<h2>NATO artimiausiu metu gali pasipildyti naujomis narėmis</h2>
<p>Rusijos siekis sustabdyti NATO plėtrą įsiveržiant į Ukrainą atsisuko prieš pačią šalį agresorę. Neutraliomis buvusios Baltijos jūros regiono šalys Suomija ir Švedija žengia sparčius žingsnius narystės NATO link. Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin pareiškė paramą šalies stojimui į NATO. Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime pabrėžiama, kad narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą[1]. Švedija dėl stojimo į NATO taip pat ketina apsispręsti per kelias artimiausias dienas. </p>
<p>Suomijos prezidentas S. Niinisto taip pat pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“.</p>
<p>Šią savaitę savo poziciją dėl jungimosi į NATO turi paskelbti ir Švedija.</p>
<p>Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde ketvirtadienį sakė, kad Suomijos vadovai perdavė „svarbią žinią“ ir pridūrė, kad jos šalis priims sprendimą po to, kai bus pateikta saugumo politikos konsultacijų ataskaita[2].</p>
<p>Tačiau Rusija nelaukia daugiau naujienų iš potencialių naujųjų NATO narių ir nedelsdama svaidosi grasinimais.</p>
<blockquote>
<p>Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigia, kad Suomijos narystės NATO siekis yra grėsmė Rusijai.</p>
<p>Tuo tarpu buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas vėl grasina branduoliniu karu.</p>
</blockquote>
<h2>Suomija žengia istorinį žingsnį</h2>
<p>Ketvirtadienį Suomijos vadovai pareiškę, jog pritaria šalies narystei NATO žengė istorinį žingsnį. Prezidento ir premjerės pareiškimas paliko mažai vietos spekuliacijoms, ar šios šalies valdžia įtemptu laikotarpiu ryšis pradėti procedūras dėl tapimo Aljanso nare. </p>
<blockquote>
<p>„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – teigiama bendrame prezidento S. Niinisto ir premjerės S. Marin pranešime[3].</p>
</blockquote>
<p>Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.</p>
<blockquote>
<p>„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“.</p>
</blockquote>
<p>Suomijos prezidentas iškart užkerta kelią Rusijos teiginiams apie galimą grėsmę ir teigia, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“.</p>
<p>Diena anksčiau Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat pateikė išvadą, jog NATO narystė būtų tinkamas pasirinkimas šaliai. Teigiama, kad didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei NATO.</p>
<blockquote>
<p>„Suomija 100 proc. pateiks paraišką ir labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare“, – prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Charly Saloniusas-Pasternakas.</p>
</blockquote>
<p>Gegužės 15 d. numatytas Suomijos prezidento ir ministrų posėdis[4]. Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.</p>
<p>Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai.</p>
<p>Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.</p>
<blockquote>
<p>„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/edoardo-ceriani-era_fjnkeeq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Suomiai kardinaliai pakeitė savo nuomonę dėl NATO</h2>
<p>Rusijos vasario 24 dieną pradėtas karas Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO.</p>
<p>Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.</p>
<blockquote>
<p>Praėjusią savaitę atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad Suomijoje 76 proc. gyventojų pritaria stojimui į NATO.</p>
</blockquote>
<p>Antrajame pasauliniame kare Suomija ir SSRS buvo priešingose barikadų pusėse, o suomiai net atrėmė sovietų invazijos bandymą 1939–1940 m. Žiemos kare.</p>
<p>Tačiau galutiniame taikos susitarime Suomija neteko 10 proc. savo teritorijos ir per visą Šaltąjį karą išliko neprisijungusi prie NATO.</p>
<blockquote>
<p>Suomijai įstojus į NATO, Rusijos ir Aljanso sienų ilgis padidėtų daugiau nei dvigubai. Suomija turi 1 300 km sieną su Rusija[5]. Švedija sienos su Rusija neturi.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lilzidesigns-xzekyfpi6s8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Švedija gali sekti Suomijai iš paskos</h2>
<p>Suomijos kaimynė Švedija, kuri ligi šiol taip pat nepriklausė Aljansui ir buvo neutrali, šiuo metu svarsto galimybę prisijungti prie NATO. Švedijos valdančioji partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.</p>
<p>Valdančioji Socialdemokratų partija šią savaitę rengia partijos susirinkimus, siekiant sužinoti narių nuomonę dėl narystės NATO, prieš partijos vadovybei savaitgalį priimant galutinį sprendimą[6]. Švedijos kairiųjų ir žaliųjų partijos nepritaria narystei.</p>
<p>Parlamente vyksta visų partijų saugumo komitetų susitikimai, o jų ataskaita turi būti pateikta gegužės 13 d. Oficialus Švedijos prašymas įstoti į NATO gali būti pateiktas birželio mėnesį Madride vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/marek-studzinski-r-kzs-y11n4-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusija švaistosi grasinimais</h2>
<p>Rusija nepritaria istoriškai neutralių Suomijos ir Švedijos potencialiam prisijungimui prie NATO, o Aljanso plėtrą sustabdyti bando grasinimais.</p>
<p>Ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas teigė, kad NATO plėtra prie Rusijos sienų nedaro pasaulio ir Europos žemyno stabilesnio ir saugesnio. Jis teigia, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO kelia „neabejotiną“ grėsmę Rusijai[7]. </p>
<blockquote>
<p>Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu perspėjo, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų veiksmų – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.</p>
</blockquote>
<p>Ministerija apkaltino NATO siekiu sukurti „dar vieną karinės grėsmės mūsų šaliai flangą“. </p>
<p>Rusija tvirtina, kad Suomijos karinio neprisijungimo politika ilgą laiką tarnavo kaip stabilumo pagrindas Šiaurės Europoje[8], o Suomijos prisijungimas prie NATO pažeistų 1947 m. sutartį, kurioje „numatyta šalių pareiga nesudaryti sąjungų ir nedalyvauti koalicijose, nukreiptose prieš vieną iš jų“.</p>
<p>Savo pranešimą Rusijos užsienio reikalų ministerija apibendrina taip:</p>
<blockquote>
<p>„Mes reaguosime pagal situaciją“.</p>
</blockquote>
<p>Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs šalies prezidentas D. Medvedevas taip pat piktinasi galimu Suomijos ir Švedijos prisijungimu prie NATO ir grasina branduoliniu karu:</p>
<blockquote>
<p>„NATO šalys pumpuoja ginklus Ukrainai, treniruoja jų karius naudotis vakarietiška įranga, siunčia samdinius ir vykdo pratybas sąjunginėse šalyse prie mūsų sienų, visa tai didina tiesioginio ir atviro NATO ir Rusijos konflikto tikimybę“[9].</p>
</blockquote>
<p>D. Medvedevas teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Visada yra rizika, kad toks konfliktas išvirstų į pilną branduolinį karą. Tai būtų katastrofiškas scenarijus visiems“.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Suomijos prezidentas iš karto paruošė atsaką Rusijai.</p>
<blockquote>
<p>„Jei Suomija artimiausiu metu įstos į NATO, o Rusijai kils klausimų, kodėl, mano atsakymas būtų toks: „Jūs tai paskatinote – pažvelkite į veidrodį“, – sakė Suomijos valstybės vadovas.</p>
</blockquote>
<p>NATO valstybių lyderiai sveikina Suomijos žingsnį link narystės NATO. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje paskelbė, jog kalbėjosi su kolega iš Suomijos ir taip pat pagyrė šios šalies siekį stoti į NATO.</p>
