Išmetamo maisto kiekį nori mažinti pardavinėdami pasenusius produktus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija žengė su dar viena „inovacija“ – siūlo sekti kai kurių Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu ir imti prekiauti pasenusiais maisto produktais. Esą taip bus galima sumažinti maisto švaistymo problemą. Tokią iniciatyvą itin skeptiškai pasitinka vargingiausiais šalies gyventojais besirūpinantis „Maisto bankas“. Šios organizacijos vadovas mano, kad tai ne tik nespręs maisto švaistymo problemos, bet ir dar labiau ją pagilins, o tai greičiausiai lems ir tai, kad bus pamaitinama dar mažiau skurstančiųjų.
„Siūlome leisti ilgiau pardavinėti tuos produktus, kurie yra ženklinami „geriausia iki“. Ne visi žino, bet Lietuvoje ir Europos Sąjungoje yra dvejopas ženklinimas. Yra produktai, kurie turi ženklinimą „tinka vartoti iki“ ir yra produktai, kurie yra negendantys ir kurie ženklinami „geriausia iki“. Būtent apie antrąją grupę kalbame“, – sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ministerijos teigimu, jei parduotuvėms būtų leista prekiauti senstelėjusiais maisto produktais, per metus nebūtų išmesta apie 50 tūkst. tonų maisto[1].
Šiuo metu senstelėjusius produktus galima tik aukoti labdarai
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė priminė, jog prekybininkai „geriausia iki“ pažymėtus produktus šiuo metu gali tik aukoti labdarai. Norint tokius produktus pardavinėti, žinoma, pigiau, prekybininkai turėtų prisiimti visą atsakomybę už šių produktų saugumą.
„Atsirastų daugiau įvairovės vartotojų pasirinkimui. Ir natūralu, kad ta įvairovė būtų siejama ir su kaina. Dabar prekybininkai kainomis konkuruos (kaip asociacija negalime pasakyti, kokio dydžio nuolaidos bus), jie konkuruos ir šitomis kainomis.
Vartotojui galiotų tokios pat teisės kaip ir įsigijus bet kokį produktą iki to termino galiojimo“, – sakė R. Vainienė[2].
Kas mėnesį aukoja maisto už šimtus tūkstančių eurų
„Maisto bankas“ yra viena iš pagrindinių organizacijų, kur keliauja jau senstelėjęs maistas. Didieji prekybos tinklai, o kai kurie mažesni taip pat, net ir žaliavų gamintojai jau besibaigiančius produktus aukoja organizacijai, kuri rūpinasi skurstančiais Lietuvos žmonėmis.
„Jei maistas yra geros prekinės išvaizdos, tada jis tiesiogiai atiduodamas labdaros organizacijoms, kurios vėliau išdalina sunkiau gyvenantiems žmonėms.
Su „Maisto banku“ mes jau bendradarbiaujame nuo 2007 metų. Tai yra nuolatinis procesas, kai kiekvieną dieną organizacijos savanoriai važiuoja į 228 parduotuves, surenka prekes, kurioms likusios kelios dienos iki galiojimo pabaigos, – aiškina prekybos tinklo atstovė. – Taip pat turime sutartis su bene dvidešimt verslininkų ir ūkininkų, kuriems atiduodame tokias prekes kaip gėlės, tam tikri maisto produktai, kurie nebetinkami perdirbimui ar kitokiam žmonių vartojimui. Iš jų gaminami pašarai gyvuliams arba kompostas“, – sako Prekybos tinklo „IKI“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Tokiu pat principu vadovaujasi ir prekybos tinklas „Maxima“.
„Kiekvieną mėnesį „Maisto banko“ globojamiems žmonėms vidutiniškai skiriame maisto produktų už daugiau nei 40 tūkst. eurų.
Deja, bet nerealizuotas, pasibaigusio galiojimo maistas tampa atliekomis, tačiau ir šiuo atveju stengiamės, kad jis grįžtų į žiedinės ekonomikos ciklą ir jame būtų perdirbtas.
Iš maisto atliekų gaminamos biodujos, kurios yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys. Tokiu būdu maisto atliekos virsta tvariu atsinaujinančios energijos šaltiniu, kartu mažėja neigiamas poveikis aplinkai ir kovojama su klimato kaita. Pasibaigusio galiojimo maisto produktus atiduodame ir ūkininkams, kurie juos panaudoja kaip gyvulių pašarą ar kompostuoja. Per metus ūkininkams perduodame apie 200 tonų negyvūninės kilmės maisto“, – sako ir Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė[3].
„Maisto bankas“ abejoja, ar pasenusių produktų pardavimas sumažins maisto švaistymą
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako visai priešingus dalykus, nei kalba siūlymo autoriai.
S. Gurevičius sako, kad jei prekybininkams bus leista pardavinėti pasenusius produktus, maisto išmetimas tik padidės.
„Maisto švaistymui tai didelės įtakos nepadarytų. Išmetamo maisto kiekiai gali net ir dar padidėti, nes jeigu prekybininkas dar su „geriausias iki“ su 70 proc. nuolaida nepardavė, tai vėliau tikrai neparduos“, – sako S. Gurevičius.
„Yra neteisingas įsivaizdavimas, kad prekybininkai atiduoda maistą, kuris neva nėra pažymėtas, kad jau parduodamas su nuolaidomis. Jeigu ateitumėt į „Maisto banko“ sandėlį, pamatytumėt, kad ant visų produktų su „geriausias iki“ etikete jau yra pritaikytos nuolaidos – 50-70 proc. 80 proc. dar nemačiau“, – sako labdaros organizacijos vadovas.
„Prekybininkai neaukoja nei miltų, nei aliejaus, nei to, ką dar gali parduoti. „Maisto bankas“ gauna trumpo galiojimo produktus, tai, ko prekybininkas nebegali parduoti, ko žmonės nebeperka.
Vakar buvau viename iš prekybos centrų, mėsa baigia galioti, jau uždėta 70 proc. nuolaida. Prekybininkas jau galėtų ją užšaldyti ir atiduoti labdaros organizacijai, bet to nedaro, nes tai jam kainuoja. Arba – vienas didžiausių tinklų mums atiduoda tik duoną, mes jau ir taip ten važiuojame, mūsų kaštai yra, mums reiktų daugiau pasiimti produktų, bet…“ – kalbėjo S. Gurevičius[4].
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas – viešųjų ryšių šou
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat skeptiškai vertina A. Armonaitės kalbas ir retoriškai klausia – jei jau pardavinės pasenusį maistą, tai gal ir vaistams greitu metu ims galioti tos pačios taisyklės?
„Na va, tretiems kadencijos metams įpusėjus pasipila „inovacijos“.
Užuot išdalinus tokius produktus labdaros organizacijoms, tokioms kaip „Maisto bankas“, ar tiesiog atsakingiau užsakinėti produktus ir tokiu būdu jų nešvaistyti, siūloma tuos produktus leisti pardavinėti ir tokiu būdu „sutaupyti“.
O kas bus sekantis „inovacijų“ sąraše? Gal pvz. vaistai?“, – savo feisbuke rašo A. Veryga[5].
Ankstesnės kadencijos Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė pasisakė dar griežčiau.
„Oro virpintojai. Kosmoso užkariautojai.
Arba, kai neturi ką pasakyti ir pasiūlyti, tai darai tuščius viešųjų ryšių šou.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija surengė „galingą“ spaudos konferenciją, kurioje ne tik pranešė apie savo ypatingai maistą tausojančią ir labai labai žalią iniciatyvą.
Kad visi liktų įtikinti, jog iniciatyva oho ho kokia, žurnalistus pavaišino keksiukais, keptais iš pasibaigusio galiojimo produktų.
Tai čia aišku šaunu, kaip infantiliai ministerijukei. Bet…
Tuo metu švedų banko analitikas (tas, kur dažnai kalba tik bankams naudingus sakinius) viešai pranešė, kad Lietuvoje recesija, vaikai, prasidėjo….
Ir ką ministrė? O ministrė jums keksiuką iš seno sviesto ir pasenusių miltų!“, – savo feisbuke rašo ji[6].
