<h2>Vasarą sukčiai nesnaudžia – ir toliau rengia atakas prieš atsipalaidavusius gyventojus</h2>
<p>Vasara – bene geriausias laikas veikti, kadangi dauguma žmonių atostogauja ir dažnai nepagalvoja apie netoliese tykančias grėsmes. Tai aktualu ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui, kuris galvoja, kad „jau manęs tai tikrai niekuomet neapgaus“. Klystate! Sukčiai tobulėja kartu su žmogumi ir, jei nepasižymite itin dideliu atidumu ir žiniomis, tuomet tobulėti tikrai yra kur.</p>
<p>Jūs atostogaujate, bet sukčiai – tikrai ne. Tai akivaizdu ir remiantis „Swedbank“ duomenimis, teigiančiais, jog per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna net iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus „apšvarinti“. Žmogus gali sulaukti ne tik skambučių, bet ir SMS žinučių su netikromis nuorodomis į netikrą banko puslapį taip skatinant atblokuoti užblokuotas sąskaitas ar sustabdyti neegzistuojančius pavedimus. </p>
<p>„Swedbank“ informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės teigimu, vienas iš skambinančių sukčių bruožų yra tas, jog šie patys skambina ir prašo asmeninių duomenų. Tai – nebūdinga bankų darbuotojams. Ž. Augonė perspėja, jog kai kuriuos sukčius nėra sunku atpažinti dėl vartojamos rusų kalbos, esą jie dažniausiai skambina ne iš Lietuvos per nuotolinio bendravimo programėles, tokias kaip „Viber“, pažymėjo „ELTA“.</p>
<p>Žinant pagrindinius bruožus, sukčių nuo banko darbuotojo atskirti nebėra taip sunku:[1]</p>
<blockquote>Sukčiai į gyventojus dažnai kreipiasi vardu, pasako daugiau asmeninių detalių, o pokalbio metu sumaniai išgavę kitą informaciją, sukčiai sudaro įspūdį, kad asmens duomenis gavo iš banko. Tačiau pokalbiui sukčiai būna pasiruošę iš anksto, o duomenis susirenka iš kitų šaltinių, įskaitant pačių gyventojų socialinių tinklų paskyras, – perspėjo Ž. Augonė.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cyber-thief.jpg" alt="Sukčių atakos vasarą" /></p>
<h2>Net ir atliekant įprastas kasdienes funkcijas galima pakliūti į pinkles</h2>
<p>„SEB“ bankas prieš metus sukūrė testą „Pinklės“, kuriame pateikiami įmantriausi sukčių metodai, itin aktualūs ir dabar. Čia kartu pateikiami ir „SEB“ saugumo eksperto Audriaus Šapolos patarimai, į ką derėtų atkreipti dėmesį.</p>
<p>A. Šapolos teigimu, jei gaunate SMS žinutę, labai svarbu išlikti atidiems ir nepulti spausti ant nuorodų:[4] „Jie (sukčiai) gali pasirinkti bet kokią tapatybę ir pakeisti SMS siuntimo nustatymus taip, kad žinutės atrodytų kaip siųstos banko. Sukčiai gali pasirinkti bet kurios įmonės ar asmens pavadinimą, net ir pasivadinti Mama ar Kalėdų seneliu“, – perspėjo ekspertas.</p>
<p>Ekspertas taipogi pabrėžė, jog jokia institucija neturi teisės prašyti asmeninio prisijungimo prie interneto banko duomenų. O jei gavote SMS su nuoroda į interneto banką, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar svetainės adreso pradžioje yra tvarkingai nurodytas „https://“, ar nėra gramatinių klaidų ir, ar logotipas atitinka tikrąjį banko logotipą ir internetinio puslapio dizainą. Pabrėžiama, kad bankas savo klientams nesiunčia nuorodų, kurios prasideda „bit.ly“ ir pan.[4]</p>
<p>Savo asmeninius PIN kodus programėlėje „Smart-ID“ reikia suvesti tik tada, kai savarankiškai yra jungiamasi prie banko, pervedami pinigai kitam asmeniui arba duodamas sutikimas dėl naujų banko paslaugų užsakymo. Jeigu banko operacijos nėra atliekamos, o prašomas PIN kodas – greičiausiai, tai bus sukčių darbas.[4]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bank.jpg" alt="Sukčių pinklės" /></p>
<h2>Patikima spyna reikalinga ne tik apsaugoti namams, bet ir lėšoms banke</h2>
<p>Namus saugome kaip įmanydami – įsistatome šarvotas duris, įsidedame patikimą spyną, stengiamės nepamesti raktų. Tačiau ar taip pat rūpestingai saugome ir savo internetinę bankininkystę bei kitus duomenis? Audrius Šapola teigia, jog vien sudėtingo slaptažodžio, kad apsaugoti duomenis, tikrai nepakanka – dažnai juk žmonės susikuria nesudėtingus slaptažodžius ir juos naudoja ne vienoje paskyroje, apsidrausdami, kad jų nepamirštų. Tas pats galioja ir elektroniniam paštui, juk jį viešiname visur – savo socialiniuose tinkluose, pirkdami internetu, galiausiai duodame mažai pažįstamiems žmonėms, kad šie su mumis susisiektų elektroniniais laiškais.</p>
<p>Apie saugumo priemones nesusimąstome pagrinde dėl laiko stokos – juk norisi kuo greičiau užbaigti pradėtą operaciją, o ne dar kelias minutes suvedinėti papildomą informaciją. Todėl A. Šapola pataria jungiantis prie el. pašto dėžutės naudoti „Google Authenticator“ mobiliąją programėlę – jungiantis prie pašto dėžutės esą nebeužteks tik suvesti adreso ir slaptažodžio, o, pavyzdžiui, jungiantis iš naujo įrenginio ar naršyklės, reikės suvesti kodą programėlėje. Toks būdas esą labai panašus į „Smart-ID“, kuomet vartotojo prašoma užtvirtinti sandorį PIN kodu.[5]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/code.jpg" alt="Duomenų apsauga" /></p>
