo kuprinėje sąrašas.

Teigiama, kad toks leidinys padės numalšinti žmonių nerimą, paskatins juos pasiruošti galimam netikėtam scenarijui: jame pateikiama PAGD, karinė, psichologinė informacija, leidinyje yra „Blue/Yellow“ organizacijos surinktos ukrainiečių patirtys ir patarimai. Siekiama, kad kiekviena Lietuvos šeima šį leidinį turėtų namuose, susipažintų su jame pateikiama informacija.

„Kam to reikia? Tam, kad suteiktume pamatą, idėjas, integruotus, konkrečius pasiūlymus, kaip pradėti planuoti savo šeimos saugumą, galimų scenarijų atveju. Čia nebus nuo A iki Z, ką reikia daryti. Taip ir negali būti, nes scenarijų gali būti įvairių“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau rudenį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad tik vienas ketvirtadalis gyventojų turi sukaupę atsargų ekstremalioms situacijoms.