Suomijos ministro Vilė Tavijo perspėjimas kitoms šalims
Kadangi Helsinkis privalo padėti Kijevui, morališkai neteisinga yra remti Maskvos politikai pritariančias šalis, yra įsitikinusi naujoji Suomijos vyriausybė. Čia reikia prisiminti, kad pagrindiniais suomių paramos gavėjais ilgus metus buvo vargingiausios Azijos ir Afrikos šalys, tad tokie Helsinkio pareiškimai ima priminti silpnesniųjų šantažą.
Juolab kad, naujoji vyriausybė nusprendė mažinti paramą Rusijos veiksmų neskubančioms pasmerkti šalims, riboti imigraciją, apsunkinti leidimų gyventi ar pilietybės suteikimo procedūras, nurodo „The Times“. [1]
„Pagrindinė Suomijos pareiga – palaikyti Ukrainą ir, prisimenant nepakeliamas ukrainiečių kančias, morališkai neteisinga būtų toliau tiekti pagalbą Rusijos invaziją palaikančių šalių vystymuisi“, – pabrėžė naujasis Suomijos vystomojo bendradarbiavimo ir užsienio prekybos ministras Vilė Tavijo.
Ministras paragino besivystančias šalis, užuot toliau palaikius Maskvą, daugiau dėmesio skirti savo vidiniai vystymuisi. Jis apgailestavo, kad vis dar yra valstybių, kurios, gaudamos paramą iš Suomijos, toliau nepaiso tarptautine teise paremtos tvarkos ir negerbia Ukrainos valstybinio suvereniteto.
V.Tavijo pažadėjo pasistengti, kad tokia praktika kaip galima greičiau išplistų ir tarp likusių Europos šalių.
Pastaruosiuose parlamento rinkimuose Suomijoje laimėjo dešinioji Koalicinė partija, vadovaujama Peterio Orpo. Ji sudarė koaliciją su kitomis trimis partijomis: Tikraisiais suomiais, Švedų liaudies partija ir Krikščionimis demokratais. [2]
Ankstesniam premjerui palikus postą, P.Orpo jį perėmė birželio 20 d.
Tikėtina, suomių paramą praras Afrikos valstybės
Vyriausybė nepatikslino, kokios šalys praras Suomijos paramą ir pagal kokius kriterijus bus vertinama jų politika Rusijos atžvilgiu. „The Times“ patikslino, kad pagrindiniais suomių paramos gavėjais yra Kenija, Nepalas, Tanzanija, Mozambikas ir Etiopija. Praėjusių metų rudenį Helsinkis skyrė 15,7 mln. eurų, kad ukrainietiški grūdai pasiektų Afrikos iškyšulio valstybes – Somalį, Etiopiją, Eritrėją ir Džibutį.
Ankstesnė šalies vyriausybė santykius su Afrikos valstybėmis stengėsi stiprinti, o 2021 m. buvo patvirtinta speciali strategija, apibrėžianti santykius su šiuo kontinentu.
„Afrika tapo gerokai svarbesniu strateginio, geopolitinio ir prekybinio-ekonominio sektorių žaidėju“, – tuomet teigė URM vadovas Peka Havisto.
Europos Komisija ragina draugauti su Afrikos šalimis
Įdomu tai, kad tuo pat metu, karo Ukrainoje fone Europos Komisija ragino stiprinti ryšius su vargingiausiomis pasaulio šalimis. EK vadovė Ursula fon der Lajen teigė, kad dabartinė situacija atvėrė naują galimybių langą. [3]. Pasak jos, dėl atsiradusios įtampos santykiuose su Rusija ir Kinija, G7 šalys (Kanada, Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija bei Vokietija) turėtų daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su vadinamaisiais globaliais Pietumis – Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos valstybėmis.
