<h2>Artėjantis pavasaris atneša naujų problemų Vilniui</h2>
<p>Vilniaus centre stūksantis Gedimino kalnas ir ant jo stovinti Vilniaus aukštutinė arba tiesiog Gedimino pilis yra vieni iš sostinės simbolių ir traukos objektų. Be šių vietų neįsivaizduojame tiek Vilniaus, tiek ir visos Lietuvos. Vis tik, paskutiniais metais kalno stiprybei ir išlikimui kilo grėsmė.</p>
<p>2016-ųjų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos, vėliau, nuošliaužų susidarė dar daugiau, pradėti kalno įtvirtinimo darbai[1]. Nors kurį laiką situacija buvo valdoma, šiltėjantys orai vėl atneša naujų problemų sostinei.<sup id="cite_ref-4" class="reference"></sup></p>
<p>Vasario 7-ąją Gedimino kalno pietrytiniame šlaite vėl užfiksuota nauja nuošliauža. Nors Lietuvos nacionalinis muziejus, prižiūrintis kalną, teigia, kad rimtos grėsmės nėra, vis dėlto, situacija gali kelti nerimą. Muziejaus atstovai teigia, kad avarijos likvidavimo darbai jau pradėti, o įvykusi nuošliauža nekelia aiškios grėsmės viso kalno stabilumui.</p>
<p>Lietuvos nacionalinio muziejaus teigimu, specialistai jau rengia kalno stabilizavimo planą ir ruošia papildomos priemonės deformacijos plėtimosi stabdymui. Manoma, kad kiti kalno šlaitai yra saugūs, tačiau problema – kalne susikaupęs vanduo, kuris veržiasi per šlaitus, mirkina gruntą. Kalną prižiūrinti įstaiga sako, kad situacija yra stebima, o pasirodžius naujiems plyšiams, darbai būtų pradėti dar sparčiau[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/victor-malyushev-gcatd2snv5k-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ministras norėtų spartesnių kalno tvarkymo darbų</h2>
<p>Susidariusią situaciją bei Gedimino kalno likimą įvertino ir kultūros ministras Simonas Kairys kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Rūta Kačkute. Ministras akcentuoja, kad ekstremali situacija Gedimino kalne niekuomet ir nebuvo atšaukta, padėtis buvo toliau sekama ir prižiūrima, atliekami reikalingi darbai. Ministras S. Kairys pažymi, kad dėl paskutinės nuošliaužos galima kaltinti nepalankias orų sąlygas: </p>
<blockquote>
<p>„Todėl drįstu sakyti, kad nuošliaužos tokiame kontekste yra sunkiai išvengiamos“, – teigia ministras[3]. </p>
</blockquote>
<p>Ministras vis tik nėra nustebintas papildomų problemų, susijusių su kalnu ir teigia, kad nors žinia ir yra nemaloni, jai buvo pasiruošta:</p>
<blockquote>
<p>„Blogėjanti kalno būklė buvo stebima nuo praėjusios savaitės, todėl muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis tokiems galimiems scenarijams. Visos susijusios institucijos apie tai buvo informuotos laiku, visos susijusios institucijos aptarė galimus sprendimus. Atsiradusi nuošliauža esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia – tai svarbiausia“, – teigia ministras.</p>
</blockquote>
<p>Vis tik, S. Kairys mato ir akivaizdžių darbų planavimo problemų: ministras teigia, kad kalno tvarkymo darbai buvo planuoti neteisingai, renkantis ES lėšas, kas prailgino visą procesą, o dėl to, kalno sutvirtinimas vėluoja.</p>
<p>Vis tik, ekspertai kalba, kad pastangų čia įdėti reikia ir žymiai daugiau. Manoma, kad padėtis kasmet tik blogės, ypač jei nebus imtasi atitinkamų priemonių. Šlaitų slinkimą sustabdyti yra sudėtinga, kartais ir neįmanoma. Ekspertai teigia, kad pirmiausia būtina atlikti geologinius ir geofizinius tyrimus, o vėliau įrengti automatizuotą elektroninę sistemą, kuri leistų matuoti, registruoti, analizuoti įvairius geologinius pokyčius[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-jovydas-pinkevicius-3113867-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nuošliaužos yra pareikalavusios ir žmonių gyvybių</h2>
<p>Dėl to, kad kalnas iš tiesų yra grėsmingas susirūpinta 2016-ųjų ir 2017-ųjų nuošliaužų. Būtent 2017-ais valstybės mastu buvo paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė išlieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.</p>
<p>Gedimino kalnas yra erozinė kalva: tai antropogeniškai performuotas erozinės kilmės kalvaragis, viduramžiais paverstas įtvirtinta piliaviete. Kalnas po truputį griuvo ištisus šimtmečius, tačiau naujausiais laikais, nuošliaužas galėjo paskatinti ant šlaito įrengtas funikulierius bei papėdėje atsiradę Valdovų rūmai.<sup id="cite_ref-5" class="reference"></sup></p>
<p>Kalnas griuvęs yra ir amžiais atgal. Istoriniai šaltiniai liudija, kad nuošliauža buvo fiksuota ir 1396-ais. Tuomet, nuslinkusi nuo vakarinio šlaito ji sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir pareikalavo 15 žmonių gyvybių, daugiausiai, tarnų. Kartu po žemėmis atsidūrė ir neįkainojamos brangenybės[5].</p>
