Stresas nėštumo metu: ar jo poveikis kūdikiui – tik mitas?

Patirtas mamos stresas taip stipriai paveikia kūdikį, jog pastebimi akivaizdūs elgesio skirtumai

Daugelis veikiausiai yra girdėję perspėjimus, jog nėštumo metu reikėtų vengti streso, nes jis tiesiogiai veikia vaisių. Mamos gąsdinamos, kad dėl nėštumo metu patirto streso kūdikis gims itin irzlus, vėliau turės didesnę riziką, jog išsivystys įvairios psichologinės problemos ir panašiai. Tačiau kiek tokiuose perspėjimuose yra tiesos ir ar tikrai nėščioms moterims negalima patirti jokio streso?

Visgi, nors ryšys tarp mamos patiriamo streso ir naujagimio būklės gali atrodyti tik kaip iš piršto laužtos pasakos, naujai atliktas tyrimas įrodė, kad tai yra tiesa. Tyrimo autoriai perspėja, jog moterys turėtų stengtis valdyti savo emocijas, vengti streso ir kreiptis pagalbos, jei atrodo, kad tai tampa neįmanoma misija, nes dažnos neigiamos emocijos gali paveikti naujagimį.

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 3 mėnesių kūdikių būklė smarkiai skyrėsi priklausomai nuo to, ar jų mamos nėštumo metu patyrė daug streso, ar ne. Nustatyta, kad daugiau neigiamų emocijų patyrusių mamų kūdikiai jautė daugiau liūdesio, nerimo ir baimės nei tų mamų vaikai, kurių gyvenimas nėštumo metu buvo mažiau įtemptas^[1].

Daugiau streso patyrusios mamos pastebimai dažniau tikindavo, jog jų kūdikiai neretai atrodo pikti, verkia, yra neramūs, jei jie paliekami lovelėje. Be to, tokie vaikai dažniau atrodydavo irzlūs, kai būdavo pavargę ir lipte prilipdavo prie tėvų, jei vaikus buvo bandoma supažindinti su dar nematytu suaugusiuoju.

Mamų pogimdyminė depresija neigiamai veikia ir vaikus

Negana to, atlikti tyrimai parodė, jog motinų emocinė būklė veikia vaikus net ir šiems gimus. Depresija sergančių mamų vaikai, būdami ikimokyklinukais, linkę turėti didesnį streso hormono kortizolio kiekį. Tokie pokyčiai yra susiję su nerimu, socialiniu atsiribojimu ir atsargumu.

Pasak tyrėjų, tokie vaikai gali turėti prastus santykius su bendraamžiais, jiems gali išryškėti prasta savikontrolė, agresija ir problemos mokykloje. Be to, jiems gali pasireikšti prisirišimo ir elgesio problemos, atsirasti depresija ir kiti su nuotaika susiję sutrikimai.

Apie tai, kad mamos emocijos daro stiprią įtaką vaikui, kalba ir daug kitų specialistų. Pavyzdžiui, Nėščiųjų mokyklos vadovas akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta sako:^[2]

„Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami į atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save. Jų vaizduotė vaidino labai mažą vaidmenį arba visiškai jos nebuvo.“

Tad mamų psichologinė būklė tiek nėštumo metu, tiek ir po jo smarkiai veikia vaikų emocinę būklę, gebėjimą bendrauti ir susitvarkyti su savo mintimis. Iš esmės, dažnai girdimas posakis, jog kuo ramesnė mama – tuo ramesnis vaikas yra teisingas ir nėra tik iš piršto laužtas mitas.

Kaip sumažinti stresą nėštumo metu ir po jo

Natūralu, jog nėštumo metu moterys jaučia stresą. Veikiausiai joks žmogus negali pilnai atsiriboti nuo nors retkarčiais aplankančio nerimo, baimės ar kitų neigiamų emocijų. Tačiau svarbu stengtis, jog streso būtų patiriama kuo mažiau. Tam gali padėti ne tik stresinių situacijų vengimas ir stengimasis suvaldyti savo emocijas, bet ir kelios kitos gudrybės.

Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir padažnėjusį širdies ritmą. Pavyzdžiui, galima mėginti atlikinėti tokį pratimą: penkias sekundes įkvėpti per nosį ir penkias sekundes iškvėpti pro nosį, vis kartojant tokį kvėpavimo būdą, kol nusiraminama.

Streso mažinimui ypač padeda pozityvūs jausmai ir juokas. Tad kiekvieną dieną reikėtų skirti nors kelias minutes trunkantiems apmąstymams, kuo ši diena yra graži, dėl ko jaučiate dėkingumą ir panašiai. O juokas ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje, masažuoja kai kuriuos kūno raumenis^[3].

Tiesa, vien ramaus, gilaus kvėpavimo ar mėginimo mąstyti pozityviai gali nepakakti. Tačiau reguliari mankšta taip pat gali sumažinti nerimą bei stresą nėštumo metu ir depresijos išsivystymo riziką. Pasirinkus tinkamą sporto šaką netgi galima padėti dėl kitų su nėštumu susijusių problemų. Pavyzdžiui, joga gali sustiprinti gimdymo metu naudojamus raumenis ir sumažinti pykinimą ar nugaros skausmą, kurie kankina gan nemažą dalį nėščiųjų.

Joga, kaip ir kitos raminančios fizinio aktyvumo formos, taip pat gali pagerinti psichinę sveikatą, nes sporto metu išsiskiria endorfinai, kurie dar vadinami geros savijautos hormonais. Tiesa, prieš imantis bet kokio sporto pirmiausia reikėtų pasitarti su ginekologu ir įsitikinti, jog tam tikras fizinis krūvis yra saugus.

Be to, net ir patyrus didelį stresą nėštumo metu, nereikia iš karto nusiteikti, jog tiek mamos, tiek kūdikio psichologinė būsena ir toliau bus bloga. Specialistai tikina, kad ryšio kūrimas su kūdikiu teigiamai veikia vaikus ir padeda sumažinti prieš tai patirtą neigiamą įtaką. O glostant vaiką, su juo žaidžiant, kalbantis, jam dainuojant ne tik kuriamas glaudus tarpusavio ryšys, bet ir atsipalaiduoja tiek vaikas, tiek mama.