- Sostinėje antrinė nekilnojamojo turto rinka atsigauna
- Kaune vidutinės kainos nekito
- Klaipėdoje fiksuojamas kainų mažėjimas
- Apie būsto kainų indeksą „1PI“
Sostinėje antrinė nekilnojamojo turto rinka atsigauna
2024 metų spalį antrinėje butų rinkoje Vilniuje sudaryti 839 pirkimo-pardavimo sandoriai, t.y. 21,9 proc. daugiau nei rugsėjį ir 24,3 proc. daugiau nei spalį prieš metus. Kaune sudaryti 353 sandoriai, t.y. 5,4 proc. daugiau nei rugsėjį ir 22,1 proc. daugiau nei spalį prieš metus. Klaipėdoje sudaryti 263 sandoriai, t.y. 18,5 proc. daugiau nei rugsėjį ir 36,3 proc. daugiau nei spalį prieš metus. „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis per spalio mėn. Vilniuje sumažėjo 0,1 proc. (2 eurų/ kv. m), Kaune padidėjo 0,4 proc. (5 eurų/ kv. m), Klaipėdoje – sumažėjo 0,2 proc. (2 eurų/ kv. m). Per metus Vilniuje kainos padidėjo 0,7 proc. (14 eurų/ kv. m) iki 1965 eurų/ kv. m. Kaune per metus butų kainos padidėjo 0,8 proc. (10 eurų/ kv. m) iki 1294 eurų/ kv. m. Klaipėdoje per metus kainos sumažėjo 0,6 proc. (7 eurų/ kv. m) ir siekė 1257 eurų/ kv. m.
Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos per mėnesį sumažėjo 0,1 proc. (2 eurų/ kv. m) iki 3087 eurų/ kv. m. Per metus kainos padidėjo 2,2 proc. (66 eurų/ kv. m).
Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių per mėnesį kaina sumažėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m) iki 1878 eurų/ kv. m. Per metus senos statybos butų kainos sumažėjo 1,2 proc. (22 eurų/ kv. m).
Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė per mėnesį kaina sumažėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m) iki 1687 eurų/ kv. m. Per metus butų kainos padidėjo 0,6 proc. (9 eurų/ kv. m).
Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes per mėnesį kaina sumažėjo 0,3 proc. (5 eurų/ kv. m) iki 1540 eurų/ kv. m. Per metus butų kainos padidėjo 0,3 proc. (5 eurų/ kv. m).
Pilaitėje vidutinė senos statybos butų kaina per mėnesį padidėjo 0,4 proc. (6 eurų/ kv. m) iki 1605 eurų/ kv. m. Per metus kaina sumažėjo 0,2 proc. (4 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus per mėnesį kaina padidėjo 0,4 proc. (9 eurų/ kv. m) iki 2044 eurų/ kv. m. Per metus butų kainos padidėjo 1,9 proc. (38 eurų/ kv. m).
Kaune vidutinės kainos nekito
Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina per mėnesį padidėjo 0,6 proc. (13 eurų/ kv. m) iki 2015 eurų/ kv. m. Per metus butų kaina padidėjo 2,4 proc. (47 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, vidutinė senos statybos butų kaina per mėnesį padidėjo 0,4 proc. (5 eurų/ kv. m) ir siekė 1241 eurų/ kv. m. Per metus butų kaina padidėjo 0,7 proc. (9 eurų/ kv. m).
Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, per mėnesį kaina padidėjo 0,3 proc. (3 eurų/ kv. m) iki 1233 eurų/ kv. m. Per metus vidutinė senos statybos butų kaina nepasikeitė (0 eurų/ kv. m).
Klaipėdoje fiksuojamas kainų mažėjimas
Klaipėdos centre, Senamiestyje per mėnesį vidutinė senos statybos kaina padidėjo 0,1 proc. (2 eurų/ kv. m) iki 1760 eurų/ kv. m. Per metus butų kaina padidėjo 2,6 proc. (45 eurų/ kv. m).
Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro per mėnesį butų kaina padidėjo 0,3 proc. (3 eurų/ kv. m) iki 1307 eurų/ kv. m. Per metus vidutinė butų kaina sumažėjo 1,1 proc. (14 eurų/ kv. m).
Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina per mėnesį sumažėjo 0,4 proc. (5 eurų/ kv. m) iki 1062 eurų/ kv. m. Per metus butų kaina sumažėjo 1,7 proc. (18 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, per mėnesį butų kaina nepasikeitė (0 eurų/ kv. m) iki 1860 eurų/ kv. m. Per metus butai antrinėje rinkoje pabrango 1,2 proc. (22 eurų/ kv. m).
Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, būsto rinkos aktyvumo atsigavimas abejonių jau nebekelia. Labiausiai prie to prisidėjo sparčiai mažėjantis EURIBOR, kuris ženkliai gerina galimybes skolintis bei pozityvios ekonomikos ir darbo rinkos tendencijos. Vienintelis klausimas, kuris dar nėra iki galo aiškus – kaip keisis būsto kainos. Įgaus aiškesnę kilimo tendenciją ar vis dar laikysis stabiliame lygyje. Visgi, augant sandorių skaičiui, kainų augimo tikimybė didėja.
Apie būsto kainų indeksą „1PI“
Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose. Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo. Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21). Šiose zonose butų skaičius sudaro 92% Kauno butų fondo. Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99% Klaipėdos butų fondo.
Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.
„1PI”, pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.