<h2>Būti poetu kainuoja brangiai, o pastangos dažnai neįvertinamos</h2>
<p style="text-align: justify;">Poezija yra vienas meniškiausių ir labiausiai sielą paliečiančių literatūros žanrų. Jautrūs kūriniai, estetiška kūryba ir ritmiškas skambesys – tai vienos pagrindinių savybių, kodėl poezija visuomet rasdavo savo kelią skaitytojų link. Vis dėlto, ne mažiau svarbi ir istorija bei žinutė, paskatinusi kūrinio atsiradimą.</p>
<p style="text-align: justify;">Jei senųjų laikų poezijos genijai įkvėpimo sėmėsi iš meilės istorijų ir kasdienybės romantizmo, tai šiuolaikinės literatūros tendencijos reikalauja įvairesnių temų spektro: svarbu tampa realių, visuomeninių problemų ir neteisybės iškėlimas viešumon tiek prozoje, tiek eilėse.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, daugelyje situacijų tai nepasiteisina, tikros ir svarbios istorijos, prisidėjusios prie poezijos kūrybos, nepasiekia klausytojo širdies, nepadaro trokštamo įspūdžio, o emocijų stokojančios kūrybos šiandieninis literatas rinktis taip pat vengia. Tai tik viena iš problemų, su kuriomis susiduria poezijos kūrėjai bei patys skaitytojai XXI a. </p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, poezijos kūryba yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik milžiniško talento ir motyvacijos, tačiau ir atidumo bei literatūros žinių bagažo. Juk šis žanras pasitelkia neįprastas rašymo formas, siekiant skirtingos žodžių interpretacijos bei emocinės reakcijos, kartu ir skaitytojo įsitraukimo. </p>
<p style="text-align: justify;">Poezijos rašymas neįsivaizduojamas be tokių meninių priemonių kaip asonansai, aliteracija, onomatopėja ir ritmas. Šie meniniai intarpai padeda ne tik eilių skambesiui, tačiau ir skatina geriau išlikti atmintyje, todėl daugelis mūsų savo mėgstamus eilėraščius galime padeklamuoti atmintinai net po kelerių metų.</p>
<p style="text-align: justify;">Savo kūrybą ištobulinę poetai geba meniškai įterpti metaforas ir metonimijas, kurios padeda vizualiai perteikti istoriją, o skaitytoją skatina eiles suvokti bei pritaikyti sau. Šių meninių priemonių įvaldymas reikalauja nemažai pastangų ir gebėjimų, o taip pat – laiko, todėl poezijos kūryba lėtas procesas.</p>
<p style="text-align: justify;">Menininkams, nusprendusiems savo karjerą kreipti būtent poezijos linkme, tenka susitaikyti su niūria kasdienybės praktika, o dažnas rašyti gali sau leisti tik laisvalaikiu, nes išgyventi iš to paprasčiausiai neįmanoma. Šiuolaikiniai žmonės nors ir be galo kūrybingi, į gyvenimą žvelgia mažiau romantiškai nei senųjų laikų poetai, todėl ekonominė pusė yra svarbi.</p>
<p style="text-align: justify;">Menkėjanti poezijos pasiūla atsispindi ir skaitytojų pasirinkimuose. Jeigu klasikos gerbėjai renkasi savo mylimus autorius, tai modernesnių kūrinių norintys, turi gerai paieškoti jų stilių atitinkančių eilių.</p>
<h2>Priverstinis poezijos ir socialinių aktualijų derinys dažniausiai nėra vykęs</h2>
<p style="text-align: justify;">Atradus mėgstamus modernios poezijos autorius, dažnas susiduria su gana kitoniška jų kūryba, lyginant su klasikine, daugelio pamėgta poezija, kurią skaitėme dar mokyklos suole. Iš ties, bet kokia poezija negali būti tiksliai apibrėžiama ir kategorizuojama. Šis žanras nors ir struktūrizuotas, tačiau kartu, laisvas – tai yra sudėtingas ir painus balansas, kurį nedaugelis poetų gali sėkmingai atrasti ir taikyti kūryboje.</p>
<p style="text-align: justify;">Tikriausiai kiekvienas mūsų gali perskaityti eilėraštį ir gebėti jį bent minimaliai analizuoti: išskirti formą, tikslą, mintį ir kokius jausmus žodžiai sukelia. Vis tik, šiuolaikinė poeziją sunku prisijaukinti tampa būtent dėl žodyno. Žinoma, mes gyvename XXI a. ir mūsų žodynas yra smarkiai pakitęs nuo XVII a. poetų kasdienybės garsų.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, poezija reikalauja tam tikro šykštumo ir atsargaus elgesio su žodžiais – nutylėti kai reikia, neapkrauti ir nesugadinti kuriamos emocijos[1]. Šiandienos poezijoje galime pastebėti gana platų žodyną ir drąsų jo taikymą kūryboje, tačiau tai pasiteisina ne visais atvejais. Juk poezija nuo prozos skiriasi tuo, kad dažnai turi pagrindinę mintį, kuri peržengia pažodinį tekstą[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Problema kyla, kai vartojami žodžiai sukuria priešpriešą su norima perteikti emocija ar žinute – kalbant jautria tema vartojamas kapotas ir glaustus žodynas arba atvirkščiai. Kai kuriais atvejais, tai išduoda modernybės kūrybą ir gali sukurti naujovišką, įdomų skambesį ir pasiekti skaitytojų ausis bei širdis. Vis tik dažnai, tokia kūryba lieka neišgirsta ir nepamėgta.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/toa-heftiba-sr5a9u_y96g-unsplash.jpg" alt="Poezija" /></p>
<p style="text-align: justify;">Svarbu aptarti ir jaunųjų poetų pasirenkamas temas. Šiais laikais visuomenė itin įsitraukusi į politinių, socialinių, aplinkosauginių problemų sprendimą, garsiai apie tai kalba ir diskutuoja, o šiuos pokalbius perkelia ir į meninę kūrybą, ne išimtimi tampa ir poezija. Iš ties, tai gali būti sveikintinas žingsnis – kalbėti ir viešai reikšti savo mintis esame laisvi ir galime tai daryti, o aktualios daugeliui problemos, gali pasiekti daugiau žmonių būtent meno pagalba.</p>
<p style="text-align: justify;">Tiesa, būtent poezijoje, sudėtingos ir gana aktualios temos veikia ne visuomet. Visų pirma, jau aptartas žodynas tampa didele problema ir praraja – atsiranda riba tarp kūrėjo ir skaitytojo. Reikia ypatingų įgūdžių, siekiant sukurti galingą žinutę turintį ritmingą ir emocionalų eilėraštį apie šylantį klimatą ar plastiko taršą.</p>
<p style="text-align: justify;">Ši tema itin specifinė ir reikalaujanti daug apsiskaitymo bei faktų, o poezijoje svarbiau emocijos. Jei pavyksta suderinti viską, galima išvysti nuostabų kūrinį, tačiau dažniau, mus pasitinka nusivylimas ir keista kūryba, kuri nėra nei labai įtraukianti, nei priverčianti mus jausti.</p>
<p style="text-align: justify;">Antrasis ne mažiau svarbus faktas, kurį svarbu paminėti yra tas, jog jaunieji kūrėjai skuba gręžtis nuo tradicijų ir ieško vis naujoviškesnių poezijos būdų. Nors tai neišvengiama modernybės dalis, didžiulė skaitytojų auditorija myli poeziją būtent dėl tradicinės, suprantamos eilėraščio struktūros ir formos.</p>
<p style="text-align: justify;">Daugelio literatūros mylėtojų nepamiršti sonetai, populiarūs ir šiandien, būtent dėl nekintančio formato ir stipraus emocinio poveikio, todėl kartais naujovės – atbaido galimą skaitytoją ir skatina rinktis laikui nepavaldžius poezijos autorius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/taylor-wright-ovwr8q-wl6i-unsplash.jpg" alt="Literatūra" /></p>
<h2>Šiuolaikiniai poetai stokoja autentikos ir jausmingumo</h2>
<p style="text-align: justify;">Būtent tuomet ir kyla klausimas dėl šiuolaikinių eilių prasmės ir mintis, išliekamosios vertės. Galima imti svarstyti, jog, galbūt būtent dėl tinkamų idėjų ir gebėjimų jas išpildyti stokos vis daugiau skaitytojų nusisuka nuo poezijos? Iš ties, būsimų poetų ir eiles kuriančių asmenų šiais laikais netrūksta.</p>
<p style="text-align: justify;">Daug poeziją mylinčių žmonių bando prasibrauti į literatūros pasaulį, tačiau daugeliui nepavyksta, taip pat, kaip ir sukurti emocingas, bet kokybiškas eiles. Ne vienas jaunasis rašytojas bando semtis įkvėpimo iš senosios klasikos, kartu pridėdamas savojo šarmo ir modernybės prieskonių, vis tik, dažniausiai tai baigiasi eilėmis, kurios nėra literatūriškai kokybiškos, kartu, turi ir mažai prasmės bei emocinės galios.</p>
<p style="text-align: justify;">Kita vertus, eilės rašomos pagal griežtą, iš kur nors nusižiūrėtą formą, vengiant savųjų intarpų, kitoniškumo bei jausmų, taip pat nesulaukia populiarumo[3]. Tokie eilėraščiai, galbūt techniški bei kokybiški, tačiau lieka visiškai neutralūs skaitytojo akyse. Iš ties, šiuolaikinė poezija verčia stengtis pasitelkti visus įmanomus gabumus ir dar daugiau, tačiau net ir to, neretai nepakanka.</p>
<p style="text-align: justify;">Poezija yra vienas nuostabiausių literatūros žanrų, kuris tikriausiai gyvuos amžinai. Nors šiuo metu pastebimas menkesnis susidomėjimas eilėmis, žmonės vis dar žavisi klasikos poetų kūryba, o jaunieji menininkai drąsiai išbando savas jėgas ir idėjas. Pastebimas ir naujų poezijos žanrų gimimas bei siekis atrasti vis įvairesnę skaitytojų auditoriją.</p>
<p style="text-align: justify;">Nemaža dalis šiuolaikinių rašytojų pasitelkia išmanias technologijas ir socialinius tinklus, o ten, atradę savąją auditoriją dalijasi kūrybos trupiniais, taip pasiekdami vis daugiau naujų skaitytojų ir poezijos gerbėjų. Iš ties, tinkamam eilėraščiui pasiekus žmogų, turi gimti ryšis ir emocija, juk poeziją reikia ne tik skaityti, bet ir jausti.</p>
