<h2>ES sankcijos neveikia oligarchų remiamo Rusijos sporto?</h2>
<p>Politika nėra ta sritis, apie kurią visuomenė atsilieptų teigiamai. Dažniau kalbama apie korumpuotus valdžios atstovus, jų neveiksnumą, netinkamus įstatymus ir visą kitą blogį. Todėl, politikos painioti su kitomis sritimis taip pat nevalia. Kai žiūrėdami „Euroviziją" stebime balsų apsikeitimą tarp kaimynų ir rytų bloko šalių, dažnai pagalvojame, kad taip būti neturėtų. Kai dėl politinių priežasčių yra nušvilpiamas vienos ar kitos valstybės atstovas, taip pat galime susimąstyti, kad tai yra neteisinga: juk politikai vietos kultūriniuose renginiuose nėra.</p>
<p>Gana panašiai svarstyti galime kalbai pasisukus ir apie sportą: juk rungtyniauja valstybių atletai, komandos ar nacionalinės rinktinės, bet ne konkrečios ideologijos, praeities sprendimai ar galų galiausiai, politikai. Vis tik, politikavimas sporte dažniau atleidžiamas nei kur kitur. Dažnas lietuvis stebėdamas taip mėgiamo krepšinio varžybas tikrai pasakytų, kad įveikus Rusijos nacionalinę rinktinę ar tą patį „CSKA“ krepšinio klubą, malonumas žymiai didesnis nei nugalėjus kitų valstybių komandas. Istorija yra palikusi savo pėdsaką ir nors dabar populiaru sakyti, kad politikai vienur ar kitur ne vieta, iš esmės, tai gana naivu požiūris, nes politika yra viskas – nuo įstatymų, iki ekonomikos. </p>
<p>Konkrečioje šalyje vykstant neramumams, perversmams, kariniams veiksmams – visa tai atsiliepia ne tik politikai, vidaus gyvenimui, visuomenei, tačiau ir kultūros bei sporto sektoriui. Saugumo sumetimais gali būti atšaukiami sporto renginiai bei varžybos, o ir patys atletai gali nesutikti rungtyniauti nesaugiomis, itin įtemptomis sąlygomis. Tokios praktikos globaliu mastu yra visiškai suprantamos.</p>
<p>Vis tik, situacija kiek keblesnė tampa tuomet, kai kalbama apie šalį, kuri pati vykdo karinius, tarptautinę teisę pažeidžiančius veiksmus. Šiuo atveju tai būtų Rusija. Pasauliui sulaikius kvapą sekant įvykius Rytų Ukrainoje ir spėliojant, koks gi bus sekantis Rusijos žingsnis, politikai jau spėjo nubausti didžiąją rytų valstybę bei suvaržyti oligarchus bei bankus sankcijomis. Vis tik, kokia situacija su sporto renginiais?</p>
<p>Juk Rusija – galinga ir įtakinga valstybė ne tik karine prasme. Šalyje organizuojami didžiulės svarbos ir mases sporto fanų sutraukiantys renginiai, be to, šalies sporto komandos bei atletai varžosi aibėje tarptautinių turnyrų. Ar jiems turėtų būti taikomos tam tikros sankcijos? Juk Europos Sąjungai (ES) pasirinkus smogti Rusijai būtent per šalies finansus, tai apima ir valstybės turtingųjų remiamus sporto klubus arba rusų elito finansuojamus sporto renginius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sam-oxyak-j5pi9q02lbk-unsplash-2-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Fanai nenori, jog jų komandos žaistų Rusijoje</h2>
<p>ES ir pasaulio politikai šiuo metu stebi Rusijos veiksmus. Tuo tarpu visuomenė bei sporto fanai ima spekuliuoti, koks likimas laukia Rusijoje suplanuotų sporto turnyrų. Apie tai viena pirmųjų prabilo Liza Truss, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė, šįryt kalbėdama BBC radijo laidoje, kurioje buvo diskutuojama ar Rusijoje, Sankt Peterburge šių metų gegužę gali vykti vieno prestižiškiausio Europos varžybų UEFA finalas[1].</p>
<p>Renginys turėtų vykti Sankt Peterburgo „Gazprom" arenoje, to paties „Gazprom", kurio dujotiekio „Nord Stream 2" sertifikavimą Vokietija, su didžiuliu ES pritarimu, jau sustabdė. Renginio atšaukimas, vadovaujantis ES politikos veiksmais, būtų logiškas. Be to, tokį norą reikšti gali ir pati UEFA, nenorinti asocijuotis su Rusijos veiksmais. Tiesa, kol kas, lygos pozicija lieka nekintanti:</p>
<blockquote>
<p>„UEFA nuolat ir atidžiai stebi situaciją. Šiuo metu renginio vietos keisti neplanuojam “, – skelbiama pranešime[2]. </p>
</blockquote>
<p>Vis tik, britų politikė L. Truss BBC taip pat teigė, kad Rusijos veiksmams pasiekus tokią stadiją, tarptautiniu požiūriu, būtų netinkama rengti UEFA finalą Sankt Peterburge. Ji pridėjo, kad pati būdama atletų vietoje, nenorėtų rungtyniauti tokioje vietoje, signalizuodama, kad sportininkai patys turėtų boikotuoti sporto renginius Rusijoje. Tam pritaria ir britų premjeras Borisas Johnsonas, o į situaciją sureagavo ir britų futbolo klubo „Man United“ strategas Ralfas Rangnickas, kuris teigia, kad Europai nereikia karo ir tai yra daug svarbiau už bet kokias Čempionų lygos rungtynes[3].</p>
<p>Nors Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad valstybei nė motais vakarų panika ir grasinimai sporto renginių atšaukimu ir pačių atletų boikotu, šalies politika kasa griovį pačių rusų atletams. Kovo mėnesį Kijeve vykti turėtų meninės gimnastikos varžybos „Grand Prix“. Dėl susidariusios situacijos, Rusijos rinktinė su itin talentingais atletais varžybose nedalyvaus. Tai jaukia pačių atletų sezono planus bei startus. </p>
<p>Rusijoje žaisti netrokšta ir aplinkinių valstybių klubai. Suomijos ledo ritulio klubas „Jokers", atrodo nedalyvaus rusų organizuojamose KHL pirmenybėse. To priežastis paprasta: tai patys sirgaliai, kurie išplatino prašymą komandą sureaguoti į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir trauktis iš KHL čempionato bei nežaisti atkrintamųjų varžybų su Maskvos „Spartak“. </p>
<p>Tuo tarpu mūsų kaimynų lenkų sporto ministras Kamilis Bortniczukas pareiškė, kad kovo 24-ąją vykti turinčios pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės tarp Lenkijos ir Rusijos turėtų būti perkeltos į neutralią teritoriją:</p>
<blockquote>
<p>„Darome viską, kad rungtynės būtų perkeltos į neutralų stadioną. Jei mūsų pasiūlymui nebus pritarta, tada spręsime, ką daryti. Mano nuomone, dabartinėje situacijoje Lenkijos sportininkai neturėtų vykti į Rusiją, bet tai tik mano asmeninė nuomonė“, – sako K.Bortniczukas[4].</p>
</blockquote>
<p>Lenkija jau kreipėsi į FIFA ir laukia jų sprendimo, nors pati Rusijos futbolo sąjunga tikina, kad žaisti nori. O žinių apie iš Rusijos bėgantį sportą kiekvieną valandą vis daugėja. Paskutinė informacija teigia, kad Pasaulio taurės slidinėjimo etapas, kovo 18–20 dienomis turintis vykti Rusijoje, gali būti perkeltas į Švediją: dėl Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS) galvoja perkelti varžybas iš Tiemenės į Estešundą[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-spiske-bfphccvhl6e-unsplash-2-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Situacija paveiks ir Lietuvos sporto klubus</h2>
<p>Kažkada Lietuvos sporto klubai dalyvaudavo Rusijos turnyruose. Vis tik, dabar situacija jau seniai yra kitokia: Lietuvos sportas neturi nieko bendro su šios rytų valstybės turnyrais, o klubai tarpusavyje susitinka nebent europinėse lygose, pavyzdžiui, Kauno „Žalgiris" žaidžia Eurolygoje. Ten pat žaidžia ir trys rusų klubai: Maskvos „CSKA", Sankt Peterburgo „Zenit" bei Kazanės „Uniks". </p>
<p>Pagal Eurolygos tvarkaraštį, Kauno „Žalgiris“ kovo 25-ąją turėtų žaisti rungtynes Maskvoje su vietos CSKA ekipa. Tačiau, kaip elgsis Kauno klubas: ar laikysis tvarkaraščio, ar vis tik, bus nuspręsta žengti kitu keliu? Klubo atstovai teigia, kad situaciją seka ir lauks Eurolygos ar atsakingų Lietuvos institucijų nurodymų. Būtent Lietuvos institucijos ir gali tarti lemiamą žodį: švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu yra perteikusi užklausą Užsienio reikalų ministerijai, su klausimu, ar „Žalgiriui“ ir kitiems mūsų šalies sportininkams derėtų vykti į varžybas Rusijoje[6].</p>
<p>Nors tarptautinių turnyrų atšaukimas ar varžybų su Rusijos klubais visiškas sustabdymas atrodo kaip sunkiai įsivaizduojamas scenarijus, precedentas tam jau yra. 1992-ais tarptautinė sporto bendruomenė izoliavo tuometę Jugoslaviją, kuri pradėjo karą su kaimynėmis, todėl, valstybė negalėjo dalyvauti aibėje sporto renginių, tarp kurių buvo ir Europos futbolo čempionatas[7].</p>
