<h2>Arktinius šalčius išgyventi padedantis kailis apsaugo ir nuo nepageidaujamų kamerų objektyvo</h2>
<p style="text-align: justify;">Tikriausiai ne vienas mūsų bent kartą esame pagalvoję, kokią magišką galią norėtume įvaldyti. Tikėtina, jog dažnas svajoja apie gebėjimą skraidyti, o galbūt, skaityti mintis. Vis tik, tikrai ne maža dalis svajotų ir apie galimybę tapti nematomais – atsidurti ten, kur geidžia širdis ir ir elgtis kaip panorėjus be niekieno žinios ar smalsių žvilgsnių.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors suprantame, kad tai tik fantazijos, visgi panašia ypatybe gali pasigirti žinduoliai, su kuriais susidurti akis į akį mes patys tikrai nesvajojame. Baltieji lokiai, nuo kitų savo rūšies atstovų išsiskiria puikią šilumos izoliaciją turinčiu kailiu.</p>
<p style="text-align: justify;">Lokio plauko molekulės viduje esanti tuščiavidurė šerdis itin veiksmingai apsaugo gyvūną nuo infraraudonųjų spindulių, kartu ir nuo šilumos išsiskyrimo iš kūno[1]. Tai ypač svarbu gyvūno gerovei užtikrinti – juk lokiai gyvena šaltojoje klimato juostoje, todėl turi gebėti išgyventi net esant arktiniam šalčiui.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, lokio kailis apsaugo gyvūną ne tik nuo žvarbių orų, bet ir nuo infraraudonųjų spindulių technologijos pagalba veikiančių kamerų. Kaip rašo sitn.hms.harvard.edu, kadangi kailis padeda sulaikyti šilumą gyvūno kūne, lokio kūno temperatūra lieka pastovi ir nekintanti, taip kartu suvienodinant ir oro temperatūrą aplink – taip lokys tampa nematoma figūra, kurios užfiksuoti nepajėgia ir moderniausi prietaisai.</p>
<p style="text-align: justify;">Šia neįprasta kailio funkcija susidomėję mokslininkai, tyrimų ir analizės pagalba siekia sukurti dirbtinį baltojo lokio kailio atitikmenį. Sėkmingai pritaikius tokį atradimą, jis gali itin pasitarnauti ir žmonių veiklose, pavyzdžiui karo ar ginkluotų susirėmimų metu, pasitelkus tokį atradimą galima sėkmingai pasislėpti nuo priešų ugnies.</p>
<h2>Mokslininkai tikisi sukurti dirbtinį lokio kailio atitikmenį</h2>
<p style="text-align: justify;">Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad baltojo lokio kailis yra visiškai neišskirtinis ir įprastas tokiam žinduoliui. Balta kailio spalva tarnauja kaip puikus kamufliažas gyvenant snieguotose bei kalnuotose vietovėse, o itin tankus daugiasluoksnis kailis apsaugo nuo pačių žvarbiausių orų, palaiko šilumą net sušlapus lediniuose vandenyse.</p>
<p style="text-align: justify;">Tačiau, į gyvūno kailio struktūrą pažvelgus pro mikroskopą, galima sužinoti, jog lokio plaukas turi tuščiavidurę šerdį, kuri atspindi atgalinę IR emisiją iš gyvūno kūno[2]. Ši funkcija padeda išvengti šilumos netekimo ir palaiko pastovią gyvūno kūno temperatūrą. Vis tik, šiuo metu yra žinoma ir tai, kad tuščiavidurės šerdies dėka lokio kailis suteikia jam tam tikrą pranašumą – jis suteikia gyvūnui nematomumo galių – lokys tampa nepastebimas infraraudonųjų spindulių prietaisų ir naktinio matymo kamerų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-maksim-romashkin-6152244.jpg" alt="Šaltis" /></p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, kyla daug klausimų ir diskusijų, kaip gi oras aplink gyvūną susiderina su lokio kūno temperatūra? Kaip rašo insidescience.org, paskutiniai tyrimai rodo, jog plauko luobelė gali turėti dar nepažintą šilumos išlaikymo savybę, o kūne susikaupusi šiluma, kuri ore sklinda iš gyvūno odos kaip infraraudonųjų spindulių šviesa ir šokinėja aplink gyvūną, nėra pastovi, todėl tampa sunkiai pastebima.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiuo metu tyrėjai yra sukūrę kompiuterinį modelį, vaizduojantį baltųjų lokių plaukų sluoksnį. Taip siekiama ištirti, kaip lokiai ir kiti arktiniai gyvūnai sušyla. Nors šilumos perdavimas gali vykti trimis skirtingais būdais, šiuo atveju, nustatyta jog svarbu koncentruotis tik į du: laidumą bei konvekciją. Laidumas yra procesas, kurio metu šiluma juda tarp dviejų objektų, tuo tarpu konvekcija – šilumos judėjimas skysčių ar dujų pavidalu[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Pavyzdžiui, mūsų būstų šilumos izoliacijos yra projektuojamos pagal šios du šilumos perdavimo būdus, sulaikant šiltą orą mažoje erdvėje, laidumo principu. Mokslininkai daro prielaidą, kad būtent taip veikia ir kai kurių žinduolių kailis.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis gi, anot insidescience.org, dalis mokslininkų su tokia nuomone nesutinka, ir tikina, kad trečioji šilumos perdavimo rūšis – šiluminė spinduliuotė yra efektyviausias būdas šilumai palaikyti ir yra atsakymas į klausimą, dėl lokių kūno šilumos ir gebėjimo pasislėpti nuo šilumą atskiriančių kamerų.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, spinduliavimas yra elektromagnetinėmis bangomis išsiskirianti energija, pavyzdžiui, saulės šiluma, kurią jaučiame ant odos karštą vasaros dieną.</p>
<p style="text-align: justify;">Infraraudonasis spindulys yra šiluminės spinduliuotės bangos ilgis, kurį nustato naktinio matymo akiniai, nes gyvi kūnai skleidžia šilumą, tačiau baltieji lokiai yra taip gerai izoliuoti savo kailio, kad jie nėra matomi ir su naktinio matymo akiniais[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Anot anotinsidescience.org informacijos, Danielis Koonas, fizikas iš Šv. Lauryno universiteto Niujorke, teigia, kad „kai žmonės bando sekti baltus lokius, jie negali naudoti naktinio matymo akinių ar kitų panašų įtaisų, nes gyvūnai susilieja su sniego fonu". Nors mokslininkai išbandė įvairius infraraudonųjų spindulių įrenginius, tai nepadėjo, todėl akivaizdi išvada yra ta, kad gyvūno kūno temperatūra susiderina su aplinkos. </p>
<p style="text-align: justify;">Nors tikslus tokios savybės evoliucinis pagrindas nėra aiškus, baltieji lokiai yra dvigubai apdovanoti – juk jie taip gali puikiai užsimaskuoti ir įprastoje dienos šviesoje – saulės šviesa beveik visiškai susiderina su kailio spalva.</p>
<p style="text-align: justify;">Remiantis anotinsidescience.org informacija, šiuo metu vyksta tyrimas, kurio metu jau yra sukurta 100 dirbtinio lokio kailio atitikmenų. Visgi, nustatyti ar šis atradimas gali būti naudojamas ir žmonių veiklose gali prireikti daugiau laiko. Mokslininkai siekia sukurti tam tikrą gobtuvą laboratoriniam triušiui, o jau veikiančia šilumos palaikymo technologiją, pavadintą „Bai“, užpatentavo ir tikisi pluoštą paversti komerciniu produktu. Visgi, kad šis projekto sėkmė gali būti tik sąlyginė, o išradimas, tikėtina, funkcionuos tik laboratorijoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-pixabay-53425.jpg" alt="Lokys" /></p>
<h2>Baltųjų lokių stebėsenai pasitelkiamos mokslininkų pajėgos bei pačios naujausios technologijos</h2>
<p style="text-align: justify;">Visgi, aplinkosaugininkai ir gamtininkai turi atidžiai sekti baltųjų lokių populiaciją ir migraciją, todėl jų stebėsenai pritaikytos itin inovatyvios technologijos.</p>
<p style="text-align: justify;">Dar 2016-ais JAV ir Rusijos mokslininkai bendradarbiavo, siekiant suskaičiuoti visą Arkties baltųjų lokių populiaciją, o tam buvo naudojamos prie lėktuvo pritvirtintos infraraudonųjų spindulių šiluminių kamerų technologijos[5]. Lėktuvui nusileidus pakankamai žemai, lokiai tapdavo mažiau atsparūs kamerų objektyvams ir menkus judėjimo veiksmus pavyko užfiksuoti.</p>
<p style="text-align: justify;">Šis tyrimas, kurį atliko NOAA „Fisheries" ir mokslininkai iš Rusijos valstybinio žvejybos laivyno tyrimų ir projektavimo instituto, buvo vykdomas Čiukčių jūroje, esančioje tarp JAV, Aliaskos valstijos ir Rytų Rusijos. Buvo nustatyta, kad regione gyvena viena iš 19 poliarinių lokių pogrupių, taip pat ir kelios ruonių rūšys[6].</p>
<p style="text-align: justify;">Tyrime buvo naudotos aukštos raiškos kamerų ir objektyvų derinys. Įprastai, šiltakraujai lokiai, šaltoje Arkties aplinkoje, yra matomi tik kaip baltos dėmės, tačiau technologiškai pažangūs prietaisai leido kiekvieną tokią dėmę ištirti atskirai ir įvertinti ar tai iš ties gyvūnas. </p>
<p style="text-align: justify;">Baltieji lokiai nėra vieninteliai gyvūnai, kurie yra dalinai atsparūs infraraudonųjų spindulių kameroms. Kiti arktiniai žinduoliai, įskaitant lapes ir triušius, gali turėti tą pačią savybę, tačiau šiuo metu mokslininkus domina būtent baltieji milžinai.</p>
