<h2>LTOK prezidentė teigia, jog už rezultatus neatsako</h2>
<p>Prasti rezultatai Tokijo olimpinėse žaidynėse, atletų nepasitenkinimas esančia sistema ir kalbos, apie federacijos vadovų veiksmus ar tiksliau, jų trūkumą, signalizuoja apie prastą sporto situaciją šalyje. Iš šių metų Olimpiados, medaliu pasidabinusi sugrįžo tik penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, kuri iškovojo sidabrą. Pakankamai aukštą, ketvirtąją vietą pavyko užimti ir porinės dvivietės įgulai, kurią irklavo Donata Karalienė ir Milda Valčiukaitė.</p>
<p>1964-ais metais vykusiose, taip pat Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuva lygiai taip pat iškovojo vos vieną sidabro medalį, kurį parvežė boksininkas Ričardas Tamulis. Tuomet buvo pasiekta ir ketvirtoji vieta, kurią užėmė ieties metikė Birutė Kalėdienė. Tiesa, laikmetis ir šalies funkcionierių darbas tuomet buvo kitoks, o ir Lietuvos sportininkai dalyvavo TSRS rinktinės sudėtyje[1]. Prastesnį olimpinės rinktinės pasirodymą po Nepriklausomybės atkūrimo lietuviai galėjo išvysti tik 1996-aisiais Atlantoje, kai teko tenkintis vienu bronzos medaliu.</p>
<p>Dabartiniai sporto rezultatai rodo, jog sporto federacijų pareigūnai taip ir neišmoko naudingų pamokų, leidžiančių skinti pergales. Vietoje sėkmingų rezultatų, pastebima ir atsakomybės stoka. Po Tokijo olimpiados kalbėjusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė( LTOK), buvusi atletė ir olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė Daina Gudzinevičiūtė teigė, jog už sportininkų rezultatus atsakyti negali: </p>
<blockquote>
<p>„Mes neplanuojam rezultatų ir negalime už juos atsakyti. Sportininkų planuojamas vietas, kurias vėliau tvirtina LTOK vykdomasis komitetas, numatome ne mes, o sporto šakų federacijos. Taip yra todėl, kad nuo 2017-ųjų mes neruošiame sportininkų, prisidedame prie finansavimo, bet nesame atsakingi už jų pasirengimą. Nuo to laiko viskas atiduota į vienas – federacijų – rankas," – teigia D. Gudzinevičiūtė[2].<br /><br /></p>
</blockquote>
<p>LTOK prezidentė pažymėjo ir tai, jog siekiant geresnių rezultatų, svarbu burtis į vieną organizaciją ir vienu svarbiausiu prioritetu laikyti medicinos klausimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/martin-sanchez-mmzj0xhqmjq-unsplash.jpg" alt="Atsakomybės ieškojimas" /></p>
<h2>Prasidėjo kaltųjų ieškojimo sezonas</h2>
<p>Natūralu, kad už nuvylusius rezultatus ir chaotišką padėtį sporte kažkas turi atsakyti. Atskiros organizacijos ir komitetai, kad ir ką sakytų D. Gudzinevičiūtė, būtent žvelgia į LTOK ir įžvelgia galimas klaidas. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas taip pat ir buvęs atletas, disko metikas Virgilijus Alekna, griežtai vertina LTOK pasiteisinimus: </p>
<blockquote>
<p>„Per penkerius metus jie turi daugiau nei 30 milijonų eurų. Ir kaip čia gali neturėti jokios atsakomybės? Kur tie pinigai? Kokie buvo keliami tikslai tiems pinigams, kuriuos gavo valstybė?" – kalbėjo V. Alekna[3]. </p>
</blockquote>
<p>Jis taip pat kalba ir apie aukščiausių institucijų dėmesio stoką sportui, primindamas Vyriausybės kalbas, apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos departamentą, kuris turėtų būti atsakingas už sportą. Šiuo metu yra sukurta tik tokia grupė, tačiau ši nėra pajėgi įgyvendinti sporto reformų.</p>
<p>Pats švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas teigia, kad atsakomybę prisiimti kažkas vis tik privalo:</p>
<blockquote>
<p>„Olimpinis komitetas, kaip sudėtinė sportininkų rengimo dalis, turėtų turėti dalį kaltės. Dabartiniu metu, pagal dabartinį modelį, deleguotas sportininkų pasirengimas olimpinėms žaidynėms buvo federacijoms, tačiau ne viskas buvo padaryta, kad jos galėtų sėkmingai tai atlikti“, – sakė viceministras.</p>
</blockquote>
<p>Nors dalis sporto pasaulio įtakingiausiųjų ir sportininkų kaltina federacijas ir nuolatines jų reformas, pats Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) vadovas Eimantas Skrabulis teigia, kad problema ne čia: </p>
<blockquote>
<p>„Dabar kaltinama įvykusi reforma. Ne reformą reikia kaltinti, o tai, kad reforma nėra pilnai įgyvendinta. Nuo Olimpinio sporto centro buvo nuimta daug atsakomybių, finansų, o tos lėšos dabar bent jau skaidriai pasiekia federacijas, jau jų atsakomybė kaip jas panaudoti," – teigia E. Skrabulis.</p>
</blockquote>
<p>Kol sporto vadovai, atletai ir valdžia ieško bendrų taškų ir vieningo diskurso, tikėtis didelių permainų, tikriausiai, nereikia. Bet kuriuo atveju, galima manyti, kad šalies valdžia sieks atrasti tinkamą tolimesnio sporto ugdymo ir ruošimo programą bent jau iki 2024-ųjų olimpinių žaidynių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gentrit-sylejmani-jjuyje-oebm-unsplash.jpg" alt="Olimpinių žaidynių rezultatai" /></p>
<h2>Savo poziciją dėl sporto ateities išreiškė ir prezidentas</h2>
<p>Esama situacija sporte netenkina ir šalies vadovo Gitano Nausėdos. Rugpjūčio 20-ąją prezidentas susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir sporto bendruomenės atstovais. Susitikimo metu buvo aptarta ilgalaikė Lietuvos sporto plėtros strategija, sporto sistemos finansavimo klausimai, masinio ir aukšto meistriškumo sporto problemos.</p>
<p>Susitikime dalyvavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas V. Alekna, taip pat ir LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė, daug kitų sporto sektoriaus ir federacijų vadovų. Dalyviai atkreipė dėmesį į sporto infrastruktūros ir profesionalių trenerių, medikų svarbą sportininkų karjeroje.</p>
<p>Po susitikimo prezidentas pabrėžė, kad sportas yra svarbi Lietuvos kultūros dalis: </p>
<blockquote>
<p>„Kova dėl medalių yra geriausiai matoma, tačiau visos sporto sistemos pamatas yra masinis sportas ir vaikų, jaunimo fizinis aktyvumas. Lietuvos sporto sistemoje neturi likti spragų – valstybės pareiga yra kuo greičiau parengti aiškią šalies sporto strategiją ir sporto infrastruktūros plėtros programą. Į šį procesą būtina įtraukti sporto bendruomenės atstovus“, – sakė Prezidentas[4].</p>
</blockquote>
<p>Dar anksčiau švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene susitiko su pačiais sportininkais bei aptarė aukšto meistriškumo atletų rengimo sistemos pokyčius[5]. Tuomet ministrė kalbėjo, jog delsti negalima, sprendimus reikia priimti dabar ir čia bei plačiai aptarti sporto politikos kryptis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dsc_0004-2.jpg" alt="Prezidentūra" /></p>
