Partijos nori naudos sau?
Tiesioginiai merų rinkimai turėjo įnešti daugiau demokratijos ir pasirinkimo laisvės, tačiau panašu, kad jie gali tapti tiesiog nauju partijų Trojos arkliu – Konstitucijoje pagaliau įteisinus tiesioginius merų rinkimus, galimai buvo sugalvota, kaip pakenkti nepartiniams kandidatams.
Rinkimų kodekse numatyta, kad ne politinių partijų nariai, norėdami dalyvauti savivaldos rinkimuose, turės steigti naujus juridinius vienetus – rinkimų komitetus. Šiems visos steigimo procedūros numatomos identiškos kaip ir partijoms.
„Ilgiau nei metus partijos už uždarų durų tarėsi ir dabar Seimui teikia keistą įstatymų paketą, kuriame reikalaujamų „namų darbų“ sąrašas komitetams – itin didelis, o laiko bus palikta vos keli mėnesiai. Panašu, jog partijos sieks visus šiuos pakeitimus priimti kuo vėliau, kad visuomenininkai nebesuspėtų laiku įsteigti numatytų naujų teisinių darinių ir taip vieniems rinkimams galbūt atsikratys realiai dirbančių, o ne politikuojančių konkurentų“, – mintimis dalijosi Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
„Skaitant šį Rinkimų kodeksą tampa aišku, kad Parlamento nariai iš kai kurių partijų tiesiog bijo sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti savivaldos rinkimuose partijoms ir rinkimų komitetams.
Tarkime, norint įkurti partiją reikia 2000 steigėjų, t. y. 0,07 proc. gyventojų. Tuo tarpu įkurti rinkimų komitetą, kuris dalyvautų vos vienos savivaldybės tarybos rinkimuose, planuojama reikalauti 0,1 proc. konkrečios gyvenamosios teritorijos gyventojų tapti steigėjais. Ir tai – tik pats elementariausias pavyzdys“, – antrino ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas[1]
Net ir finansavimo sąlygos skiriasi
Maža to, įstatymo projekte lenda politinių partijų noras ne tik laiko prasme, bet ir finansiškai nurungti visuomenininkus.
Politinės partijos savo veiklą finansuoti galėtų valstybės dotacijomis, GPM paramos, nario mokesčio ir fizinių žmonių aukų, kai tuo tarpu rinkimų komitetai galėtų naudotis tik nario mokesčių ir fizinėmis žmonių aukomis.
Pasak merų, jei Seimas neatsižvelgs į jų siūlymus vengti rinkimų komitetų prilyginimo politinėms partijoms, tokiu atveju turi būti suvienodintos ne tik rinkimų komitetų pareigos, susijusios su steigimu bei atsakomybe, bet ir teisės, įskaitant teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, kokie numatyti politinėms partijoms.
Iš valstybės biudžeto lėšų skiriama asignavimų suma rinkimų komitetams galėtų būti apskaičiuojama ir skiriama tiems, kurie per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus gavo ne mažiau kaip du savivaldybės tarybos narių mandatus.
Taip pat privalu numatyti, kad gyventojai dalį gyventojų pajamų mokesčio galėtų skirti ne tik partijoms, bet ir rinkimų komitetams.
Šiaulių miesto meras A. Visockas sako manantis, kad partiniai parlamentarai tiesiog bijo sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti savivaldos rinkimuose partijoms ir rinkimų komitetams.
Politikams suteiks teisėjų statusą?
Merai netrykšta džiaugsmu išanalizavę Vietos savivaldos įstatymo projektą, kuris turi numatyti tiesiogiai išrinktų merų funkcijas.
A. Visockas atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte nemažai sunkiai suprantamų dalykų. Štai kad ir vicemero pareigybė – ji egzistuoja, tačiau vicemeras, dar kitaip vadinamas mero pavaduotoju, mero pavaduoti… negalės.
Jei meras susirgtų ar dėl kitos priežasties negalėtų eiti savo pareigų, jo pareigas perimti galėtų tik tarybos paskirtas tarybos narys, bet ne vicemeras.
Ką veiks vicemerai ir kokios bus jų pareigos, lieka neaišku.
Tačiau ne čia yra didžiausia problema. A. Visocko teigimu, tarybai įtvirtinta teisė nušalinti merą jei jam pareikšti įtarimai dėl galimo nusikaltimo padarymo yra perteklinė teisė, kuria galima pasinaudoti iš piktybiškų paskatų.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodytų lyg ir nieko tokio, tačiau giliau pamąsčius ima aiškėti tokios teisės įgyvendinimo galimos pasekmės. Pavyzdžiui, merui tapus autoįvykio dalyviu, Taryba visam ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo laikotarpiui galėtų nušalinti merą nuo pareigų ir paskirti Tarybos narį eiti šias pareigas.
Žinant ikiteisminio tyrimo bei teisminių bylų nagrinėjimo terminus, gali susidaryti situacija, kai tiesiogiai išrinktas meras, Tarybos sprendimu neis savo pareigų visus 4 metus.
Dar daugiau, žinant taip politinio susidorojimo užsakovų pamėgtą ir plačiai teisėsaugos naudojamą „prekybos poveikiu“ kaltinimą, neabejotinai politikų bus pasinaudota galimybe eliminuoti nepatinkantį merą šiam atsisakius tarnauti politinėms grupuotėms. Nesuprantama, kodėl reikia politikams suteikti teisėjų statusą“, – svarstė Šiaulių meras[2]
Kokie bus rinkimai – neaišku
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis taip pat neslepia nusivylimo tokiomis centrinės valdžios užmačiomis. Maža to, projektas atrodo skubotas, tačiau nei kiek neaiškus. Likus mažiau nei metams iki artėjančių merų rinkimų, nei dabartiniai merai, nei būsimi kandidatai iš esmės nežino į kokią poziciją ir kokioms funkcijoms jie pretenduotų, jei būtų perrinkti (arba išrinkti).
„Lietuvoje turime beprecedentę situaciją: iki savivaldos rinkimų dienos liko mažiau nei metai, tačiau kokie jie bus – klausimų daugiau nei atsakymų“, – kalbėjo Kauno miesto meras.
Jam antrino ir Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas, kuris atkreipė dėmesį, kad kyla pagrįsti klausimai apie tai, ar Seimo priimami įstatymai yra kokybiški.
„Girdime, kad šiam įstatymų paketui yra gaunama nemažai teisinių, procedūrinių pastabų. Atsižvelgdami į tai, siūlome „išgaudyti“ tiek teisines, tiek kitas plonybes, o naujovių įsigaliojimą nustatyti po 2023 metų. Kitu atveju, panašu, bus priimtas nekokybiškas įstatymų rinkinys, kuriuo vadovautis komitetams kitų metų rinkimuose taps neįmanoma“, – sakė R. Godeliauskas[3]
Nežinia kamuoja ir Kėdainių rajono savivaldybės merą Valentiną Tamulį, kuris sunkiai rado žodžių apibūdinti dabartiniam Savivaldos įstatymo projektui.
„Keistokai viskas bus. Būti meru ir eiti vesti tarybos posėdį, neturint teisės balsuoti pačiam… Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai realiai vyks. Kol kas dar sunku suvokti man, kokios bus tos mero pareigos. Įstatyme numatyta, kad meras taptų vietinės vykdomosios valdžios vadovu ir nebebūtų rajono tarybos nariu. Nuomonių yra visokių ir tarp pačių merų, vieni sako, tarsi viskas ir gerai, kitiems tokia sistema netinka – kas tas meras yra toks, tiesiog kažkoks tarybos posėdžio vedėjas?“ – svarstė V. Tamulis.
