<h2>Pramoga skirta žiūrovams, be jų pakibo ant bedugnės krašto</h2>
<p style="text-align: justify;">Sportas į didžiulius stadionus ir arenas sutraukia tūkstančius, o prie televizijos ekranų – milijonus aistruolių, kurie emocingai palaiko mėgstamiausias komandas ir atletus, kartu džiaugiasi skambiomis pergalėmis ir liūdi, apmaudžiai pralaimėjus titulus.</p>
<p style="text-align: justify;">Pastarieji metai mums pateikė daugybė iššūkių ir staigmenų, taip sugriaudami tiek ilgai rengtus planus ir puoselėtas svajones, tiek ir paveikdami kasdienius laisvalaikio įpročius. Dėl pandeminės situacijos mes nebegalime savaitgalio pradėti arenose, stebėdami krepšinio varžybas ar apsilankyti tinklinio, o gal ir teniso mačuose.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors ir nenoriai, mes įpratome mėgstamiausias sporto šakas stebėti tiesiog televizijos ekrane, tačiau pati sporto industrija prie pokyčių prisitaiko žymiai lėčiau, o jie atneša tiek prarastą žiūrovų susidomėjimą, nukeltus didžiausius sportinius renginius, tiek ir milijoninius nuostolius, kurie jau atsiliepia šiandieniniam sporto industrijos funkcionavimui.</p>
<p style="text-align: justify;">Pandemija sugriovė ne tik olimpinių žaidynių ar pasaulinių bei žemyninių čempionatų kalendorinius planus, bet ir įprastus, pastovius sezono ritmus. Futbolo, krepšinio bei kitų komandinių sporto šakų sezonai, dar pernai buvo sustabdyti, o vėliau ir visai nutraukti.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors dar praėjusiųjų metų rudenį dalis sportininkų sugrįžo į aktyvią veiklą, pačios varžybos ir čempionatai daugelyje pasaulio vietų vyksta be masinės sirgalių armijos, todėl tai ypač atsiliepia finansinei sporto industrijos situacijai – žiūrovai nesuneša tiek pelno pirkdami bilietus ar komandos atributiką ir tai jaučiama net ir dabar, praėjus daugiau nei metams nuo viruso įsisiautėjimo pradžios, kai, regis, pasaulis jau išmoksta prisitaikyti ir gyventi kitaip.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors profesionalaus sporto lygos ir tarptautiniai renginiai ėmėsi taikyti burbulų scenarijų ir masinį sportininkų testavimą, nei visiško apsisaugojimo, nei tuo labiau, žiūrovų į arenas, tokia praktika sugrąžinti vis dar negali, sporto renginiai ir toliau yra nukeliami, atidedami ir atšaukiami, o praėjusiais metais pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje atidėtos olimpinės žaidynės, 2021-aisiais jau planuojamos rengti be sirgalių. Dar iki pandemijos, į šį svarbiausią sporto pasaulio renginį Tokijas buvo investavęs net 26 mlrd. JAV dolerių, o dėl renginio nukėlimo tokia suma nepadoriai išaugo.</p>
<p style="text-align: justify;">Pandemija kelią užkirto ir UEFA EURO čempionatui, kuris turėjo vykti visame Europos žemyne 2020-ųjų vasarą, taip pažymint UEFA 60-metį. Įprastai, Europos čempionatas iš rėmėjų ir transliuotojų sugeneruoja apie 2 milijardus eurų, tačiau, kol gyvenimas vis dar lieka dalinai sustojęs, bet kokios finansinės prognozės lieka miglotos, o renginiai – nepateisinantys finansinių lūkesčių[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Nematant galimybių greitu metu sugrąžinti žmones į stadionus ir arenas, pasaulinės sporto lygos ir industrija dirba išvien, kovodamos su finansiniais nuostoliais bei sporto keliamų emocijų išsiilgusiems aistruoliams pasiūlydamos vis daugiau įtraukiančių galimybių nuo sporto naujienų neatsilikti net šiuo sudėtingu laiku.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vienna-reyes-qcrktet_09o-unsplash.jpg" alt="Žiūrovai stadione" /></p>
<h2>Finansiniai nuostoliai keičia visos industrijos žaidimo taisykles</h2>
<p style="text-align: justify;">Verslas ir pramonė skaudžiai nukentėjo dėl pandemijos sukeltų pokyčių. Vis tik, vienos sritys prisitaikė, o galbūt ir buvo geriau pasirengusios netikėtumams, tuo tarpu kitos, su staigiais iššūkiais kovoti turi iš visų jėgų net ir praėjus daugiau nei metams nuo pokyčių pradžios. Būtent pastarajai kategorijai galima priskirti ir sporto industriją.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, daugelį tai gali nustebinti, juk šioje srityje nuolat figūruoja milžiniškos pinigų sumos – prizai už laimėtus turnyrus, žaidėjų kontraktai, milijardinės vertės klubai ir plačiai piniginę praverti nevengiantys investuotojai bei rėmėjai. Tačiau, tai tik dalis viešai žiniasklaidoje nušviečiamo industrijos pelno.</p>
<p style="text-align: justify;">Juk šešėlyje dažnai paliekami ir neminimi finansiniai ištekliai gaunami iš parduodamų bilietų, transliacijų sandorių su televizija, licencijų – šie pajamų šaltiniai sunešdavo milžinišką dalį pajamų, ypač šiais technologijomis besikliaunančiais laikais.</p>
<p style="text-align: justify;">Pasaulio sporto forumo duomenimis, 2011–2018 metais, pasaulinės sporto industrijos vertė išaugo 45%, o 2018-ais ji buvo įvertinta 471 mlrd. JAV dolerių[2]. Žinoma, 2020-ieji turėjo atnešti dar daugiau pelno, juk vien vasaros olimpinės žaidynės suneša didžiulius pinigus, nors jų rengimas taip pat kainuoja brangiai. Vis tik, greitai viskas pakito ir planuojamas pelnas ne tik nepasiekė industrijos biudžeto, bet ir apskritai kaip reikiant sumenko, o tolesnę istoriją jau žino visi.</p>
<p style="text-align: justify;">2020-ųjų kovas buvo lemtingas laikotarpis – sporto pramonė, kaip ir pasaulis, per naktį neteko ramybės ir stabilumo. Ne vieno milijardų dolerių vertės olimpinės žaidynės buvo atidėtos, krepšinio, futbolo bei kitų sporto šakų turnyrai buvo sustabdyti, vėliau nutraukti, žaidėjai skundėsi neišmokėtais atlyginimais ir draudimu užsiimti vienintele savo veikla, o sporto pasaulis susidūrė su situacija, iš kurios išeitis ne iki galo atrasta ir dabar.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, jei sutelktume dėmesį tik į Europos Sąjungą, sporto sektorius yra prilyginamas tokioms pramonėms šakoms kaip miškininkyste, žuvininkyste ir žemės ūkis kartu sudėjus. Su sportu susijęs BVP sudaro 2,12% viso bendrijos BVP, arba, kitaip tariant, kiekvieną 47-ąjį eurą sukuria sporto sektorius.</p>
<p style="text-align: justify;">Be to, sporto sritis sukuria ir daugybę darbo vietų, kurios Europos Sąjungoje darbą suteikia maždaug 5,76 milijonui žmonių, o tai yra 2,72% visos ES darbo rinkos. Konkrečiau, kas 37-as europietis dirba sporto srityje[3]. Tokie skaičiai tik pagrindžia faktą, jog sportas gyvybiškai svarbus ne tik pramogų išsiilgusiems ir namie užsidariusiems gyventojams, bet ir pasaulinei ekonomikai.</p>
<p style="text-align: justify;">Žinoma, pandemija sudavė smūgį ir mažesnėms sporto industrijos įmonėms, pavyzdžiui, sporto klubams, salėms, renginių organizatoriams, mažmenininkams, įrangos gamintojams. Panaši situacija ištiko ir mažąsias lygas, regionines komandas, sporto stovyklas – tai, iš pirmo žvilgsnio, mažai svarbi sporto dalis, tačiau būtent mažosios organizacijos išaugina olimpinių žaidynių ir čempionatų nugalėtojus bei medalininkus, todėl šių veiklų sustabdymas ateityje gali atsiliepti sporto rezultatams, kurie tiesiogiai koreliuoja su valstybės parama konkrečiai sporto šakai[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Todėl šiandien, sportas mėgina išgyventi iš televizijos transliacijų ir valstybės paramos ir kol kas įprastinės veiklos negrįžo į savo vėžias ir neaišku ar kada nors vėl sugrįš.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/fleur-eadqs40wywy-unsplash.jpg" alt="Fanai" /></p>
<h2>Pokyčiai gali tapti naujomis tendencijomis, kurioms svarbus žiūrovų pritarimas</h2>
<p style="text-align: justify;">Kol kas, vis dar neturint aiškių ir tvirtų prognozių kaip atrodys tolimesnė mūsų ateitis įveikus virusą ar išmokus su juo gyventi, sporto industrija ir lygos yra priverstos ieškoti alternatyvų, padėsiančių išsaugoti žiūrovų susidomėjimą bei bent minimaliai palaikyti pastovią finansų tėkmę, o dėl to pasiryžtama įvairiems eksperimentams.</p>
<p style="text-align: justify;">Tokie kanalų gigantai kaip ESPN ir „Fox Sports“, prieigą prie klasika tapusių rungtynių padarė prieinamą visiems, o realiu laiku rodomi mačai yra archyvuojami ir prieinami vėlesnei peržiūrai. Nacionalinė krepšinio asociacija – NBA, pasinaudojo savo „esports" kūriniu „NBA 2K“ ir transliavo ryškiausių žvaigždžių kompiuterinius mačus. Nacionalinė amerikietiškojo futbolo lyga – NFL, žengė žingsnį atgal į praeitį ir nusprendė transliuoti visus žaidimus nuo 2009-ųjų[5].</p>
<p style="text-align: justify;">Žinoma, pastaruoju laikotarpiu vis dažniau pasitelkiamos ir tiesioginės transliacijos, kurios sporto pasaulyje jau nėra naujiena, tačiau dabar, įgauna naują formatą. Sporto išsiilgę aistruoliai, stebėdami rungtynes virtualiu būdu iš savo namų, bent minimaliai prisideda prie industrijos gyvavimo.</p>
<p style="text-align: justify;">Tiesioginių transliacijų kokybei gerinti, pasitelktos PTZ kameros, kurias galima pakreipti, paartinti ir atitolinti pagal žiūrovo poreikius[6]. Nors šių kamerų transliacijos kokybė šiek tiek prastesnė nei tradicinių, tačiau jos gali pasiūlyti kompromisą ir alternatyvą tiek sporto industrijai, tiek žiūrovai.</p>
<p style="text-align: justify;">Ne ką mažiau svarbios tapo ir socialinės medijos, kurių įtaka sportui stebima buvo jau ne vienerius metus, tačiau pastaruoju laikotarpiu itin išaugo. Šiandien socialiniai tinklai yra pagrindinė fanų ir komandų ar individualių atletų komunikacijos forma – juk šiuo metu sporto gerbėjai negali patekti į varžybas, palaikyti ir kitaip aktyviai dalyvauti mėgstamoje veikloje.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, socialinių medijų sekėjai turi didelį potencialą reklamos atžvilgiu, o reklama yra lygi pajamoms, todėl į socialines medijas krypsta vis daugiau pajamų šaltinį padidinti siekiančių organizacijų. </p>
<p style="text-align: justify;">Nors ir žymiai mažiau pelningos, tačiau šios strategijos yra būtinybė industrijai išgyventi. Juk net pasitelkus šias pagalbines priemones, sporto sezonai yra sutrumpėję, o ir fanų susidomėjimas taip pat turi laiko limitą. Kol kas, nėra aišku, kada sportas sugrįš prie senųjų praktikų – pilnų arenų ir tribūnų, išparduotų bilietų ir palaikymo. Reikia tik tikėtis, kad arenoms ir stadionams vėl plačiai atvėrus duris, fanai nebus pamiršę įelektrintos atmosferos ir minios šėlsmo bei noriai sugrįš palaikyti savo mylimiausių atletų bei komandų.</p>
