Senstančioje Lietuvoje pensijų klausimas vis aktualesnis
Pensijų dydis yra aktualus klausimas daugeliui žmonių, ypač dabar, kai Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o į darbo rinką įsilieja vis mažesnis skaičius piliečių. Juk pensija ne tik garantuoja finansinį saugumą ateičiai, tačiau kartu tampa ir įvertinimu už ilgametį darbą.
Vis dėlto, toli gražu ne visi piliečiai yra pakankamai informuoti, kaip pensija yra apskaičiuojama, kokios yra reikiamos stažo sąlygos ir kokie veiksniai lemia galutinį pensijos dydį.
Paprastai, pensijos dydį lemia sukauptas darbo stažas ir asmens per gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Kitaip tariant, kuo ilgesnis darbo stažas ir kuo didesnės įmokos, tuo didesnė tikimybė gauti didesnę pensiją.
Vis dėlto, čia galioja daugybė išlygų. Pavyzdžiui, šiuo metu reikalaujama bent 15 metų stažo, tačiau pilnam pensijos dydžiui būtinas kur kas ilgesnis aktyvaus darbo laikotarpis – maždaug 30-35 metai. Tačiau ir tuomet asmenų gaunama pensija gali ženkliai skirtis.
Pensijos dydis – individualus dalykas, tiesiogiai priklausantis ir nuo atlyginimo
Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Parasčiau – nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas[1].
Taigi, tampa aišku, kad žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.
Tačiau pensijos dydį lemia ne tik sukauptas stažas senatvės pensijai ar įgyti apskaitos vienetai, bet ir galiojantis bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vieneto vertė.
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami.
Pensijos apskaitos formulė gali kisti
Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį. Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Pavyzdžiui, jei asmuo turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai – jo bendroji pensijos dalis bus 246,21 Eur. Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis proporcingai didėja. Jeigu žmogus išėjo į pensiją 2023 m. ir turėjo 16 metų stažą, jis sukaupė 19 taškų. Tuomet azinės pensijos dydis ir bus 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė sieks 5,70 Eur. Jei žmogaus, kuris turi sukaupęs 33 metų būtinąjį stažą ir per visą gyvenimą sukaupė 38 apskaitos taškus, jo pensijos dydis jau bus 462,81 Eur.
Senatvės pensijos kitais metais augs
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo. Neįgijęs 15 metų stažo, žmogus neturi teisės gauti senatvės pensijos.
2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. 2024 m. vidutinė senatvės pensija pasiekė 600 eurų ribą. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru. Pernai vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu svyravo nuo 513 iki 574 euro. Teigiama, kad kitąmet pensijų augimas vidutiniškai sieks 12 proc. – daliai senjorų vidutinė pensija didės maždaug 73 iki 673 eurų, būtinąjį senatvės stažą turintiesiems – 81 ir pasieks 721 eurus.
Primename, kad šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, vyrų – 64 metai ir 8 mėnesiai. Senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams[2].
