- Kai kurie gyventojai įsigudrina gauti pašalpas, nors nėra nepasiturintys
- Kai kurie pašalpų prašantys asmenys sulaukia išsamaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo
- Piktnaudžiavimas pašalpomis – pasitaikanti, tačiau vis dar neišspręsta problema
- Ar reikia griežtesnės pašalpų kontrolės?
Kai kurie gyventojai įsigudrina gauti pašalpas, nors nėra nepasiturintys
Nepasiturintys gyventojai Lietuvoje turi galimybę kreiptis dėl įvairių socialinių pašalpų bei kompensacijų. Tačiau šis socialinės paramos mechanizmas sulaukia nemažai kritikos. Vis dažniau pasigirsta diskusijų, kad parama ne visada pasiekia tuos, kam jos iš tiesų labiausiai reikia. Kai kurie gyventojai piktinasi, jog pašalpas gauna asmenys, kurie gyvena itin pasiturinčiai, gali pasigirti tūkstantinėmis sumomis ir prabangiais pirkiniais, tačiau gudriai išnaudoja sistemos spragas.
Pasak gyventojų, neretai pašalpas gauna tie, kuriems jų nereikia. Štai su 77.lt susisiekęs kaunietis statybininkas Antanas piktinosi:
„Aš nuo ryto iki vakaro laužau nugarą statybose, kad galėčiau sumokėti visus mokesčius ir išlaikyti šeimą. O mano kaimynas, kuris jau penkerius metus oficialiai „bedarbis“, važinėja nauja mašina ir šiltai gyvena iš pašalpų. Ir niekas jo netikrina!“
Panašia patirtimi dalinosi ir Indrė, smulkioji verslininkė iš Klaipėdos:
„Dirbu be poilsio, kad išlaikyčiau savo mažą užkandinę, bet mokesčiai tokie dideli, kad vos galą su galu suduriu. O kiti – „neturtingi“, bet turi naujausius telefonus, keliauja po pasaulį ir dar gauna visas įmanomas pašalpas. Man atrodo, kad Lietuvoje kvailiais laikomi tie, kurie sąžiningai dirba ir susimoka visus mokesčius. O savo tikras pajamas slepiantys žmonės ne tik vengia mokesčių, bet dar ir gauna pašalpas, kurios turėtų būti skirtos tik sunkiausiai gyvenantiems.“
Kai kurie pašalpų prašantys asmenys sulaukia išsamaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo
Socialinės paramos skyrimą reglamentuoja savivaldybės, tačiau kyla klausimas, ar šis procesas vyksta pakankamai skaidriai. Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė aiškino, kad tam tikrais atvejais, kai kyla pagrįstų įtarimų dėl pašalpų prašytojų finansinės padėties, užsakomas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. Jį surašo, pateikia išvadas bei rekomendacijas, Kauno miesto socialinių paslaugų centras.
Tokie patikrinimai reikalingi nustatant, ar prašyme pateikti duomenys atitinka faktinę situaciją. Pavyzdžiui, tikrinama šeimos sudėtis, turimo turto kiekis ir naudojimosi būsto šildymo prietaisais būdas.
„Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas užsakomas, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl šeimos sudėties, užimtumo ar prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie faktinę gyvenamąją vietą, gaunamas pajamas.
Tačiau buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas visada užsakomas, jeigu pareiškėjas (šeima) pageidauja gauti piniginę paramą išimties tvarka. Tai vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti ir yra būtinas svarstant piniginės paramos skyrimą išimties tvarka“, – aiškino E. Kačiulienė[1].
Vis dėlto, dalis gyventojų pastebi, kad tos kai kuriais atvejais įvykstančios patikros esą nėra pakankmai griežtos ar atliekamos platesniu mastu, nes įtartinai prabangiai gyvenančių pašalpų gavėjų yra daug. Padėtį komentavęs pensininkas Vytautas irgi skeptiškai vertina tokią sistemą, tiek dėl retkarčiais įvykstančių patikrinimų, tiek ir dėl pačių taisyklių, kuriomis vadovaujamasi skiriant pašalpas bei lengvatas:
„Mano pensija vos 500 eurų, iš kurių didžiąją dalį atiduodu šildymui ir vaistams, o likusių pinigų vos užtenka maistui. Bet kai prašiau šildymo kompensacijos, pasakė, kad mano butas „per didelis“. O tuo tarpu jauni, sveiki vyrai gauna pašalpas ir nieko neveikia – kur teisybė?“
O vieniša mama Rasa iš Vilniaus irgi antrino, kad įvairias lengvatas gauna visai ne tie, kam jos turėtų būti skirtos:
„Auginu du vaikus viena, dirbu per du darbus, kad šiaip ne taip išgyventume, bet kai kreipiausi dėl pašalpos, pasakė, kad mano pajamos „per didelės“. O kaimynė su vyru paslapčiom uždarbiauja nemokėdami mokesčių, vėliau puikuojasi naujausiais telefonais, kelionėm į užsienį, bet kažkaip sugeba gauti socialinį būstą ir kompensacijas. Kaip taip gali būti?“
Piktnaudžiavimas pašalpomis – pasitaikanti, tačiau vis dar neišspręsta problema
Savivaldybių atstovai pripažįsta, kad pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų. Kaip teigia E. Kačiulienė, kartais gyventojai siekia gauti pašalpas, nors turi nelegalių pajamų arba meluoja apie savo gyvenamąją situaciją. Pavyzdžiui, deklaruojama, kad būste gyvena vienas asmuo, nors faktiškai ten gyvena keli žmonės. Taip pat buvo atvejų, kai būstas buvo nuomojamas, o deklaruota, kad jame gyvena paramos gavėjas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas nurodė, kad kartais žmonės patys atsiima savo prašymus, sužinoję apie artėjantį patikrinimą. Tai rodo, kad dalis pareiškėjų galimai nėra sąžiningi ir išsigąsta patikrinimų, tačiau tuo pačiu akivaizdu, jog būtina gerinti kontrolės sistemą, nes patikrinimų būna gan mažai.
Tai ypač piktina kitą 77.lt skaitytoją Gediminą, kuris sąžiningai bando išgyventi tik iš savo uždirbamų pajamų:
„Man niekas jokių pašalpų neduoda, jei nesiseka – sukuosi kaip galiu. Bet kaimynas deklaruoja mažesnes nei ištikrųjų uždirba pajamas, taip pat paslapčiomis nuomoja butą ir laimingas gauna pašalpą bei kompensaciją už elektrą. Tai kas čia dabar per sistema? Sąžiningai dirbantiems nieko, o sugebantiems nuslėpti pajamas – viskas?“
O vairuotoju dirbantis Dainius iš Marijampolės komentavo:
„Mano brolis išvažiavo į užsienį dirbti „juodai“, bet oficialiai Lietuvoje vis dar „be darbo“, todėl kažkaip gauna socialines pašalpas. O aš kiekvieną mėnesį moku mokesčius, iš kurių tokie kaip jis ir gyvena. Kiek dar mes, dirbantys, išlaikysim tuos, kurie moka apeiti sistemą?“
Ar reikia griežtesnės pašalpų kontrolės?
Visgi, visuomenės nuomonė apie socialinės paramos skyrimą yra gan problemiška. Vieni gyventojai mano, jog patikros turėtų būti griežtesnės, kad pašalpos nepasiektų tų, kurie jomis piktnaudžiauja. Kitiems atrodo, kad paramos gavimo kriterijai yra pernelyg griežti, todėl pagalba nepasiekia tų, kuriems jos tikrai reikia.
Tad susiduriama su dvejopa problema – svajojama apie griežtesnes patikras, bet drauge norima lengviau gaunamos paramos.
77.lt primena, jog šiais metais augo įvairios išmokos. Kadangi pakilo minimali mėnesinė alga (MMA) bei vidutinis darbo užmokestis (VDU), drauge išaugo ir nedarbo išmokos, ligos išmokos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos. Drauge paaugo ir skirtingų rūšių šalpos išmokos, socialinės pašalpos, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos[2].
