Latvija skelbia „karą“ brangiam maistui: žada žemų kainų krepšelį ir skaidrią kainų sistemą, Lietuva žiūri atsargiai
Latvijos valdžia imasi aktyvių veiksmų mažinti maisto produktų kainas – planuojama įvesti specialų „žemų kainų krepšelį“, kuriame prekybininkai privalės užtikrinti bent vieną prekę iš pagrindinių kategorijų už mažiausią kainą. Taip pat bus sukurta patogi skaitmeninė sistema, leidžianti gyventojams lengvai rasti pigiausias parduotuves.
Latvijos ekonomikos ministras tikisi, kad tai paskatins „kainų karą“ tarp parduotuvių. Be to, bus skatinama vartoti vietinius produktus per specialias rinkodaros kampanijas[1].
Lietuvoje šios idėjos sulaukia skeptiško vertinimo. Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad kol kas laukia Latvijos patirties, o maisto taryba analizuoja rinkos situaciją ir svarsto galimus sprendimus.
Ekonomistas Marius Dubnikovas savo ruožtu aiškina, kad tokie sprendimai labiau pagerins vartotojų informuotumą, tačiau ženkliai kainų sumažinti nepavyks. Panašiai mano ir kitas „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, kuris pažymi, kad maisto kainų augimą lemia ne tik prekybos grandinės, bet ir valstybės sprendimai, pavyzdžiui, minimalios algos kėlimas bei mokesčiai degalams.
Daugelis gyventojų jaučia kainų spaudimą ir priversti taupyti, kruopščiai planuoti pirkinius bei rinktis akcijų prekes. Tokios patirtys rodo, kad maisto brangimas yra reali problema, kuriai spręsti reikia kompleksiškų ir veiksmingų priemonių. Kol kas Lietuvos valdžia esą laukia, kaip veiks Latvijos eksperimentas.
Lietuvos tiekėjų planuose – aukštesnės kainos mėsai, kavai ir daržovėms
Lietuvoje brangsta mėsa, kava ir šaldytos daržovės – tiekėjai jau pranešė apie planus kelti vištienos kainas vidutiniškai 11 proc., kiaulienos – 5 proc., o kavos net 20 proc. Pagrindinės priežastys – prasti orai, sumažėjusi pasiūla dėl gyvulių ligų ir paukščių gripo, taip pat didesnės darbo sąnaudos ir pakuočių mokesčiai. Šios žaliavos brangimas palaipsniui atspindi ir kainas parduotuvių lentynose[2].
Prekybos tinklai fiksuoja tiekėjų prašymus kainoms didinti, o ekonomistai pabrėžia, kad tokios tendencijos – natūralus atsakas į pasaulines rinkos sąlygas. Per metus maisto produktai Lietuvoje vidutiniškai pabrango apie 4 proc., o kainų kilimas vyksta palaipsniui, priklausomai nuo to, kaip keičiasi žaliavų kainos tarptautinėje rinkoje.
Ekspertai taip pat pažymi, kad didėjanti gyventojų perkamoji galia leidžia prekybininkams greičiau perkelti didesnes tiekėjų kainas ant vartotojų pečių. Be to, valdžios sprendimai, tokie kaip minimalios algos kėlimas ar mokesčių augimas, taip pat prisideda prie bendro kainų augimo. Tad kainų brangimas – kompleksinė problema, kurią lemia tiek pasaulinės, tiek vidaus ekonomikos tendencijos.
Kainoms reguliuoti įsteigta Maisto taryba?
Vasario mėnesį Žemės ūkio ministerija paskelbė apie naujosios Maisto tarybos įsteigimą, kurios tikslas – didinti rinkos skaidrumą ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą maisto sektoriuje. Ministras Ignas Hofmanas pabrėžė, kad taryba ieškos būdų teisingai paskirstyti kainas maisto grandinėje, užtikrinant, kad visi dalyviai gautų sąžiningą pelną[3].
Naujoji Maisto taryba nuolat stebės maisto rinkos situaciją, analizuos rezultatus ir teiks sprendimus, kurie padės aiškiau ir skaidriau formuoti kainas. Ji taip pat vertins teisės aktų projektus maisto sektoriuje ir skatins bendradarbiavimą tarp ūkininkų, maisto verslo įmonių, mokslininkų bei valstybės institucijų.
Tarybą sudaro 27 atstovai iš įvairių sričių – nuo ministerijų ir universitetų iki verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų. Po keturis atstovus turi Lietuvos žemės ūkio taryba ir Žemės ūkio rūmai.
Tačiau, panašu, kad Maisto taryba neišgelbėjo Lietuvos nuo neadekvačiu greičiu augančių maisto kainų, kurios jau negailestingai rėžia padanges. Pastaroji, pasirodo, nuo įsteigimo į posėdžius susibūrė vos du kartus, o sprendimų dėl maisto kainų situacijos Lietuvoje vis dar nėra.
Taip pat svarbu pridėti ir tai, kad Maisto taryba maisto kainų nereguliuos.
„Taryba negali nustatyti kainų, tai prieštarauja konkurencijos teisei, kuri nurodoma ES. Turėtume labai didelių nemalonumų su Konkurencijos taryba. Manau, kainos yra ta tema, kuri, greičiausiai, negalės būti aptariama su detalėmis“, – požiūriu dalinosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė[4].
Kas sudaro Maisto tarybą?
Ignas Hofmanas – Žemės ūkio ministras, Maisto tarybos pirmininkas. Toliau seka šie nariai[5]:
- Goda Aleksaitė – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė
- Pavaduoja: Aida Gasiūnaitė-Stavginskienė
- Danas Andrišiūnas – VĮ Žemės ūkio duomenų centro Informacinių išteklių tvarkymo departamento direktorius
- Pavaduoja: Irma Jankauskienė
- Vytautas Buivydas – Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas
- Pavaduoja: Aušra Žliobaitė
- Marius Dubnikovas – Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas
- Pavaduoja: Emilis Ruželė
- Simonas Gurevičius – Maisto banko vadovas
- Darius Indriūnas – Ekonomikos ir inovacijų viceministras
- Pavaduoja: Inga Burlėgienė
- Sigitas Japertas – LSMU Veterinarijos fakulteto mokslo darbuotojas
- Pavaduoja: dr. Arūnas Rutkauskas
- Vigilijus Jukna – Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais
- Pavaduoja: Vaidas Talačka
- Gytis Kauzonas – Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius
- Vitalija Kuliešienė – „Vaisiai ir uogos“ asociacijos prezidentė
- Pavaduoja: Donatas Montvila
- Indrė Lukoševičienė – Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė
- Pavaduoja: Kristina Švedaitė
- Egidijus Mackevičius – Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius
- Daiva Macijauskė – Pramonininkų konfederacijos atstovė
- Aušrys Macijauskas – Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas
- Pavaduoja: Audrius Vanagas
- Mindaugas Maciulevičius – Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys
- Pavaduoja: Audrius Vanagas
- Rasa Melnikienė – Lietuvos socialinių mokslų centro pavaduotoja
- Mangirdas Morkūnas – Vilniaus universiteto Verslo mokyklos profesorius
- Mindaugas Petkevičius – Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas
- Pavaduoja: Saulius Daniulis
- Irma Pilipienė – Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė
- Eimantas Pranauskas – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas
- Pavaduoja: Jonas Sviderskis
- Dalia Ruščiauskienė – Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė
- Darius Sadeckas – Finansų viceministras
- Egidijus Simonis – „Pieno centras“ direktorius
- Bernardas Vaznonis – VDU Žemės ūkio akademijos dekanas
- Pavaduoja: dr. Algirdas Justinas Staugaitis
- Rūta Vainienė – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė
- Pavaduoja: Arkadij Freiderzon
- Jonas Vilionis – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas
- Pavaduoja: Dainius Kižauskas
