<h2>Mitas, kad organizmo atsparumui suformuoti užteks dviejų vakcinų</h2>
<p>Taigi, bus privalu nuolat revakcinuotis. Tokiomis įžvalgomis jau pasirodžius pirmiesiems skiepams dalinosi asmenys, vėliau buvę išvadinti kuo tikriausiais „sąmokslo teoretikais“. Tiesa, kaip jau dabar matome, kad dalis iš tokių teorijų nėra iš piršto laužtos ir, vienu ar kitu būdu, jau yra įsitvirtinusios tarp mūsų (kaip antai „galimybių pasas“). Pirštu prie smilkinio sukiojo ir tiems, kurie teigė, kad su vakcina nuo COVID-19 reikės „žaisti“ dažnai, kaip ir su vakcina nuo gripo – neužteks vos dviejų vakcinų visam likusiam gyvenimui. Taigi, ir ši „teorija“ pasitvirtina. Netikite mokslu? Skaitykite toliau. Štai pagrindinis visuomenės informatorius COVID-19 klausimais, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis jau viešai prabilo apie trečiosios vakcinos reikalingumą. Tiesa, kas sekė naujienas, žino, kad dar praeitų metų gruodžio pabaigoje V. Usonis probėgšmais buvo užsiminęs, kad pirmųjų į Lietuvą atgabentų vakcinų veiksmingumas yra maždaug keliems mėnesiams, mat šių vakcinų molekulė yra greitai suyranti:[1]</p>
<blockquote>Duomenys rodo, kad ji (vakcina) yra saugi. Labai didelės diskusijos vyksta apie naują RNR vakcinų klasę. Tai minėjo profesorė, taip pat ir dėl teorinio saugumo, kas atsitinka su RNR molekule po to, kai ji patenka į paskiepyto žmogaus organizmą, taigi atrodo, kad atsakymai yra aiškūs – ji gana greitai suyra ir nebelieka jos ilgalaikio poveikio.</blockquote>
<p>Todėl jau dabar, gerokai įsibėgėjus vakcinacijai šalyje, V. Usonis jau teigia, kad dėl dabartinių vakcinų sudėties bus reikalinga nuolatinė revakcinacija:[4] „Vėliau didelė tikimybė, kad, panašiai kaip ir gripo atveju, tai taps sezonine vakcina. Kol kas tikslių duomenų neturime, bet apibendrinant tai, ką žinome, tai yra įmanoma. Dabar svarbiausia tinkamai pasiruošti 2021-2022 m. rudens sezonui. Ir pirmiausia raginu visus pasiskiepyti, kurie dar nėra to padarę. Vasara yra labai geras laikas pasiskiepyti ir pasiruošti. O tiems, kurie buvo skiepyti ankstyvą pavasarį, didelė tikimybė, kad rugsėjo, spalio mėnesiais, ruošiantis sezonui, gali būti pasiūlyta sustiprinta dozė“.</p>
<p>Nepamirškime, kad nors ir kai kurių pasaulio šalių pavyzdžiai parodė, kad vakcinos neapsaugo nuo Delta atmainos ir, didesnė tikimybė ja užsikrėsti yra paskiepytiems (kaip antai Izraelyje „Pfizer“ efektyvumas iš 94,3 proc. nukrito į 64 proc.[3]), V. Usonis mano priešingai, jog esamos vakcinos taipogi apsaugo nuo šios atmainos.[4]</p>
<p>Kiek kitą klausimą iškėlė duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius: „Kyla visai pagrįstas klausimas, jeigu vakcinos yra efektyvios, kodėl daugiau mirusiųjų yra tarp pilnai paskiepytų“. Mokslininkas pasidalino informacija, jog „Public Health England“ paviešintoje informacijoje apie Delta atmainą kol kas matomos nieko gero nežadančios tendencijos, mat pateikti skaičiai atrodo gan dideli, lyginant su tuo, kad amžiaus grupėje virš 50 metų pastebimas gana aukštas (60 proc.) mirtingumas tų žmonių, kurie yra pilnai vakcinuoti. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/v-zemlys-balevicius-2.jpg" alt="V. Zemlio-Balevičiaus pasisakymas" /></p>
<h2>Ilgai netrukus, SAM jau svarsto, kaip atrodys vakcinavimas trečiąja doze</h2>
<p>Taigi, artėjant rudeniui, kuris prognozuojamas gerokai liūdnesnis nei vasara, pasirodžius pasvarstymams apie revakcinaciją ir trečiąją vakcinos dozę paskiepytiems asmenims, sveikatos apsaugos ministerija jau prabilo, kad trečiajai dozei didelio pasirinkimo esą nebus – tam bus naudojamos „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinos. Svarstoma tik, ar revakcinacijai reiktų pilnos vakcinos dozės, ar užtektų tik pusės. Sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė teigė, kad tokia informacija turėtų pasiekti jau netrukus:[7] „Gamintojas žadėjo, kad atsakymas bus birželio mėnesio pabaigoje, bet, matyt, jie dar tokių patikimų išvadų taip pat neturi, bet tikimės, kad iki vasaros pabaigos tas išvadas turėsime ir labai tikiuosi, kad, praėjus nuo 9 iki 12 mėnesių, spalį-sausį mes jau tikrai skiepysime medikus ir vyresnio amžiaus žmones“.</p>
<p>Pirmosiomis gautomis vakcinomis pasiskiepijęs Santaros klinikų vedėjas Linas Svetikas „LRT“ taipogi teigė jau laukiantis tolimesnių ekspertų rekomendacijų:[7]</p>
<blockquote>Atsiranda naujų viruso atmainų, kol kas yra diskutuojama, ar turimos vakcinos yra efektyvios ir prieš šiuo metu esančias naujausiais atmainas, ir dar atsirandančias, ir atsirasiančias. Tikriausiai negalima taip vienareikšmiškai pasakyti, kad suskiepijus dviem vakcinos dozėmis mes esame visam laikui apsaugoti nuo šio koronaviruso.</blockquote>
<p>Dėl revakcinacijos tempo ir po kiek laiko ji būtų reikalinga, kol kas dar svarstoma – Vėžio instituto gydytojo Mariaus Striogos manymu, kol kas revakcinacija šalyje nėra reikalinga, tačiau pradedant kalbėti apie vis naujas pasirodančias viruso atmainas, esą reiktų turėti omenyje, kad specialistai konsensuso būdu gali sutarti, kad rizikos grupėms priklausantys žmonės būtų revakcinuojami nuo devinto mėnesio, kad esą sustiprinti imuninį atsaką.[7]</p>
<p>Tiesa, jei revakcinacija taps tokia dažna kaip ir nuo gripo, žinant ir girdint apie šalutinius vakcinų poveikius (kaip antai neseniai pasirodžiusi vaizdo medžiaga iš Garliavos vakcinavimo centro, kuriame po skiepo nualpo vaikinas ir mergina, bei daugelis kitų atvejų), kokia tikimybė yra užsikrėsti tokia sunkia COVID-19 forma, kuri būtų tolygi šių eksperimentinių vakcinų sukeliamiems šalutiniams reiškiniams? Įsivaizduokite, revakcinuojatės 2-3 kartus per metus ir kaskart patiriate šalutinius poveikius, su kuriais susidoroti tampa vis sunkiau. Juk persirgęs COVID-19 žmogus jau po pusmečio įgyja imunitetą ir gali išlikti atsparūs užsikrėtimui net daugiau nei 8 mėnesius.[8]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vakcinos.jpg" alt="Trečia vakcinos dozė" /></p>
<h2>Premjerė ragina paskubėti skiepytis – kitaip teks grįžti prie suvaržymų</h2>
<p>Prizai, loterijos už skiepus kai kuriuos išties paspartina pasiskiepyti. Kita dalis visuomenės vis dar laikosi savo įsitikinimų ar dėl kitų priežasčių nukelia neribotam laikui arba visiškai atsisako šios eksperimentinės vakcinos nuo koronaviruso. Neabejotinai, premjerė Ingrida Šimonytė pastebi, kad gyventojams apsispręsti skiepytis nepadeda nė nemokamos pramogos ar maistas. Ką toliau daryti? Ogi įveskime ribojimus. Neišeis gražiuoju, tai išeis ribojant žmogaus laisves. Štai premjerė jau prabilo apie artėjantį trečiąjį karantiną ir suvaržymus, o nuo karantino atšaukimo nepraėjo nė mėnuo:[9]</p>
<blockquote>Jau praėjusią savaitę sakiau ir tai pasitvirtina, kad situacijos gerėjimas yra sustojęs ir jau galima galvoti, kad yra šioks toks situacijos prastėjimas. Sakyčiau, kad tai galima iš savaitės duomenų jau patvirtinti, akivaizdu, kad atvejų skaičius didės, – teigė I. Šimonytė.</blockquote>
<p>Premjerė pridūrė, kad vertinant ribojimų įvedimą, yra vertinamas ne vienas rodiklis, mat labai svarbus yra ne tik atvejų skaičius per dieną, bet ir ligoninių užimtumas, kuris, kol kas „iš inercijos“ gerėja, mat ligoninių dinamika atsilieka daugmaž keletą savaičių. Todėl premjerė ir toliau ragina skiepytis tuos, kurie abejojo ar dar nesuspėjo, kadangi jei dar porą savaičių stebint esamą situaciją paaiškės, kad rodikliai blogėja, esą gali būti svarstomas grįžimas prie veiklų ribojimo, paliekant galimybę jomis naudotis tik tiems, kurie turi galimybių pasus.</p>
<p>Primename, kad liepos 12 d. duomenimis, per parą buvo fiksuoti 22 koronaviruso atvejai,[10] o šiuo metu paskiepytos visuomenės dalis sudaro 45,7 proc.[11] Galimai tokiais būdais premjerė ketina pagerinti šiuos skaičius, kadangi nenori „nuklysti“ nuo savo tikslo paskiepyti bent 70 proc. visuomenės, kuri po tokių išsakytų žodžių, bus apimta baimės ir puls daryti tai, ką „liepia“.</p>
<h2>Artėjantis ruduo gerų žinių neatneša – prognozuojamas atvejų kiekio augimas</h2>
<p>Jau atšaukus antrąjį karantiną, pasirodė premjerės Ingridos Šimonytės svarstymai, jog pabaigus karantiną, bus jau tariamasi, kada paskelbti sekantį. Dar tuomet premjerė nebyliai prasitarė, jog vakcinavimo tempai sekančio karantino įvedimai beveik įtakos neturės, kadangi „siaučia“ naujos atmainos, o šalių pavyzdžiai įrodė, jog net ir esant kur kas didesniems vakcinavimo tempams, atvejų skaičius ir toliau esą didėja. Tad, premjerės teigimu, rizikuoti Lietuvos sveikatos sistema – per didelė prabanga, o Vyriausybė turinti susitarti, „kokių aplinkybių sutapimas būtų pagrindas (Vyriausybei) grįžti nutarimo, kuris vėl iš naujo nustatytų karantino režimą“.[12]</p>
<p>Vos įpusėjus šiltajam sezonui, premjerė pranešė, kad laukia kiek nemalonus ruduo, jei iki tol nebus pasiektas kolektyvinis imunitetas:[13]</p>
<blockquote>Atvejų skaičius veikiausiai pradės augti netrukus. Pagrindinis klausimas yra, kada pradės augti įtampa gydymo įstaigose, kadangi ne pats atvejų skaičius yra problema, problema yra tada, kai tie atvejai virsta ligoninių lovų užimtumu, ypač reanimacijos lovų, – nuogąstavo Lietuvos premjerė I. Šimonytė.</blockquote>
<p>Panašu, kad protrūkio ilgai laukti neteks. Mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius jau įžvelgia ketvirtosios bangos pradžią. Tiesa, mokslininkas mano, kad nepriklausomai nuo atvejų kilimo, kol kas gali ramesni būti tie, kurie jau pasiskiepijo: „Kol kas ramiai gali gyventi tie, kurie yra paskiepyti. Skiepas apsaugo ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo poreikio kreipti dėmesį į naujienas apie COVID-19. O jos per pusantrų metų turėjo jau visiems nusibost. Taigi, nori ramiai gyventi, pasiskiepyk“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/v-zemlys-balevicius.jpg" alt="V. Zemlio-Balevičiaus pasisakymas" /></p>
<p>Tad prisimenant premjerės išsakytus žodžius, galime daryti išvadas, kad remiantis dabartine patirtimi, trečiojo karantino sulauksime nepriklausomai nuo to, kokie skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos tempai bus Lietuvoje. Juk paskiepyti žmonės taipogi gali platinti ir užsikrėsti šiuo virusu, o koronaviruso atmainos pagrinde plinta tarp paskiepytųjų, mat naujos viruso atmainos atsiranda iš to, kad skiepas sukelia atranką dėl antikūnų, kaip aiškino Nobelio premijos laureatas, virusologas Lucas Montagnieris, tuo pačiu masinę psichozę dėl visuotinių skiepų pavadinęs „didžiule moksline ir medicinine klaida“.[14] </p>
<p>Įdomu, ką į tokius Nobelio premijos laureato, regėjusio ne vieną žmonijos kartą, pasakymus atsakytų sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris imasi viešos reklaminės kampanijos skirtos paskatinti vaikų vakcinaciją. Ar gerbiamas A. Dulkys vis dar taip pat užtikrintai šiam mokslininkui teigtų, kad jis „netiki mokslu“? Ar tai frazė, skirta išimtinai tik „avių bandos“ visuomenei? Štai sveikatos apsaugos ministras visuomenei išdidžiai pristatė savo jaunėlę dukterį, kuri jau pasiskiepijo, kadangi yra „atsakinga, sauganti save ir aplinkinius“. Pasidalindamas šia žinia, A. Dulkys neslėpė džiaugsmo Lietuvos jaunuomene, mat net ir jauni žmonės esą „mato prasmę vakcinuotis“: „<…> Kuo daugiau pasiskiepijusių, tuo didesnė tikimybė, kad rudenį mums nereikės vėl skelbti karantino: ligoninės nebus perpildytos COVID-19 ligoniais, mokyklos nebus uždarytos, studentai galės grįžti į ugdymo įstaigas, verslams nereikės stabdyti savo veiklos ir balansuoti ties išlikimo riba“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-dulkus.jpg" alt="A. Dulkio pasisakymas" /></p>
