<h2>Nuomonių formuotojai „formuoja“ nuomonę – skiepytis yra madinga</h2>
<p>Panašios mados vyko ir su ėjimu į šauktinius, kiek vėliau – mada tapo balsuoti. Žinoma, anokia čia mada daryti visuomenei naudingus darbus? Tačiau tie geri darbai pagrinde vyko keliant nuotraukas su karine apranga ar ženkliuku „Aš balsavau“ „Facebook“ bei „Instagram“ platformose. Šiuo metu vyksta kiek kita mada – labiau žalinga sveikatai, ar priešingai – spręsti kiekvienam asmeniškai. Socialiniuose tinkluose mada tapo skiepytis vakcinomis nuo COVID-19. Visgi, nuomonę galima suformuoti tik tiems, kurie jos neturi, bet ar diskretiška yra viešai didžiuotis, kad pasiskiepijai ir „prisidedi“ prie pandemijos pabaigos, kai tuo tarpu, vakcinos nėra galutinai ištirtos, o žmonės susiduria su begalę šalutinių poveikių ir net mirtimi vos keletą minučių po skiepo.</p>
<p>Taigi, kaip ir priklauso, pasiskiepiję nuomonės formuotojai būtinai pasidalins nuotrauka tiesiai iš gydytojo kabineto. Tačiau jų pavyzdžių pradėjo sekti ir kiti – juk madinga būti „sveikam“. O juolab, kad tokiais triukais itin lengva paveikti paauglius – juk jie dažniausiai daro tai, kas populiaru. Prisiminkime ir tai, kad Lietuvoje nuo 16 metų tėvų sutikimas skiepui nereikalingas. Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad per ataskaitinę parą Lietuvoje pirmavo 25-34 metų amžiaus grupės vakcinavimas – paskiepyti net 4 971 asmenys, kai tuo tarpu 80 ir daugiau metų amžiaus grupės – 536 asmenys. Tiesa, bendrai per visą vakcinavimo laikotarpį daugiausiai paskiepyti 70-74 metų asmenys (69,3 proc.). O mažiausiai – 16-24 m. amžiaus grupė (32,4 proc.) bei 25-34 metų (35,8 proc.).[1]</p>
<p>Štai „žmogaus proto laimėjimu“ labai džiaugėsi ne tik socialinių tinklų, bet ir patys tikriausi nuomonių formuotojai – Seimo nariai. Tarp tokių – Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nurodžiusi, kad ši vakcina yra tikras laimėjimas, todėl mes turime paraginti ir tėvus, senelius pasiskiepyti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-armonaite-2.jpg" alt="Aušrinė Armonaitė" /></p>
<p>A. Armonaitei pritarė ir Laisvės frakcijos Seime seniūnė I. Pakarklytė – Seimo narės teigimu, skiepai išgelbėjo pasaulį nuo daugelio ligų, o tarp jų ir poliomielito. </p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/i-pakarklyte.jpg" alt="Ieva Pakarklytė" /></p>
<p>Kitas Seimo narys – konservatorius A. Petrošius neslėpė džiaugsmo, kad jam buvo „suteikta“ galimybė pasiskiepyti ir nuo dabar galėsiąs pasinaudoti išsvajotu „raktu į laisvę“. Tiesa, Seimo narys pridūrė, kad lengvi šalutiniai poveikiai jo taipogi negąsdina, mat jiems jau buvo pasiruošęs iš anksto.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-petrosius.jpg" alt="Audrius Petrošius" /></p>
<p>Nesnaudė ir vadinamosios socialinių tinklų žvaigždės. Štai S. Vaitulionis „jei būtų be kaukės, matytume, kaip yra išsišiepęs iki pat ausų“. Netgi pareiškė atšvęsiąs su šampano taure, jei tik būtų galima. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/s-vaitulionis.jpg" alt="Saugirdas Vaitulionis" /></p>
<p>Na ir Ieva Mackevičienė dar gegužės 8 dieną paskelbė pasiskiepijusi.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/i-mackeviciene.jpeg" alt="Ieva Mackevičienė" /></p>
<h2>Jaunimas laisvę suvokia kaip ėjimą į restoranus ar kino teatrus</h2>
<p>Didžioji dalis jaunų žmonių priima sprendimą skiepytis neįsigilinę į galimas kontraindikacijas, o tik dėl to, kad vėl „atgautų laisvę“. Tuose pačiuose socialiniuose tinkluose kaip „Facebook“, „Instagram“ ir kt. galime matyti įvairiausius įrašus, kuriuose jauni žmonės sako, kad skiepijosi todėl, kad pavargo ir nori pagaliau lankyti restoranus, kavines, kino teatrus ir laisvai keliauti. Tad, kaip matome, jaunimo prioritetai yra būtent nueiti į restoraną, bet pasiskiepyti vakcina, kuri nėra iki galo ištirta ir žymima apversto trikampio ženklu, kuris reiškia, kad šio preparato stebėsena yra vis dar vykdoma, o nepageidaujamos reakcijos tik bus pildomos su pasiskiepijusių nusiskundimais.</p>
<p>Na, iš tikrųjų, nėra taip ir sunku su jaunu žmogumi – atimama galimybė lankytis baruose ir štai, nepraėjus nei metams, jaunas žmogus pats atbėga prašydamas jam suleisti vakciną, kad toliau galėtų veikti, ką veikęs. Nepasiskiepiję asmenys jau yra segreguojami, jiems nesuteikiami „galimybių pasai“, su kuriais galima lankytis ne tik lauko teritorijose, bet ir, pavyzdžiui, vandens parkuose, didesniuose renginiuose viduje ir pan. Taipogi negali lankytis restorano vidinėse patalpose, tačiau kam vasarą tai, kai visi mėgaujasi maistu lauke?</p>
<p>Tiesa, jei visų šių nuolaidų nebūtų ir išsiilgtoji „laisvė“ būtų prieinama visiems be išlygų, ar ir toliau jauni ir sveiki žmonės taip masiškai skiepytųsi? Štai visai neseniai dar žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog artėjančiam rudeniui galimi net du scenarijai – vienas iš jų – jei žmonės ir toliau vengsiantys skiepytis, galimi tolesni karantino apribojimai. Pasak „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, visuomenėje vis dar gajus skepticizmas dėl vakcinų ir tai akivaizdu žvelgiant į vyresnio amžiaus gyventojų vakcinavimo tempus. Ekonomistas taipogi užsimena, kad dalis jaunesnio amžiaus grupių skiepų atžvilgiu yra nusiteikusi neigiamai:[2]</p>
<blockquote>Iki rudens paskiepytų gyventojų skaičius labai stipriai didės. Tik dabar prasidėjo masinė vakcinacija, tai manau, kad nesunkiai pasieksime 50 proc. vakcinacijos rodiklį jaunesnio amžiaus gyventojų segmente, bet pasiekti 70 proc. jaunesnio amžiaus segmente nebus lengva, dėl to, kad dalis gyventojų yra skeptiškai nusiteikę.</blockquote>
<p>Taip pat užsimenama ir apie skatinamąsias priemones spartesniems vakcinacijos tempams – esą tam kaip antai Jungtinėje Karalystėje, galėtų būti pasitelkiamos ir žvaigždės, turinčios įtaką jaunimo tarpe, o kraštutiniu atveju – netgi ir tam tikros išmokos. Tačiau kam už tokią reikalingą „prekę“ siūlyti naudas ir juolab, išmokas, jei tai yra saugu ir reikalinga? Visuomet žmonėms kyla įtarimų, jei pardavėjas puikią ir geidžiamą prekę parduoda perpus pigiau nei rinkos kaina.</p>
<h2>Viliojančios loterijos pasiskiepijusiems – JAV pavyzdys jau ir Lietuvoje</h2>
<p>Puikūs prizai už vakciną ar kitos skatinamosios priemonės, visgi, nėra naujiena tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Štai JAV piliečių skiepijimo tempai sulėtėjo, todėl buvo uoliai ieškoma būdų, kaip visą procesą paspartinti. Prezidentas Joe Bidenas paskelbė birželį „veiksmo mėnesiu“, kad kuo daugiau amerikiečių pasiskiepytų iki liepos 4 d., kada bus švenčiama Nepriklausomybės diena. Todėl Amerikoje gerai žinomas alaus gamintojas „Anheuser-Busch“ paskelbė akciją, jog kai paskiepytų žmonių skaičius pasieks 70 proc., įmonė parūpinsianti alaus tiems, kuriems 21 ir daugiau metų. Joe Bidenas, panašu, kad šiai akcijai pritarė: „Pasiskiepykite ir gaukite alaus“, – teigė JAV prezidentas.[3]</p>
<p>Tiesa, tai dar ne viskas. Jei alus nesugundė, galbūt sugundys galimybė laimėti milijoną. Dar gegužę Ohajo valstijos gubernatorius Mike'as DeWine'as paskelbė žadą atimančią loteriją – mat penki suaugę asmenys, pasiskiepiję vakcina nuo COVID-19, laimės net po milijona JAV dolerių valstybinėje loterijoje „Vax-a-Million“. „Money Control“ naujienų portalo duomenimis, loteriją paskelbė ir Merilando valstija – numatyta net 2 mln. fondas pasiskiepijusiems gyventojams. Niujorke asmenims, kurie pasiskiepija, yra suteikiami nutrinami loterijos bilietai. Skelbiama, kad prizai yra paruošti ir pasiskiepijusiems nepilnamečiams – mat Niujorkas skiria net 50 pilnų stipendijų vaikams nuo 12 iki 17 metų amžiaus stojant į valstybinius universitetus bei kolegijas nugalėtojus renkant kiekvieną trečiadienį net 5 savaites.[4] </p>
<p>Na, jei manote, kad girdėjote jau viską – klystate. Tokį Vašingtono žingsnį paskatinti gyventojus skiepytis galime netgi nominuoti kaip vieną iš originaliausių. „CNN“ praneša, kad Vašingtono valstijos alkoholinių gėrimų ir kanapių valdybos pareigūnai davė leidimą valstybiniams licencijuotiems kanapių mažmenininkams pasiskiepijusiems asmenims pasiūlyti iš anksto paruoštos marihuanos. Tiesa, toks privalumas bus teikiamas tik sulaukusiems 18 metų ir skiepysis vakcinacijos klinikoje.[5] Na, panašu, kad smagu bus gyventojams pasiskiepijus linksmai „pasišlaistyti“.</p>
<p>Visgi, nuo naujų pasaulyje praktikuojamų tendencijų neatsilieka ir Lietuva – nuo šios savaitės pasiskiepiję Marijampolės gyventojai taipogi galės dalyvauti loterijoje. Pranešama, kad kiekvieną savaitę planuojama apdovanoti net 40 žmonių, o laimėti galima tokius prizus kaip: elektrinis paspirtukas, skrydis karšto oro balionu, pramogos vandens batutų parke, apsipirkimas prekybos centre, automobilių plovyklos paslaugos bei daug kitų prizų. Marijampolės miesto mero patarėjos Agnės Pavelčikienės teigimu, tokia idėja kilo iš „gerųjų Vakarų šalių vakcinavimo pavyzdžių“.[6]</p>
<h2>Nesėkmingi vakcinacijos atvejai – slepiami po devyniais užraktais</h2>
<p>Turbūt ne vienam nuo masinės vakcinacijos pradžios teko girdėti, kuomet žmogus pasiskiepija ne visai sėkmingai. Kaip antai net nepraėjus bent porai dienų po skiepo, sutrinka sveikata, atsiranda trombai, žmogus nualpsta, netenka sąmonės, o kraštutiniu atveju netgi miršta. Tokios istorijos nėra tokia retenybė kaip galima pagalvoti, tačiau yra kruopščiai slepiamos ir maskuojamos siekiant išvengti visuomenės sąmyšio. Žinoma, dabar gajus įsitikinimas, kad jei žmogus miršta po skiepo – tai atsitiktinumas. Tačiau karantino metu COVID-19 infekcija, ne paslaptis, buvo prirašoma net ir tiems, kuria jie nesirgo. Ir tai visai ne atsitiktinumas.</p>
<p>Akivaizdu, kad žiniasklaidoje sunkiai rasime straipsnių, susijusių su mirtimis ir sunkiais sutrikimais po skiepų – ši informacija yra blokuojama ir cenzūruojama. Štai naujienų portalas „Respublika“ dar kovo 23 d. pasidalino informacija, kad redakciją pasiekė informacija apie Padvarių globos namų gyventojų būklę po vakcinavimo. Esą mažiausiai 15 paskiepytų senolių buvo net iškelti į atskirą pastatą, o jiems atlikti testai dėl COVID-19 infekcijos buvo teigiami. „Respublika“ netgi nurodė gavusi informacijos, kad didžioji dalis senolių artimųjų neturi, o likę gyvena su negalia, todėl, tikėtina, nelabai suprato, kas ir kodėl jiems buvo leidžiama. Dėl mirties po vakcinos nuo COVID-19, informaciją patvirtino ir pati Padvarių globos namų direktorė Rima Narmontienė. Esą praėjus vos kelioms dienoms po skiepo mirė vienas gyventojas.[7]</p>
<p>Sutinkame, kad kai kurie sutrikimai ar mirtys nebūtinai gali būti „nurašomi“ šioms vakcinoms, tačiau kodėl tokio tipo informacija yra kruopščiai slepiama? Ir kodėl tokie sutrikimai bei mirtys masiškai įvyksta po skiepo? Štai visuomenininkas Antanas Kandrotas savo „Facebook“ paskyroje pasidalino žinia apie įvykį Kauno Garliavos vakcinavimo centre. Atvykusi kartu su vaikinu mergina apalpo iškart po skiepo, vaikinas – po minučių. Pažymima, kad vakcinavimo centre dirbęs personalas liudininkų pareikalavo pasišalinti.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/a-kandrotas.jpg" alt="A. Kandroto pasisakymas" /></p>