<h2>Priemonė padės kovoti su koronaviruso ekonominiais padariniais</h2>
<p>Gegužės 25 d. Europos Komisija net dvylikai ES narių išmokėjo net 14,137 mlrd. eurų paramą pagal septintąją finansinės paramos dalį pagal SURE priemonę. Likusios dešimt šalių šia priemone jau pasinaudojo, tad šiandien lėšos buvo paskirstytos Belgijai (2 mlrd. Eur), Bulgarijai (511 mln. Eur), Kiprui (124 mln. Eur), Graikijai (2,54 mlrd. Eur), Ispanijai (3,37 mlrd. Eur), Italijai (751 mln. Eur), Lietuvai (355 mln. Eur), Latvijai (113 mln. Eur), Maltai (177 mln. eurų), Lenkijai (1,56 mlrd.), Portugalijai (2,41 mlrd. eurų) bei Estijai (230 mln.). EK pažymi, jog Estija ir Bulgarija pirmą kartą gauna finansavimą pagal SURE priemonę.[1]</p>
<p>Europos Komisija pažymi, jog ši, septintoji finansinė priemonė buvo išleista 2021 m. gegužės 18 dieną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ši priemonė yra skirta valstybėms narėms kovoti su paliktais COVID-19 pėdsakais šių ekonomikoje – staigiu valstybės išlaidų padidėjimu, mažėjančiu gyventojų užimtumu, nepamirštant ir savarankiškai dirbančių asmenų. Taip pat SURE priemonė padėsianti valstybėms padengti išlaidas, tiesiogiai susijusias su nacionalinių trumpalaikio darbo schemų finansavimu.</p>
<p>Pažymėtina, jog pagal šią priemonę ES suteikė beveik 90 mlrd. eurų papildomų paskolų ir visos šalys, kurios kreipėsi pagalbos, ją ir gavo. Pasak Uršulos von der Leyen, ši priemonė yra Europos sėkmės istorija ir iki šiolei yra naudinga 30 milijonų darbuotojų bei net 2,5 milijono įmonių. Mat tai priemonė, skirta atsigauti po pandemijos mestų iššūkių. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eur.jpg" alt="SURE parama" /></p>
<h2>SURE priemonė veiksmingai sušvelnino didelį socialinį COVID-19 poveikį</h2>
<p>Dar 2021 m. kovo 22 d. Europos Komisija pateikė ataskaitą dėl šios priemonės veiksmingumo – joje nurodyta, jog ši priemonė padėjo užtikrinti, kad, priešingai, nei pasaulinės finansų krizės metu, paramą gaunančiose valstybėse nedarbo lygis būtų gerokai mažesnis, nors BVP ir sumažėjo labiau. Taip pat pažymima, kad ES turi aukštą kreditingumo reitingą, dėl kurių valstybės, pasinaudojusios SURE priemone, sutaupė net 5,8 mlrd. Eur, kurie būtų buvę skirti mokėti palūkanoms.[2]</p>
<p>EK pažymi, jog Europos ekonomikai gaivinti buvo sukurta iniciatyva „Naujos kartos Europos Sąjunga“ (angl. „Next Generation EU“). Šią iniciatyvą sudaro skatinamųjų priemonių rinkinys, skirtas ekonomikos gaivinimo skatinimui. Pandemijos „nustekentai“ Europai numatytas net 1,8 trilijonų eurų biudžetas. Tiesa, galioja tam tikros išlygos – daugiau kaip 50 proc. sumos turi būti skirta modernizavimo rėmimui. Kaip pavyzdžiai nurodomi:[3]</p>
<ul>
<li>Moksliniai tyrimai ir inovacijos pagal programą „Europos horizontas“;</li>
<li>Teisingos klimato politikos ir skaitmeninės pertvarkos rėmimas iš Teisingos pertvarkos fondo pagal Skaitmeninės Europos programą;</li>
<li>Ekonominės parengties, atsigavimo lygio didinimas bei atsparumas pagal programą „EU4Health“ iš rezervo „rescEU“.</li>
</ul>
<p>Europos Komisija nurodo, jog priemonių rinkinyje skiriamas didelis dėmesys valstybių prisidėjimui prie ES prioritetų įgyvendinimo kaip antai sanglaudos ir bendros žemės ūkio politikos modernizavimo. Taip pat nepamirštama ir sparti klimato kaita – kovai su ja skiriama net 30 proc. ES lėšų. Prioritetas telktinas ir biologinės įvairovės apsaugai bei lyčių lygybei, kas iš dalies paaiškina, kodėl lytinės orientacijos klausimai Lietuvoje tapo valstybinės svarbos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/es-parama.jpg" alt="ES parama" /></p>
<h2>ES skiria aktyvią paramą užimtumui po COVID-19 krizės</h2>
<p>EASE – tai veiksminga ir efektyvi parama ES gyventojų užimtumui skatinti po COVID-19 krizės, kurios metu dalis gyventojų neteko darbų arba jų pajamos sumažėjo. Naudojantis šia priemone, EK skatina naujų darbo vietų kūrimą ir gyventojų migraciją tarp darbų, įskaitant skaitmeninį bei žaliąjį sektorius. Naudojantis šia priemone, yra teikiamos rekomendacijos dėl darbo rinkos politikos ir nurodoma kaip ES valstybės narės galėtų naudoti lėšas remiant EASE politiką.</p>
<p>Priemone susidomėjusios valstybės narės turinčios parengti nuoseklius „paketus“, kuriuose privalo nurodyti laikinąsias ir nuolatines priemones, kuriomis bus sprendžiami krizės sukelti darbo rinkos padariniai. EK teigimu, EASE paketus turi sudaryti trys komponentai:[4]</p>
<ul>
<li>Parama ir paskata verslui;</li>
<li>Kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių suteikimas;</li>
<li>Didesnė parama užimtumo tarnyboms, didžiausią dėmesį skiriant darbingo amžiaus jaunimui ir darbuotojams, kuriuos pandemija paveikė labiausiai.</li>
</ul>
<p>Valstybė iš gautos paramos turi remti įmones ir skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir išlaikymą ne tik esant paramai, bet ir po jos, tad labai svarbu užtikrinti, kad net ir nutraukus paramą, sukurtos darbo vietos išliks ir nebus fiktyvios. Labai svarbi parama ir savarankiškai dirbantiems asmenims – valstybės šiems asmenims turi gerinti socialinės apsaugos sąlygas. ES narės raginamos skatinti gyventojus kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti – krizės metu tai gali padėti išlikti „paklausiam“ darbuotojui ir dirbti pagal tuometinę rinką taip neiškreipiant bendro valstybės gyventojų užimtumo „paveikslo“. </p>
<p>Taip pat didelis dėmesys telktinas ir kiekvieno asmens poreikiams darbo rinkoje – numatoma, kad profesinio mokymo programose turėtų būti pateikiamas subalansuotas profesinių įgūdžių ir kompetencijų derinys. Nurodoma, kad valstybėje turi būti suteikiamos galimybės specifinių žinių mokytis darbo vietoje. Mat trumpi kursai, atitaikyti pagal darbuotojų poreikius, gali ne tik palengvinti jauno žmogaus darbinę patirtį, bet ir labiau į darbo rinką integruoti vyresnio amžiaus žmones.</p>
<p>Tiesa, ar tokiomis priemonėmis bus skatinamas eilinis žmogus, o finansavimas dėl pandemijos nenuguls ten, kur „reikia“, pamatysime jau netrukus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/european-comissiom.jpg" alt="ES priemonių tikslai" /></p>
