<h2>Aptarta nauja misija – ateityje vakcinos turės pasiekti per 100 dienų</h2>
<p>Jau birželio 11 d. D. Britanijoje prasidėjo tris dienas trunkantis pasaulio lyderių, vadinamojo „didžiojo septynetuko“ (G7), kuriam šeimininkavo pats Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, susitikimas. Pasaulio viršūnės susitiko Anglijos pietvakarinėje Kornvalio grafystėje esančiame Karbis Bėjaus kurorte. Susitikime taipogi dalyvavo ir JAV prezidentas Joe Bidenas, Kanados premjeras Justinas Trudeau, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Italijos premjeras Mario Draghi, Japonijos premjeras Suga Yoshihide'as. Taip pat ir Europos Komisijos prezidentė Uršula von der Leyen bei Europos Tarybos prezidentas Čarlzas Michelis. B. Johnsonas susitikimą pristatė kaip galimybę apsvarstyti kaip kuo skubiau išspręsti užklupusios COVID-19 pandemijos padarinius ir klimato kaitos problemas:[1]</p>
<blockquote>Mes turime įsitikinti, kad kai atsistatysime, mes sugrįšime į dar aukštesnį lygį mūsų visuomenėse nei jis buvo prieš tai. Aš manau, kad dabar turime didžiulę galimybę tai padaryti, nes būdami G7 komandoje, mes susivienijome dėl švaresnio, ekologiškesnio pasaulio vizijos bei naujų sprendimų dėl klimato kaitos. Pasitelkiant tokias idėjas ir technologijas, kurias dabar naudojame, manau, kad yra puiki galimybė sukurti gerai apmokamų ir aukštos kvalifikacijos naujų darbo vietų. Ir manau, kad žmonės, iš mūsų valstybių dabar nori į tai orientuotis. Jie nori, kad mes būtume tikri, jog kartu įveiksime pandemiją ir diskutuosime taip, kad niekada nebetekų tam pasikartoti, tačiau tuo pat metu sėkmingai grįšime į prieš pandemiją buvusį laikotarpį, – teigė Borisas Johnsonas.</blockquote>
<p>Didžiojo septyneto darbotvarkėje pažymėta, jog birželio 12 d. G7 vadovai aptarė šimto dienų misiją, kuri reiškia, jog ateities pandemijos metu per 100 dienų galėtų būti užtikrintos saugios ir veiksmingos vakcinos, terapija bei diagnostika. Taipogi buvo pabrėžta, jog šios pandemijos metu mokslas pasiekė neįtikėtinų rezultatų, mat patvirtintas vakcinas jau turėjome per kiek daugiau nei 300 dienų, veiksmingus gydomuosius vaistus – per 138 dienas, o pirmasis greitasis diagnostinis testas buvo patvirtintas PSO per 236 dienas. Pažymima, kad 100 dienų ataskaitoje yra pateikiamos rekomendacijos vyriausybėms, pramonei, tarptautinėms organizacijoms ir kt. Joje taipogi pabrėžta, kad labai svarbu atlikti mokslinius tyrimus, pateikiamos tam tikros taisyklės verslo praktikoms, kurios padėtų tinkamai sureaguoti į ateities pandemijas.[2] Tiesa, vos septyni pasaulio lyderiai atstovauja daugiau nei 60 proc. žmonių, gyvenančių demokratinėse valstybėse visame pasaulyje, o tai yra daugiau nei 2,2 milijardo. Taipogi G7 narių rankose ir daugiau nei pusė pasaulio ekonomikos.</p>
<p>Tokio plano svarbą pabrėžė ir Melinda French Gates, pirmininkaujanti Billo ir Melindos Gatesų fondui:[3]</p>
<blockquote>Pasaulis gali pasiekti visuotinio sveikatos saugumo tik tuomet, jei bus prioritetas teikiamas pasauliniam kapitalui. Šiame plane pateikiama plataus užmojo darbotvarkė kaip G7 vyriausybės gali padėti stiprinti sveikatos sistemas, kad visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, būtų naudinga greitai reaguoti į ateities grėsmes.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/world-map-1.jpg" alt="100 dienų planas" /></p>
<h2>Susitikimo metu buvo aptarti svarbiausi dabartinės pasaulio krizės klausimai</h2>
<p>Pažymima, kad Jungtinė Karalystė yra suinteresuota į kuo greitesnę pandemijos pabaigą, mat yra daugelis kitų neatidėliotinų klausimų, kuriems negalima teikti prioriteto neišsprendus pandemijos padarinių. Jungtinė Karalystė, neseniai išstojusi iš ES, turi dar daug neatsakytų klausimų, tokių kaip: laisvosios prekybos skatinimas, pasiruošimas jau lapkričio mėnesį įvyksiančiai Jungtinių Tautų klimato konferencijai. Naujienų portalas „CNBC“ pažymi, kad vienas iš JK tikslų yra suvienyti grupę pagal šūkį: „atstatyk geriau“, tikintis, kad pandemijai pasibaigus, viskas ne tik grįš į buvusias vėžias, bet ir pranoks visų lūkesčius. Taip pat klausimai, susiję su Rusijos destabilizuojančiais veiksmais bei Kinijos prekybos politikos veiksmais nukelti į kitus aukščiausio lygio susitikimus.</p>
<p>G7 susitikimas yra pažymėtas ir to, kad aukščiausio lygio susitikimas vyksta pirmą kartą po to, kai Joe Bidenas yra išrinktas naujuoju JAV prezidentu. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas B. Johnsonas taipogi pridėjo, jog nori pasinaudoti G7 ir COP26 derybomis dėl klimato, kad po koronaviruso pandemijos būtų sukurta ekologiškesnė ir labiau klestinti ateitis. Taipogi pažymima, kad „CAFOD“ kampanijų vadovas Liamas Finnas teigia, jog aukščiausiojo lygio susitikime G7 vyriausybės bus skatinamos nedelsiant nutraukti visas išlaidas naftai ir dujoms užsienyje. Taip bus siekiama užtikrinti, jog skurdžiausios pasaulio valstybės turėtų lėšų atsistatyti.[4]</p>
<p>Pati organizacija „CAFOD“ (liet. Katalikų agentūra užsienio plėtrai) teigė sieksianti, jog G7 lyderiai išreikštų savo paramą vargingiausioms valstybėms tiesiog panaikindami šių skolas netgi ir privatiems skolintojams. Mat daugelis vargingai gyvenančių šalių šiuo metu išgyvenančios tikrą dilemą – padengti skolas ar padėti bendruomenėms atsigauti po koronaviruso sukeltos krizės. Taipogi, šiais metais D. Britanijai šeimininkaujant didžiojo septyneto susitikimui, Borisas Johnsonas turi lemiamą galimybę nustatyti toną, kuriuo keliu bus sukama siekiant sumažinti patirtus nuostolius.</p>
<p>Susitikimo metu Jungtinė Karalystė pareiškė iki rugsėjo pabaigos paaukosianti 5 milijonus vakcinų nuo koronaviruso dozių skurdžiausioms pasaulio šalims. Borisas Johnsonas taipogi įsipareigojo per ateinančius metus paaukoti dar 95 mln. vakcinų dozių, o iki metų pabaigos – dar papildomai 25 mln. Pažymima, kad iš 100 mln. dozių net 80 proc. bus skirtos pasaulinei iniciatyvai „COVAX“, o likusia dalimi bus dalinamasi su šalimis, kurioms vakcinų trūks. D. Britanijos ministras pirmininkas džiaugėsi, jog JK pavyko didžiąja dalimi prisidėti prie masinės vakcinacijos:[5] „Nuo šios pandemijos pradžios JK pirmavo bandydama apsaugoti žmoniją nuo šios mirtinos ligos. Daugiau nei prieš metus mes finansavome „Oxford-AstraZeneca“ vakcinos kūrimą“, – teigė B. Johnsonas. Taipogi D. Britanijos premjeras pridėjo, jog dėl sėkmingos šalyje veikiančios vakcinos programos, dabar šalis gali dalintis vakcinų pertekliumi su tais, kuriems labiausiai jos reikia.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/poor.jpg" alt="Skurdžios šalys" /></p>
<h2>Tarp B. Johnsono ir E. Macrono įvyko konfliktas – skauduliai dėl „Brexit“</h2>
<p>Konfliktas susitikimo metu tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovų įvyko po to, kai Emanuelis Macronas per diskusiją apie protokolą su Borisu Johnsonu pareiškė, jog Šiaurės Airija išties nėra Jungtinės Karalystės dalis. Įpykęs JK ministras pirmininkas pasiteiravo Prancūzijos prezidento kaip šis reaguosiantis, jei į Paryžių nebūtų leidžiama įvežti dešrelių iš Tulūzos. Tuomet, panašu, kad E. Macronas suprato, kas turima omenyje, tačiau atsakė, kad taip būti negali, man Paryžius ir Tulūza – tai tos pačios šalies miestai. Tiesa, tokie išsireiškimai ne juokais papiktino B. Johnsoną, kuris netrukus pasiūlė kai kuriems iš lyderių „įsikalti sau į galvą, kad Didžioji Britanija yra viena valstybė“.</p>
<p>Visgi, net ir tokiose aršiose diskusijose įžvelgiami tam tikri politiniai veiksmai – esą B. Johnsonas kalbomis apie „Brexit“ tik siekia nukreipti dėmesį nuo didesnių problemų.[6] Į klausimą dėl tolimesnės prekybos po „Brexit“ Šiaurės Airijoje įsitraukė ir Angela Merkel, pasisakiusi už pragmatišką šios problemos sprendimą. A. Merkel taipogi pabrėžė, kad D. Britanija ir Europos Sąjunga turi ir toliau bendradarbiauti, mat bendras klestėjimas yra labai svarbus. Tiesa, Didžiojo septyneto susitikimo metu Europos lyderiai B. Johnsonui paskelbė ultimatumą – D. Britanijos ministras pirmininkas privalantis laikytis savo duoto žodžio bei įgyvendinti Šiaurės Airijos protokolą, kuris buvo pasirašytas abiejų pusių. Tačiau B. Johnsonas ir vėl nesutiko, mat tai kelia grėsme Jungtinės Karalystės teritoriniam vientisumui.[7]</p>
<p>Konfliktai dėl Šiaurės Airijos likimo prasidėję jau kiek seniau – D. Britanijai dar 2016 metais prabalsavus už išstojimą iš ES, buvo pažymėta, kad Jungtinė Karalystė nebebus bendrosios rinkos ir muitų sąjungos dalimi. Tad Briuselis į D. Britaniją įvykus „Brexit“ žiūrės kaip į kitus ES nepriklausančius prekybos partnerius, tikrindamas viską, kas tik kerta sieną. Pažymima, kad 1998 m. buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas, pagal kurį buvo numatyta, kad sienos tarp Šiaurės Airijos bei Airijos Respublikos neturėtų būti. Kitaip tariant – jokių pasienio postų, jokių kamerų.[8]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/brexit.jpg" alt="Konfliktas dėl „Brexit“" /></p>
