Nauja Švedijos realybė – kapinių plėtra dėl galimo karo
Švedija, ilgą laiką garsėjusi neutralia politika, dabar panašu, jog susiduria su nauja realybe. Šalyje pradėtos diskusijos apie kapinių plėtrą karo atveju, jei prireiktų laidoti tūkstančius žmonių. Ši iniciatyva atspindi platesnes Švedijos pastangas stiprinti civilinę gynybą ir pasirengti galimiems konfliktams, kuriuos išryškino geopolitiniai pokyčiai Baltijos regione.
Iniciatyvą inspiravo Švedijos bažnyčios nacionalinio sekretoriato rekomendacijos, parengtos remiantis Švedijos civilinių krizių valdymo agentūros (MSB) ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo krizei gairėmis. Šios rekomendacijos, anksčiau vertintos kaip teoriniai pasiruošimo planai, dabar tampa realybe, kurią nulėmė Švedijos prisijungimas prie NATO ir regima įtampa dėl Rusijos[1].
Panašu, jog kapinių plėtros planai ne tik rodo akivaizdų norą praktiškai pasirengti galimiems skaudiems karo padariniams, bet ir atskleidžia Švedijos visuomenės požiūrio pokyčius, kalbant apie saugumą ir galimas ateities grėsmes.
Švedai nori rasti daugiau žemės kapinėms, tačiau procesas gali užtrukti iki 10 metų
Švedijos laidojimo įstatyme numatyta, jog parapijų laidojimo asociacijos privalo turėti pakankamai žemės, kad karo atveju, jei to prireiktų, galėtų palaidoti iki 5 procentų parapijos gyventojų. Ši teisinė nuostata remiasi civilinės gynybos principais, skirtais užtikrinti greitus laidojimus krizės metu.
Vienas iš reikšmingiausių pavyzdžių – Geteborgo laidojimo asociacija, atsakinga už Švedijos antro pagal dydį miesto kapinių administravimą. Asociacija susiduria su dideliu iššūkiu – rasti mažiausiai 10 akrų (apie 40 470 kvadratinių metrų) žemės, skirtos greitiems laidojimams karo metu, jei reikėtų skubiai palaidoti apie 30 000 žuvusiųjų. Be to, papildomai reikalinga dar 15 akrų (apie 60 700 kvadratinių metrų) žemės reguliariam kapinių plėtojimui.
„Šios rekomendacijos reiškia, kad mums reikia daugiau žemės kapavietėms, ir tai yra ypač didmiesčių problema, kur žemės ištekliai jau dabar riboti – jų ne visada pakanka kapaviečių poreikiams patenkinti net ir ramybės bei taikos laikais,“ – pabrėžė Geteborgo laidojimo asociacijos vyresnioji patarėja Katarina Evenseth.
Kartu su vietos savivaldybe Geteborgo laidojimo asociacija nustatė tinkamą teritoriją naujai kapinių plėtrai. Tačiau šis procesas nėra greitas – sudėtinga leidimų gavimo procedūra ir statybų planavimas gali užtrukti iki 10 metų. Tai kelia papildomų iššūkių, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie švedai baiminasi, jog geopolitinė situacija gali reikalauti greitesnių sprendimų.
Tad Švedija susiduria su dilema: kaip greitai ir efektyviai užtikrinti infrastruktūros plėtrą esant krizinėms aplinkybėms? Iš tiesų, laidojimo asociacijų atvejis iliustruoja platesnę problemą, kaip sudėtingos administracinės procedūros kartais gali stabdyti kritiškai svarbių projektų įgyvendinimą.
Bažnyčia Švedijoje atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant civilinės gynybos planus
MSB ir toliau pabrėžia, kad pasiruošimas krizėms yra esminė valstybės saugumo užtikrinimo dalis. Šioje srityje Švedijos bažnyčia tapo viena iš pirmaujančių organizacijų, aktyviai įgyvendinančių civilinės gynybos planus.
„Jau 2015 metais vyriausybė įpareigojo įvairias institucijas vėl pradėti planuoti civilinę gynybą, ir daugelis organizacijų pradėjo ruoštis, o Švedijos bažnyčia yra šio planavimo priešakyje,“ – teigia MSB ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ekspertas Janas-Olofas Olssonas. „Deja, mums vis labiau primenama, kad karas gali įvykti, ir privalome būti tam pasiruošę.“
Šis švedų eksperto komentaras akivaizdžiai pabrėžia, kad civilinės gynybos klausimai Švedijoje tapo nebe teoriniai, o praktiniai, ir reikalauja konkrečių veiksmų. O bažnyčios vaidmuo civilinės gynybos stiprinime rodo platesnį Švedijos požiūrį – valstybė siekia mobilizuoti visas institucijas, įskaitant religines, kad būtų pasiruošta galimoms grėsmėms.
Švedija atsisako neutralumo ir pereina prie aktyvaus siekio plėsti savo saugumą
77.lt primena, jog nuo XIX amžiaus pradžios Švedija laikėsi neutralumo politikos. Net ir Antrojo pasaulinio karo metu ji išliko neutrali. Toks principas buvo svarbi šalies identiteto dalis, tačiau pastaraisiais metais, dėl augančių geopolitinių grėsmių, Švedija ėmė kardinaliai keisti požiūrį į saugumą.
2022 metais Švedija ir Suomija pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tai buvo ženklas, kad net šalys, tradiciškai laikomos neutralumo simboliais, nori kolektyvinės gynybos ir nebepasitiki vien neutralumu. O šių metų pavasarį Švedija oficialiai tapo 32-ąja NATO nare[2].
Be fizinės infrastruktūros plėtros, Švedijos vyriausybė aktyviai dirba informuodama visuomenę apie pasirengimą krizėms. Netgi buvo išleistos atnaujintos civilinės parengties instrukcijos, kuriose pateikiama informacija, kaip išgyventi karo metu. Beje, lankstinukus apie karą yra gavę ir Lietuvos gyventojai[3].
